- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-8301-828/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07208-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Karina Pribylova
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ atstovei advokato padėjėjai Karinai Pribylovai, atsakovo J. G. atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnas,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį dėl skolos atsakovui J. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 5827,21 Eur negrąžintą kreditą, 5243,03 Eur kredito mokestį, 11,88 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad 2017 m. kovo 22 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R78370963, pagal kurią ieškovė atsakovui refinansavo jo turėtus finansinius įsipareigojimus 5827,21 Eur sumai, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą bei sumokėti 5243,03 Eur kredito mokestį. Atsakovo kreditingumas buvo įvertintas tinkamai (kredito suma neviršijo 40 proc. tvarių atsakovo pajamų). Išsamius duomenis apie pajamas pateikė pats atsakovas, nurodydamas, kad iš šių pajamų ir bus dengiamas kreditas. Atsakovas sutarties nevykdė, nesumokėjo nė vienos įmokos, dėl ko sutartis buvo nutraukta ir atsakovo pareikalauta sumokėti visas sumas pagal sutartį. Negaliojant sutarčiai dėl atsakovo kaltės, jis neturi teisės į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, jam grąžinus kreditą anksčiau termino.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Procesiniuose dokumentuose nurodė, posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovė gali reikalauti tik negrąžinto kredito, bet ne kredito mokesčio bei palūkanų. Atsakovui negalėjo būti suteiktas kreditas, nes jo grąžintina mėnesinė suma buvo didesnė nei 40 procentų atsakovo tvarių mėnesinių pajamų. Ieškovė nepagrįstai vertino atsakovo mokėtas su komandiruotėmis susijusias išmokas (dienpinigius, maistpinigius ir kt.) kaip pajamas, kurias galima skirti kredito grąžinimui. Be to pagal įmonės „Creditinfo“ duomenis buvo 99 procentų tikimybė, jog kredito grąžinimas bus pradelstas. Ieškovė į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Netinkamai įvertinusi atsakovo kreditingumą, ieškovė negali reikalauti kredito mokesčio. Be to, įvertinus įstatyme numatytą kredito gavėjo teisę grąžinti kreditą anksčiau termino bei dėl to įgyjamą teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, ieškovė šiuo metu (kai nėra aišku, kada atsakovas grąžins kreditą) negali reikalauti kredito mokesčio iš atsakovo už ateities laikotarpį, o patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, ji nepagrįstai praturtėtų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R78370963 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė refinansavo atsakovo turėtus finansinius įsipareigojimus, kurių bendra mėnesinė įmoka buvo 326,81 Eur, suteikdama atsakovui 5 827,21 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui bei nustatydama 230,63 Eur mėnesinę įmoką. Vartojimo kredito palūkanų metinė norma – 36 proc. Atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti ir sumokėti 5 243,03 Eur kredito mokestį iki 2021 m. balandžio 22 d. Atsakovas Sutarties nevykdė, nesumokėjo nė vienos įmokos pagal ją. Todėl ieškovė, remdamasi Sutarties 8.7. p., 2017-08-26 nutraukė Sutartį ir pareikalavo iš atsakovo sumokėti visus pagal Sutartį priklausančius mokėjimus bei palūkanas.
Taigi šalių santykius reglamentuoja nurodyta Sutartis, LR vartojimo kredito įstatymas (toliau – Įstatymas) bei CK 6.870 – 6.875 str.
Atsakovo argumentai apie netinkamai atliktą jo kreditingumo įvertinimą nepagrįsti.
Sutarties sudarymo metu galioję Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtinti „Atsakingojo skolinimo nuostatai“ (toliau – Nuostatai) numatė, jog kredito įstaigos, prieš priimdamos sprendimą suteikti kreditą, visokeriopai įvertina kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas. Vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis. Prieš sudarant kredito sutartį, kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija ir ją patikrina mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse. Vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims (Nuostatų 7.1, 7.2, 16, 22 p.).
Ieškovės pateikti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad šių reikalavimų ieškovė laikėsi. O būtent, ieškovė, patikrinusi atsakovo gaunamas pajamas pagal Socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustačiusi, kad pagal šiuos duomenis pajamos nėra pakankamos atsakovo anksčiau paimtoms paskoloms refinansuoti, pranešė apie tai atsakovui. Po ko pats atsakovas pateikė ieškovei savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog jo pajamų vidurkis per paskutinius 4 mėnesius iki paskolos gavimo buvo 1 498,99 Eur, nurodydamas, kad gaunamas kreditas bus dengiamas būtent iš šių pajamų. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, iš Nuostatų seka, jog tvariomis pajamomis kredito davėjas gali pripažinti ne vien kredito gavėjo darbo užmokestį ar pajamas, nuo kurių mokamas pajamų mokestis, bet ir kitokias pajamas (pvz. Nuostatų 22, 23 p., kuriuose pajamomis pripažįstamos pajamos iš nekilnojamojo turto, investicinė veiklos, dividentai ir kt., t.y. pajamos, kurios gali būti neapmokestinamos ar kurioms gali būti taikomos atitinkamos pajamų mokesčio lengvatos), tokiu būdu ir darbuotojui mokamas išmokas, susijusias su komandiruotėmis. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgus į tai, jog būtent pats atsakovas sprendžia kokiems konkrečiai tikslams naudoti jam skiriamus dienpinigius ar maistpinigius, ir, kaip minėta, atsakovui pačiam savo iniciatyva ieškovei nurodžius, jog jo gaunamos šios rūšies išmokos bus skiriamos būtent kredito grąžinimui, visiškai pagrįstai ieškovė pripažino ir vertino, jas kaip tvarias pajamas, turinčias įtakos kredito dydžiui bei kitoms sutarties sąlygoms. Tokiu būdu atsakovo grąžinamo kredito ir kt. mokėjimų mėnesinė įmoka yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei rekomenduojama maksimali pagal Nuostatų 16 p., t.y. atitinkamai 243,13 Eur ir 599,96 Eur.
Minėta, kad paskola atsakovui suteikta, refinansuojant jo anksčiau turėtus įsipareigojimus. Todėl įmonės „Creditinfo“ duomenys apie atsakovo ypač žemą kredito reitingą 2016-11-03, kuris tikėtina buvo suteiktas, įvertinus jo tuo metu turėtus įsipareigojimus, kurie ir buvo refinansuoti ieškovės, negalėjo turėti reikšmės ieškovei, vertinant atsakovo kreditingumą.
Iš šių aplinkybių viseto sprendžiama, jog ieškovė tinkamai, laikydamasi Nuostatų reikalavimų, įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, ir taikyti atsakovo reikalaujamas Įstatymo 8 str. 7 d. numatytas pasekmes nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.
Nepagrįsti ir atsakovo argumentai apie galimą jo teisės į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, grąžinus kreditą anksčiau termino, pažeidimą, nepagrįstą ieškovės praturtėjimą viso kredito mokesčio priteisimo atveju.
Teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo nurodytą Įstatymo 17 str. 1 d. numatytą teisę turi tik sąžiningas vartojimo kredito gavėjas, tinkamai vykdantis kredito sutartį bei tik šiai sutarčiai galiojant. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas negali būti pripažintas sąžininga sutarties šalimi, kadangi nesumokėjo pagal Sutartį nei dalies nei vienos įmokos. Be to Sutartis tarp bylos šalių buvo nutraukta 2017-08-26, būtent dėl atsakovo kaltės, ir šiuo metu nebegalioja. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Įstatymo 17 str. 1 d. nurodytą teisę atsakovas šiuo metu turi. O ieškovės kredito mokesčio, numatyto Sutartyje (Sutarties 8.7. p.), išieškojimas negali būti pripažintas nepagrįstu praturtėjimu. Dėl to nurodyti atsakovo argumentai nėra pagrindas nepriteisti ieškovės reikalaujamo kredito mokesčio.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir mažinti bendrą vartojimo kredito kainą (Įstatymo 21 str. 3 d.), kaip to reikalauja atsakovas.
Tokia išvada daroma, atsižvelgus į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kt. aplinkybes. T.y. paskola suteikta, refinansuojant anksčiau atsakovo turėtus finansinius įsipareigojimus, t.y. turint pagrįstą, pateisinamą tikslą (refinansuojant atsakovo mėnesinės įmokos sumažėjo (nuo 326,81 Eur iki 243,13 Eur)), be to tai rodo, jog atsakovas turėjo patirties šioje srityje; Sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma – 36 proc. (t.y. daugiau nei dvigubai mažesnė nei Įstatyme nustatyta teisės aktų reikalavimų neatitinkančios vartojimo kredito kainos prezumpcija (Įstatymo 21 str. 2 d. 1 p.)); atsakovas pats savo iniciatyva teikė papildomus duomenis, patvirtinančius jo galimybes be kliūčių vykdyti įsipareigojimus ieškovei (banko sąskaitos išrašas). Todėl pripažįstama, kad Sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, nepažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyros (Įstatymo 21 str. 1 d.).
Atsakovo prieštaravimas ieškovės reikalavimui priteisti 11,88 Eur kompensuojamąsias palūkanas už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino t.p. nepagrįstas.
Teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, jog dėl tokių palūkanų šalys susitarė Sutartyje (Sutarties 8.7. p., Sutarties specialioji dalis), jos numatytos ir įstatyme (CK 6.261 str.). Todėl jos negali būti pripažintos dvigubos sutartinės atsakomybės atsakovui taikymu, kaip teigia atsakovas. Be to jos iš esmės atlieka ne mokėjimo bet kompensuojamąją funkciją. Taigi priteistos gali būti. Ieškovės pateiktas šių palūkanų paskaičiavimas (2017-08-31 Palūkanų skaičiavimo lentelė) pagrįstas, atitinka tiek Sutarties, tiek įstatymo reikalavimus. Todėl reikalaujamos palūkanos priteisiamos.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės šių palūkanų reikalauja. Reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas.
Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 5827,21 Eur negrąžintas kreditas, 5243,03 Eur kredito mokestis, 11,55 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.38 str. 1 d., 6.200, 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.256, 6.258, 6.870, 6.872, 6.873 str.).
Ieškovė šioje byloje patyrė 249,00 Eur žyminio mokesčio ir 401,36 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo, o jo turėtos išlaidos neatlyginamos (93 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už teisės aktuose nustatytą minimalų priteistiną jų dydį, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5827,21 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių eurų 21 ct) kreditą, 5243,03 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 03 ct) kredito mokestį, 11,88 Eur (vienuolikos eurų 88 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 650,36 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės, įmonės kodas 302447985, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.