Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-19 · Administracinė byla Nr. I-5674-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
I-5674-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00322-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5674-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00322-2016-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui V. D. (V. D.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei Loretai Minkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2015 m. kreipėsi į Tarnybą, kad ši paskirtų advokatą, kuris surašytų peticiją kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT). Tarnyba paskyrė advokatą A. K., tačiau pastarasis nieko nedarė, peticijos nustatytais terminais nesurašė. Pasak pareiškėjo, jis kreipėsi į Tarnybą, kad būtų pakeistas jam paskirtas advokatas, tačiau Tarnyba advokato nepakeitė, todėl pareiškėjas praleido terminą kreiptis į EŽTT. Pareiškėjo teigimu, dėl to jis patyrė didelį stresą, sutriko sveikata, naktimis negalėjo užmigti, todėl teko gerti vaistus, kreiptis į psichiatrą.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–20).

Paaiškino, kad Tarnybai priėmus sprendimą teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pačią teisinę pagalbą teikia paskirtas advokatas su kuriuo Tarnyba yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį. Advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą yra nepriklausomas ir jo veikla gali būti kontroliuojama tik sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ribose. Advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, veikla gali būti vertinama dviem aspektais: 1) ar klientui buvo suteikta kokybiška antrinė teisinė pagalba; 2) ar advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą, nepažeidė sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pirmuoju atveju, gavus pareiškėjo skundą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą, gali įvertinti tik Lietuvos advokatūra. Antruoju atveju, gavus pareiškėjo skundą dėl advokato veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kylančių iš antrinės teisinės pagalbos teikimo, prireikus sutarties vykdymo, advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, veiklą gali vertinti Tarnyba. Pažymėjo, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Kadangi pareiškėjo skunde buvo keliami advokato antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimai, Tarnyba kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, prašydama įvertinti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybę, taigi, Tarnybos nuomone, ji tinkamai kontroliavo advokato A. K. veiklą tiek, kiek suteikė teisės aktai, t. y. veikė įstatymų nustatytose ribose ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui, tuo tarpu dėl advokato paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga.

Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog ją ir advokatą A. K. sieja ne pavaldumo ar atstovavimo, bet sutartiniai santykiai. Advokatas nėra Tarnybos darbuotojas ar karjeros valstybės tarnautojas, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir neatstovauja Tarnybos interesų, todėl jo atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija. Tarnybos manymu, pareiškėjo reikalavimas iš Tarnybos priteisti neturtinę žalą dėl advokato A. K. veiksmų (neveikimo) teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstai nukreiptas į Tarnybą. Be to, pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba, gavusi skundą pirmą kartą, be pagrindo nepakeitė advokato A. K. ir dėl to pareiškėjas patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, yra nepagrįstas, kadangi Tarnyba, vadovaudamasi kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais, nenustatė priežasčių dėl kurių advokatas nesugebėtų tinkamai ir laiku parengti peticijų EŽTT. Antrą kartą gavusi skundą, Tarnyba pakeitė advokatą A. K. advokatu A. T. (A. T.). Pabrėžė, jog terminai, pateikti peticijas į EŽTT nebuvo praleisti, advokatas A. T. turėjo pakankamai laiko peticijoms į EŽTT parengti. Tarnybos įsitikinimu, tai, kad advokatas A. K. delsė parengti peticijas į EŽTT, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnyba padarė žalą pareiškėjui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 83–84).

Šalies argumentai

A. K. nurodė, kad pareiškėjas yra iš tų žmonių, kurie tik priėmus pirmą sprendimą dėl advokato skyrimo, telefonu pradėjo jį atakuoti, kad greičiau atvyktų į pataisos namus, vos ne kiekvieną dieną. Pareiškėjas kiekvieną kartą išsakydavo kritiką, nurodinėdavo, įsakinėdavo, grasindavo skundais ir pan. Pažymėjo, jog pareiškėjas nuolat demonstravo savo įžūlumą. Pabrėžė, jog šioje situacijoje buvo aiškus interesų konfliktas, todėl prašė būti pakeistas kitu advokatu. Be to, anot A. K., jis pateko į interesų konfliktą ir su valstybe, nes yra Lietuvos valstybės samdomas advokatas, darbo užmokestį jam moka Lietuvos valstybė, o rengiant peticiją EŽTT yra keliama byla prieš Lietuvos valstybę. A. K. pažymėjo, kad prašydamas būti pakeistas jis nurodė ir didelį darbo krūvį, tačiau Tarnyba jį keisti kitu advokatu atsisakė.

A. K. nuomone, pareiškėjas, būdamas konfliktiškas, sąmoningai provokavo konfliktą, ateityje norėdamas pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, jis nenurodė, kuo neturtinė žala pasireiškė, nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nepaaiškino, kuo ir kaip neturtinė žala pasireiškė.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 105).

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl Tarnybos veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamo advokato.

Nustatyta, kad Tarnyba 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (1.7)S-2671-3580-15 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengti peticiją į EŽTT. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą A. K. (b. l. 85). Be to, minėtas advokatas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į EŽTT kitoje byloje buvo paskirtas ir Tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)S-3706-4235-15 (b. l. 43–44).

2015 m. lapkričio 27 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas įpareigoti advokatą A. K. parengti peticijas į EŽTT, nes pastarasis, anot pareiškėjo, advokatas neatlieka savo pareigų laiku (b. l. 45–46).

2015 m. gruodžio 5 d. Tarnyba kreipėsi į advokatą A. K., prašydama paaiškinti teisinės pagalbos teikimo eigą ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes (b. l. 47).

Šalies argumentai

A. K. Tarnybai pateiktame pasiaiškinime nurodė, kad pareiškėjas yra konfliktiška asmenybė, todėl egzistuoja interesų konfliktas tiek tarp advokato ir pareiškėjo, tiek tarp advokato ir Lietuvos valstybės, kadangi A. K. turi surašyti peticija prieš Lietuvos valstybę. Taip pat pažymėjo, kad jo darbo krūvis yra labai didelis. Dėl minėtų priežasčių prašė būti pakeistas kitu advokatu (b. l. 48).

Tarnyba, išnagrinėjusi advokato paaiškinime nurodytas aplinkybes, nenustatė priežasčių dėl kurių advokatas nesugebėtų tinkamai ir laiku parengti peticijų EŽTT, todėl pareiškėjo atstovo nepakeitė (b. l. 49–50).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. pateikė Tarnybai naują skundą, kuriame prašė pakeisti advokatą A. K. kitu advokatu, dėl to, kad advokatas toliau neteikia jam antrinės teisinės pagalbos (b. l. 52).

Atsižvelgdama į tai, Tarnyba 2016 m. vasario 2 d. sprendimais pakeitė advokatą A. K. kitu advokatu (b. l. 53, 54). Be to, Tarnyba 2016 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, prašydama įvertinti advokato A. K. veiklos kokybę (b. l. 80–81).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Tarnybos veiklą reglamentuoja ir jai priskirtas funkcijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 str., kurio 3 d. 1–4 p. be kita ko, nustatyta, kad Tarnyba koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog VGTPĮ nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Kaip matyti iš VGTPĮ 10 str. 1 p. antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę pavesta tikrinti Lietuvos advokatūrai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, jam buvo paskirtas advokatas A. K.. Gavus pareiškėjo nusiskundimus minėtu advokatu, Tarnyba ėmėsi atitinkamų veiksmų situacijai ištirti, t. y. kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti paaiškinimą. Pažymėtina, jog tai, kad Tarnyba, gavusi pirmąjį pareiškėjo skundą dėl advokato neveikimo, pastarojo nepakeitė kitu advokatu, negali būti laikoma neteisėtais Tarnybos veiksmais. Nors A. K. savo pasiaiškinime teigė, kad egzistuoja interesų konfliktas ir jis pareiškėjo atstovauti negali, tačiau Tarnyba, įvertinusi advokato argumentaciją, interesų konflikto nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal VGTPĮ 18 str. 8 d. antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Šiuo atveju teismas sutinka, kad interesų konflikto, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo. Kaip matyti iš advokatui bei pareiškėjui pateiktų atsakymų (b. l. 49–50, 51), Tarnyba tyrė ir aplinkybes, susijusias su advokato užimtumu, tačiau priežasčių, dėl kurių advokatas negalėtų teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, nenustatė. Teismas sutinka, kad Tarnybos aptartos aplinkybės nesudarė pagrindo pakeisti advokato, tačiau iš A. K. pasiaiškinimo galima matyti akivaizdžiai neigiamą nusiteikimą pareiškėjo atžvilgiu, kas, teismo vertinimu, galėtų būti pagrindas Tarnybai spręsti advokato pakeitimo klausimą, tačiau, kita vertus, pareiškėjo skundas dėl galimai netinkamai teikiamų advokato paslaugų buvo gautas praėjus pakankami neilgam laikui po advokato paskyrimo, todėl advokato nepakeitimas vos tik gavus pareiškėjo skundą, šiuo atveju negali būti pripažįstamas neteisėtais Tarnybos veiksmais, tuo labiau, kad, matydama, jog pareiškėjo ir advokato nesutarimai tęsiasi, Tarnyba vis dėlto pakeitė A. K. kitu advokatu bei kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl A. K. teikiamų paslaugų įvertinimo. Tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų (šiuo atveju Tarnybos) neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Tarnyba nurodė, kad terminai pateikti peticijas į EŽTT nebuvo praleisti ir naujai paskirtas advokatas turėjo pakankamai laiko peticijoms parengti, taigi pareiškėjo nurodomi dėl, jo nuomone, neteisėtų Tarnybos veiksmų kilę padariniai iš tiesų nekilo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Asmuo, teigiantis, jog dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, šias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų apie skunde nurodomą vaistų vartojimą, kreipimąsi į psichiatrą nepateikė, taigi žalos buvimo faktas taip pat nenustatytas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė