Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-581-370/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-13
Bylos Nr.
2A-581-370/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
R. Z.
Ieškovas
T. K.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-581-370/2007

Teisėjas E.Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 63.1; 114.3; 114.9.2; 114.9.3; 20.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. liepos 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei S.Baracevičienei, atsakovui R. Z. , jo atstovui advokatui R.Kersnauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1218-512/2007 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos priteisimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-16 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-09-23 pakartotiniu sprendimu už akių patenkino T. K. pareikštą ieškinį, iš atsakovo R. Z. ieškovės naudai priteisė 16 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2001-09-22 iki visiško sprendimo įvykdymo, 892,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-11 nutartimi procesas byloje atnaujintas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad jos vaiko tėvas G. U. ir atsakovas R. Z. prašė paskolinti jiems pinigų verslui. 2001-03-21 ieškovė su atsakovu notarų biure sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 24 000 Lt. Dalį skolos, t.y. 8 000 Lt, atsakovas grąžino, tačiau likusios 16 000 Lt paskolos dalies atsakovas negrąžina iki šiol. Ieškovė pinigų paskolai gavo iš A. B. . 2003 metais A. B. iš ieškovės pareikalavo grąžinti skolą, tuomet ji, gavusi A. B. sutikimą, pardavė įkeistą butą ir visiškai atsiskaitė su juo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2001 metais ieškovės sugyventinis buvo bedarbis ir prašėsi darbo, todėl atsakovas jį priėmė su sąlyga, kad šis prie verslo prisidės pinigais. Tais pačiais metais iš ieškovės gavęs pinigus išvažiavo dirbti į užsienį. Atsakovas ieškovei grąžino 3 000 JAV dolerių ir jiedu susitarė, kad kitus pinigus atsakovas atveš po kelių mėnesių. Pinigus ieškovei perduodavo jis pats, jo žmona ar ieškovės sugyventinis G.U. Po kelių mėnesių atsakovas per kelis kartus grąžino visus iš ieškovės pasiskolintus pinigus, tačiau neatidavė susidariusio valiutų skirtumo – apie 800 Lt. Susitarė, kad kitą dieną atsakovas ieškovei atveš skirtumą ir tuomet ji grąžins skolos lapelį. Kai atsakovas atvežė skirtumą, ieškovė jo paprašė dar 8 000 Lt ir atsisakė jam grąžinti skolos lapelį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-04-16 sprendimu 2004-09-23 sprendimą už akių pakeitė: ieškovei iš atsakovo priteisė 800 Lt negrąžintos skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2001-09-22 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad CK 1.93 str. 2 dalyje nuostata dėl įrodymų ribojimo nėra absoliuti. Pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas skolą grąžino. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo G. U. parodymais, jis patvirtino, kad jam dalyvaujant atsakovas ieškovei grąžino 3000 JAV dolerių ir jam yra žinoma, kad buvo grąžinta visa iš ieškovės pasiskolinta pinigų suma, liudytojos M.Z. parodymais, kad ji dalyvavo skolos grąžinime ieškovei dalimis. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę draugiški santykiai ir nusistovėjusi praktika paskolos dalių grąžinimo neįforminti rašytine forma. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtini atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie tai, kad baigiant grąžinti skolą tarp šalių kilo konfliktas dėl susidariusio valiutos skirtumo ir ieškovė atsisakė išduoti dokumentą, patvirtinantį prievolės įvykdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-16 sprendimą pakeisti visiškai patenkinant ieškovės ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visiškai nemotyvuota teismo sprendimo dalis dėl atsakovo 800 Lt skolos pripažinimo, kadangi atsakovas ieškinį prašė atmesti. Skolos grąžinimą atsakovas įrodinėjo tik liudytojų parodymais. Aplinkybės, kad skola buvo grąžinta per du kartus, nepatvirtino nė vienas liudytojas. Niekuo neparemta teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę draugiški santykiai – tokių parodymų nedavė nei šalys, nei liudytojai. Atsakovo paaiškinimas, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dolerio kurso, taip pat niekuo nepagrįstas. Ieškovė atsakovui neišdavė pakvitavimo, kad gavo vienintelį dalinį skolos grąžinimą, bet tos dalies ji ir nereikalauja, o prašė priteisti tik likusią skolą. Atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. Byloje nebuvo pateiktas rašytinis įrodymas – atsakovo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos S. ir T. K. iškėlimo, jame skolos grąžinimo aplinkybės atsakovo dėstomos skirtingai nei šioje civilinėje byloje, t.y. atsakovas nurodo, kad skolą jis ieškovei grąžino dalyvaujant S. K. Teismo išvada, kad atsakovas turėjo pakankamai pinigų skolai grąžinti, prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams. Teismas neatsižvelgė į byloje esantį įrodymą, kad ieškovė dėl savalaikio skolos negrąžinimo buvo priversta parduoti kreditoriui savo įkeistą butą. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą kritiškai vertinti liudytojo G. U. parodymus, kadangi ieškovės santykiai su juo yra nutrūkę ir jam iškelta baudžiamoji bylą dėl vengimo išlaikyti vaiką. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CK 1.93 str. 2 d. nuostatą, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Teisėjas visus įrodymus vertino tik atsakovo naudai, kadangi atsakovo atstovą ir teisėją sieja draugiški santykiai, dėl ko teisėjui buvo pareikštas nušalinimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad jo nurodytas bylos aplinkybes patvirtino liudytojai. Liudytojui G. U. ieškovė darė spaudimą, liudytojų parodymų teisingumą tik patvirtina ieškovės iniciatyva jam iškelta baudžiamoji byla. Nesuprantamas apeliantės teiginys, kad teisėjo ir atsakovo atstovo draugiški santykiai įtakojo neteisingą įrodymų vertinimą. Atsakovas sudarydamas susitarimą su advokatu panašiomis aplinkybėmis nesidomėjo ir nežinojo, koks teisėjas nagrinės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas nežino, kada ieškovė susituokė, todėl nereikšminga aplinkybė, kad 2002 m. rudenį grąžinant pinigus, atsakovas manė, kad S. K. yra ieškovės sutuoktinis. Apeliacinis skundas yra nekonkretus, parašytas abstrakčiai, nenurodant, kokia materialinė ar procesinė norma taikyta netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl prievolės, kilusios iš paskolos sutarties teisinių santykių, tinkamo įvykdymo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino LR CK 1.93 str. 2 d. nuostatą, reglamentuojančią sandorio įvykdymo fakto įrodinėjimo priemones, ir teisingai ją taikė kartu su LR CK 1.93 str. 6 d. nuostatomis, todėl padarė pagrįstą išvadą pakeisti sprendimą už akių.

Kolegija sutinka su teismo išvada, kad iki ginčo kilimo tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai, nes ieškovė skolino notarine tvarka atsakovui nemažą pinigų sumą įkeisdama savo butą, pripažįstamos pinigų sumos grąžinimo fakto nefiksavo jokiu rašytiniu dokumentu, todėl teismo išvada, kad yra pagrindas labiau tikėti atsakovo parodymais, kad tarp šalių kilo ginčas tik dėl galutinio atsiskaitymo, susijusio su paskolintos valiutos kurso pasikeitimo, pagrįsta. Kolegijai nėra pagrindo šios išvados vertinti priešingai. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nebuvo šališkas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo priemones, reglamentuojančių įstatymų, išsamiai aptarė atsakovo parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi. Kolegijos nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovo parodymai yra nenuoseklūs, nepagrįsta. Atsakovas nuo pat pirmojo procesinio dokumento 2004 02 05 pateikimo į bylą aiškino, kad paskola buvo gauta ir grąžinama doleriais, kad buvo paimta faktiškai iš A. B. , kuriam dar buvo mokamos palūkanos ir paskola beveik visa buvo grąžinta 2002 m. dalimis, kad dalį paskolos grąžinant dalyvavo G.U. Šios aplinkybės byloje yra pasitvirtinusios iš esmės. Be to, atsakovas neginčijo, kad faktiškai pinigai buvo gauti iš A. B. , nors, palyginus rašytinių notarinių sutarčių turinius, matyti, kad ieškovė atsakovui 2001 03 21 paskolino 24 000 litų iki 2001 09 21 iki notarinės sutarties sudarymo, o pati iš A. B. pasiskolino tik 2001 03 22 – 21 200 Lt iki 2001 06 22. Pastarojoje notarinėje sutartyje aiškiai nurodytas valiutos kursas ir aptartas valiutos kurso pasikeitimo apskaičiavimas atsiskaitymo dieną, todėl netikėti atsakovo paaiškinimu, kad faktiškai buvo gauta paskola doleriais, o po to ir grąžinama, be to, dar mokamos ir palūkanos, kurių nebuvo aptarta nė vienoje notarinėje sutartyje, nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį būtent į A. B. parodymus, duotus 2007 02 22 (t.2, b.l. 64), kad pinigus jis skolino doleriais, buvo mokami procentai. Apie šio liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi byloje duomenų nėra. Visa tai patvirtina, kad tarp šalių buvo ir papildomų žodinių susitarimų, kurių vykdymui patvirtinti nėra rašytinių įrodymų, todėl kilus ginčui dėl visiško atsiskaitymo su ieškove drausti įrodinėti aplinkybes atsakovui liudytojų parodymais būtų neprotinga ir prieštarautų teisingumo principui ( LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, kad su ieškove atsakovas buvo iš esmės atsiskaitęs, ginčas yra tik dėl atsakovo nurodytos sumos, kurios dydžiui jis neprieštaravo ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės teiginys, kad dėl atsakovo negrąžintos skolos ji buvo priversta parduoti butą, kolegijos nuomone, tinkamai nepatvirtina skolos buvimo fakto, nes ieškovė skolinosi pinigus iš A. B. trumpesniam laikui, negu pati paskolino, suėjus skolos terminui į teismą skubiai nesikreipė, šį ieškinį teismui padavė 2003 02 27, o pinigus už parduotą butą pagal banko išrašą ji gavo tik 2003 03 06, pakvitavimą iš A. B. – 2003 06 06, nenurodant apie, jos teigimu, atsakovo grąžintų 8000 litų įskaitymo ar kitokio panaudojimo fakto .

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo ( LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėAlmantas Padvelskis