- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- eII-3-503/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00079-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- R. P.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-3-503/2026;
2026 m. kovo 3 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Migauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2025-06-29 nutarimu Nr. 64-ANR_N-4549-2025 paskyrė R. P. subendrintą administracinę nuobaudą, - 20 Eur baudą už tai, kad šis 2025-05-25 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namų valdos kieme, vairuodamas savo automobilį Opel Zafira, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) važiavo atidarytomis vairuotojo durimis, ir tokiu būdu sukėlė pavojų V. P. ir jos mažametei dukra A. P., kurios šiuo metu buvo prie minėto automobilio, tai yra tarp atidarytų durų ir automobilio kėbulo, tokiu būdu, pažeidęs KET 9 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. Be to jis minėtu laiku ir vietoje su V. P. konfliktavo mažamečių vaikų akivaizdoje, vaikai matė konfliktą, jo metu patyrė neigiamas emocijas, išsigando, jautėsi nesaugiai, tokiu būdu, pažeidęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. P. iš esmės skunde nurodė, kad nesutinka, jog padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes mano, kad šis įvykis nebuvo įvertintas subjektyviai, įrodant jo kaltę. Šiuo atveju sprendimas dėl jo, kaip tėvo netinkamo elgesio dukros atžvilgiu, negalėjo būti priimamas, neišklausius, neįvertinus vaiko (jo ir V. P. dukros A.). Šiuo atveju buvo vertintas vaizdo įrašas, kaip įrodymas, tačiau neatsižvelgta į tai, kad šis yra iškarpytas, šiame 7 min. tarpas, kuriame ir matyti konflikto eiga, o ši nėra užfiksuota. Kadangi tai yra „nukentėjusiosios“ namų video medžiaga, nebuvo keltas klausimas - kodėl dalies medžiagos nėra? Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš skundžiamame nutarime nurodytą laiką jis parvežė dukrą A. P. į namus, ši buvo puikios nuotaikos. Vos jam automobiliu įvažiavus į kiemą, A. mama V. ėmė gestikuliuoti rankomis. Ši tai darė dėl to, jog pamatė, kad dukra A. avi naujus batus, megztinį. V. supyko, rėkdama išsakė savo nuomonę, kad dukrai batai nereikalingi, liepė dukrai juos nusimauti ir grąžinti jam. Dukrai A. batai tiko ir patiko, ji ne kartą pabrėžė, kad nori batus pasiimti, tačiau tuo metu V. neleido dukrai jų pasilikti. Dukrai batus nusimovus, V. šiuos paėmė ir sviedė į jo automobilio vidų. Dėl visa tai jis išliko ramus, išlipo iš automobilio ir A. skirtus batus padėjo ant kitos transporto priemonės, kuri stovėjo kieme. V. tai sukėlė pyktį, ji ėmė dar labiau reikšti nepasitenkinimą ir šaukti, pasirodė ir jos mama. Ji bei jos mama neleido jam palikti kiemo kol jis nepasiimsi minėtų batų. Jis, nenorėdamas konfliktuoti prie mažametės dukros, įsėdo į transporto priemonę. V. nurodė savo motinai užtverti jo vairuojamo automobilio priekį, todėl moteris šoko ant jo ir neleido jam išvažiuoti. Įvertinus V. K. tyrimo metu duotus paaiškinimus, kyla klausimas ar V. sukeltas konfliktas nebuvo priežastis, kodėl nėra tų svarbių minučių vaizdo medžiagos, kurioje detaliai matyti pačių moterų veiksmai? Be to tyrimo metu V. nuolat nurodė, kad įvykio vietoje ruošėsi kviesti pareigūnus, dėl to jį įspėjo. Tačiau nieko panašaus konflikto metu ši jam nenurodė, nes tikrai būtų likęs vietoje, jei pareigūnai būtų kviesti jam esant ten. Iš esmė atkreipė dėmesį į tai, kad jis anksčiau nei pagal ANK 72 straipsnį, nei pagal ANK 73 straipsnį nebaustas, VTAS esanti medžiaga rodo, kad V. yra linkusi konfliktuoti ir bet koks bendravimas su ja kelia iššūkius. Teismo posėdžio metu patikslinę prašymą, prašė panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju jo tikslas buvo apsaugoti dukrą A. nuo konflikto, jo veiksmai nebuvo nukreipti prieš dukrą A., priešingai, jis stengėsi neeskaluoti konflikto, kad dukra A. nepatirtų emocinio streso, fizinio pavojaus. Supratęs, kad situacija tarp jo ir dukros A. motinos V. jau konfliktinė, pasirinko pasitraukti ramiai, nenaudodamas jokios prievartos; Šiuo atveju nebuvo iš jo pusės padarytų tyčinių veiksmų, kurie pažeistų vaiko teises - nebuvo abejingas dukros A. saugumui, elgėsi apgalvotai, kiek tai leido situacija. Jo tikslas nebuvo ignoruoti dukros A. interesus, o veikė apsaugoti ją nuo galimo aršaus ginčo, kuris buvo sukeltas dėl sportinių batų; Trūksta objektyvių įrodymų apie vaiko teisių pažeidimą dėl jo kaltės. Sprendimas jį bausti pagal ANK 72 straipsnį yra tik subjektyvus, nes nėra išvados patvirtinančios, kad vaikas dėl jo kaltės patyrė grėsmę, buvo pažeistos jo teisės; Netinkamai taikytas ANK 72 straipsnis, nes šis taikomas kai tėvai ar globėjai nevykdo pareigų- pavyzdžiui palieka vaiką be priežiūros, smurtauja ar juo nesirūpina. Vien bandymas pasitraukti iš konflikto negali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu. Juk šiuo atveju kilo konfliktas dėl to, kad jis, praleidęs laiką su dukra, šiai nupirko batus, kurių mama neleido dukrai pasilikti; Visa situacija kilo dėl jo noro rūpintis dukra, o konfliktą inicijavo kita pusė. Pirko dukrai batus iš rūpesčio ir atsakomybės už jos gerovę. Tai buvo konkretus veiksmas, kuriuo jis norėjo užtikrinti dukros interesus (tinkama apranga). Toks elgesys jau savaime negali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu - priešingai, tai atitinka tėvų pareigą pasirūpinti vaiko poreikiais; Konfliktą sukėlė kitas asmuo – dukros motina, kai ši, nepriėmusi batų, ėmė elgtis agresyviai – liepė šiuos grąžinti, nors šie mergaitei patiko, šiuos batus mėtė. Konfliktą inicijavo V., be to V. elgėsi nerūpestingai laikydama vaiką rankose ir kartu neleisdama jam automobiliui judėti. Be to nesutinka, jog padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, nes šiuo atveju jis, kaip vairuotojas papuolė akivaizdžiai į sudėtingą, konfliktišką ir net provokuojančią situaciją. Kurią teko jam valdyti. Be to, jis nebuvo situacijos iniciatorius. Konfliktą išprovokavo V. ir jos mama - fiziškai trukdė išvažiuoti, gulėjo ant automobilio priekio, traukė už rankos, durelių, t.y. sukėlė pavojingą, neprognozuojamą situaciją. Jis nenurodinėjo joms elgtis pavojingai - jos tai darė savo noru. Jis neturėjo realios galimybės uždaryti automobilio dureles. Buvo fiziškai trukdomas, būtent todėl pasirinko lėtai judėti atbulomis, kad išvengti konflikto eskalacijos ir išsaugoti saugumą. Jis reagavo ekstremaliomis aplinkybėmis. Pagal ANK, jei administracinis nusižengimas padarytas būtinumo sąlygomis (kai siekiama apsaugoti save), tai nėra laikoma pažeidimu arba gali būti taikomas atleidimas nuo atsakomybės. Šiuo atveju iš esmės jis pasišalino iš kiemo vairuotu automobiliu, kurio buvo atviros durys, ne todėl, kad ignoravo KET reikalavimus, o dėl to, kad jam buvo fiziškai trukdoma - viena moteris gulėsi ant transporto priemonės priekio, o kita (V.) laikė automobilį už durelių. Jo tikslas buvo pasitraukti be konflikto ir be smurto, kad nesukelti grėsmės nei sau nei kitiems. Šiuo atveju automobilio durų uždaryti jam nebuvo galimybės. Be to jo vairuojamas automobilis judėjo labai lėtai, šį jis vairavo apdairiai, dėl tokio jo automobilio vairavimo jokie asmens nenukentėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju jis pasirinko, jo galva, išmintingesnį sprendimą pasitraukti iš įvykio vietos, kad būtų išvengta dar didesnio konflikto, galimų kaltinimų ar traumų dukrai, nors šiuo atveju fizinis poveikis jam kaip vairuotojui buvo akivaizdus. Šiuo atveju jis pasitraukė, nes jo prioritetas nebuvo įrodyti savo teisumą, o užtikrinti, kad dukra kuo greičiau būtų saugioje emocinėje aplinkoje, be šauksmų, policijos. Todėl jis vairavo automobilį sunkiomis aplinkybėmis, atviromis durimis, bet užtikrinęs saugumą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad šioje situacijoje skundžiamame nutarime aprašyta tik nusižengimo objektyvi pusė - vairavimas atviromis durelėmis, bet neaprašyta subjektyvi pusės - jo kaltė. Gi šiuo atveju jis važiavo praviromis durelėmis ne savo noru, o todėl, kad V. trukdė jas uždaryti, traukė už rankos, automobilio durelių. Šiuo atveju jo veiksmai buvo priverstiniai. Šiuo atveju V. nusižengė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnį, nes trukdė saugiai vairuoti transporto priemonę. Teismo posėdžio metu patikslinę prašymą, prašė panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, arba pripažinti, jog minėtą veiką jis padarė dėl būtinojo reikalingumo.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Šiame iš esmės nurodyta, jog su skundu nesutinka, nes šis priimtas pagrįstai ir teisėtai. Be to, vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai ir kita bylos medžiaga. ANK 569 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. <...>. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Institucijos nuomone įvertinus byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, yra įrodyta, kad R. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje. Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Visi byloje surinkti duomenys, bylą nagrinėjusio pareigūno buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame nutarime aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiama R. P. kaltė. Tai, kad Institucija įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų R. P., savaime nereiškia, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Byloje esančių įrodymų vertinimas susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Institucijos nuomone skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo nutarimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik R. P. nesutikimą su bylą nagrinėjusio pareigūno padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Institucijos nuomone, 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-4549-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu G. P. skundą palaikė. Iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Be to papildomai nurodė, kad įvykį, kuomet jis vairavo automobilį atidarytomis durimis, matė dukra A., tačiau ši neverkė, tik vėliau kai jis pavažiavo su automobiliu jis išgirdo, jog ši verkia. Be to jis nesuprato už ką, V. priėjusi prie jo sėdinčio automobilyje, kuomet buvo automobilio durys atidarytos, ir sugriebusi jam už rankos, šaukė, kad kviečia policiją. Jis prašė jos jam leisti važiuoti. Prašė skundą (jo patikslintus prašymus) tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. P. iš esmės paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje ji priėjo prie R. P. vairuojamo automobilio, kad išsiaiškinti kiek dar tęsis nepagrįsti pranešimai VTAS, kodėl jis vėl grasina šia institucija. Be to, jos dukra M. P. matė, kaip vairuodamas automobilį R. P. stūmė močiutę ir šią kliudė. Dukra M. dėl šio įvykio verkė. Vėliau, kaip R. P. išvažiavo, verkė jos ir R. P. dukra A. P..
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. iš esmės paaiškino, kad ji išgirdo dukros V. ir R. P. žodinį konfliktą, šio esmės nesuprato. Po to ji stovėjo prie R. P. automobilio. Ji matė, kad anūkė M. buvo išėjusi į kiemą. Po to ji pamatė, jog R. P. važiuoja automobiliu, kai prie R. P. automobilio anūkę A., atitrauktą nuo automobilio, laikė dukra V.. Kodėl ji (V. K.) buvo nukritusi prie R. P. automobilio ji tiksliai nežino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. iš esmės nurodė, jog gavęs V. P. pareiškimą atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Jis priėmė tiek V. P., tiek R. P. atžvilgiu nutarimus administracinių nusižengimų bylose. Jis susipažino su V. P. pateiktais dvejais vaizdo įrašais. Be to, V. P. nurodė, jog ji turi tik tokius vaizdo įrašus, kuriuos pateikia, nes dėl buvusių ryšio sutrikimų ištisas vaizdo įrašas neišliko. Jis į įvykio vietą, kad gauti ištisą vaizdo įrašą, nebuvo nuvykęs. Be to, kiek pamena įvykio vietoje jam tuos pačius vaizdo įrašus parodė V. K., kuriuos tyrimui pateikė V. P..
Teisiamojo posėdžio metu VTAS atstovė nurodė, jog šioje byloje gavus informaciją buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Rekomenduota tiek P., tiek P. pagalba. Be to, iš esmės anksčiau VTAS gauta informacija, kad P. ir P. konfliktuoja dėl bendravimo su dukra. Šiuo metu jų ginčas nagrinėjamas civilinėje byloje. Anksčiau P. nei pagal ANK 72 straipsnį, nei pagal ANK 73 straipsnį nebaustas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, kad R. P. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje už tai, kad šis skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje, vairuodamas savo automobilį Opel Zafira, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) važiavo atidarytomis vairuotojo durimis, ir tokiu būdu sukėlė pavojų V. P. ir jos mažametei dukra A. P., kurios šiuo metu buvo prie minėto automobilio, tai yra tarp atidarytų durų ir automobilio kėbulo, ir tokiu būdu pažeidė KET 9 punkto reikalavimus.
R. P. nagrinėjamu skundu iš esmės prašo panaikinti šią skundžiamo nutarimo dalį, nes jis nekaltas.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal byloje teismo posėdžio metu R. P., V. K. duotus paaiškinimus, peržiūrėtus vaizdo įrašus, 2025 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 56-ANR-_N-150-2025 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas priimto V. P. atžvilgiu aprašytas aplinkybes, nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje R. P., vairuodamas savo automobilį Opel Zafira, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) važiavo atidarytomis vairuotojo durimis, ir tokiu būdu sukėlė pavojų V. P. ir jos mažametei dukra A. P., kurios šiuo metu buvo prie minėto automobilio, tai yra tarp atidarytų durų ir automobilio kėbulo. Šie duomenys neabejotinai patvirtina tai, kad G. P. anksčiau aprašytais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimą, ir dėl to padarė anksčiau aprašytą administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės jokiais patikimais duomenimis nepaneigtos (nenuginčytos). Nenustatyta priežasties anksčiau minėtais duomenimis abejoti, netikėti.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktu nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Nenustatyta, kad dėl anksčiau aprašyto G. P. automobilio vairavimo galėjo kilti realus pavojus jam, arba toks jo vairavimas padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą, skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė pagrįstą ir teisėtą G. P. atžvilgiu nutarimo dalį dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje, būdu G. P. pažeidė KET 9 punkte numatytą reikalavimą, o už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
G. P. veiksmai nusižengimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Nusižengimo tyrimo medžiagoje pakako teisėtai gautų, patikimų įrodymų pagrindžiančių G. P. kaltę pažeidus minėtų taisyklių reikalavimą. Todėl pareigūnės priimto skundžiamo nutarimo minėta dalis G. P. administracinio nusižengimo kvalifikavimo, kaltės aspektais pagrįsta, teisėta.
G. P. iš esmės nurodė, jog jis, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, vairavo automobilį, kad pašalinti iš esmės jam pačiam, dukrai A. gresiantį pavojų ir šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju nenustatyta, kad pavojinga situacija susidarė dėl neatsargumo, todėl nėra aplinkybės, kad administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 565¹ straipsnio 4 punktas).
Paskirta G. P. nuobauda atitinka bendriesiems administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindams. Dėl anksčiau minėtų aplinkybių Marijampolės AVPK pareigūnės skundžiamo nutarimo dalis yra pagrįsta ir teisėtas, dėl to ji paliktina nepakeista ir skundas šioje dalyje netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ANK 72 straipsnio 1 dalies
R. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, grįsta V. P. duotais paaiškinimais, V. K. duotais paaiškinimais, anksčiau minėtais dviem vaizdo įrašais.
Vertinant tai, ar R. P. galėjo būti administracine tvarka kaltinamas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį dėl vaiko teisių pažeidimo, pareigūnas turėjo įvertinti ANK 72 straipsnio 1 dalies sudėtį, Lietuvos teismų suformuotą tiek galiojusio ATPK 181 straipsnio 1 dalies, tiek galiojančio ANK 72 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką. R. P. administracine tvarka kaltinimui pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nepakanka tik faktų, kad jis skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje, konfliktuodamas su V. P. vaikų akivaizdoje, sukėlė vaikams neigiamas emocijas, šie išsigando, jautėsi nesaugiai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo nutarime privalo būti nurodyta kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais ar neveikimu pasireiškė šioje nagrinėjamojoje situacijoje R. P. vaiko teises pažeidžianti veika. Akivaizdu, kad įtikinami objektyvūs ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai, kurie parodytų R. P. tyčią, skundžiamame nutarime nenurodyti. Administracinis kaltinimas R. P. nėra konkretus, aiškus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes ir šias grindžiančius duomenis, bei teisme apklaustų V. K., V. P. paaiškinimus neaišku, ar vien tik dėl R. P. veiksmų šiuo atveju mažametės A. P., M. P. patyrė neigiamas emocijas, šios išsigando, jautėsi nesaugiai. Tiek A. P., tiek M. P. įstatymo nustatyta tvarka prieš atiduodant medžiagą nagrinėti pareigūnei neapklausta. Teismas, įvertinęs tai, kad šios mergaitės mažametės, jog iki nagrinėjamų įvykių palyginus ilgas laiko tarpas gyveno ne kartu su tėvais, o su motina, jog nuo 2025-05-25 iki bylos nagrinėjimo teisme dienos praėjo palyginus ilgas laiko tarpas, sprendžia, kad jas apklausus įstatymo nustatyta tvarka nebus iš jų gauti patikimi paaiškinimai apie teismo tiriamas galimo nusižengimo aplinkybes.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog R. P. 2025-05-25 apie 20.00 val. skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje pažeidė vaiko teises.
Be to inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo tiriama ar R. P. deramai užtikrino laikiną dukros priežiūrą, auklėjimą, išlaikymą. Beje, pagal minėtą praktiką, tokie duomenys renkami apklausiant vaiko auklėtojas(-us) (pedagogus), išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (skyriaus) ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių R. P. kaltę pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį iš esmės nebuvo surinkta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra patikimų duomenų, kad R. P. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, todėl pareigūnė A. Č. priėmė nepagrįstą, neteisėtą šioje dalyje skundžiamą nutarimą. Todėl R. P. šioje dalyje skundas tenkinamas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2025-06-29 nutarimo Nr. 64-ANR_N-4549-2025 dalis panaikinama ir administracinio nusižengimo bylos teisena R. P. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutraukus minėtą teiseną, naikintinas skundžiamu nutarimu galutinės nuobaudos paskyrimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2025-06-29 nutarimo Nr. 64-ANR_N-4549-2025 dalį, kuriuo R. P. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 10 eurų bauda, nepakeistą ir R. P. skundo šioje dalyje netenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2025-06-29 nutarimo Nr. 64-ANR_N-4549-2025 dalį, kuriuo R. P. už ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 20 eurų bauda, ir šio nutarimo dalį, kuria R. P. paskirta galutinė 20 (dvidešimties) Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.