Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. J. 2018 m. gruodžio 8 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, tyčia, vieną kartą spyrė savo seseriai M. J. į pilvo sritį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą naktį grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Jį pasitiko sesuo M., kuri ėmė priekaištauti, kad grįžo neblaivus. Tada jis apsisuko išeiti lauk, o sesuo puolė neleisti, ir būdamas nusisukęs, koja spyrė atgal ir pataikė M.. Sesuo verkė ir iškvietė policiją. Jis buvo namuose ir policijos pareigūnai atvykę jį sulaikė ir išvežė į Šiaulius. Grįžęs iš Šiaulių sesers atsiprašė. Supranta, kad pasielgė blogai, kad sukėlė seseriai fizinį skausmą, labai gailisi. Smurtą naudojo pirmą kartą. Tokiam elgesiui įtakos turėjo girtumas, nes blaivus nebūtų taip pasielgęs. Su seserimi susitaikė ir prašo nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jo darbas yra Vokietijoje, gruodžio 13 d. jis jau turi būti Vokietijoje.

Po kaltinamojo L. J. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, spirdamas su koja seseriai, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo L. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis L. J. neteistas (b. l. 57-58 b. l.), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, bet nuo susitaikymo iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu ketveri metai (b. l. 63-64), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 50-56), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dirba (b. l. 48), prisipažino nusikaltimą padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia ir su juo susitaikė. Teismui pateiktas kaltinamojo L. J. ir nukentėjusiosios M. J. prašymas dėl susitaikymo ir kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, kad įgyvendinti bausmės paskirtį, kadangi L. J. padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – seserį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įstatymo nustatyta minimali – 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsniu, L. J. išaiškintinos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalimi, L. J. išaiškintinos jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės, jam padarius naujas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, L. J. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 38, 42).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimis, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas L. J. panaikintinos nedelsiant, paskelbus nuosprendį, kadangi jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukus, tapo nebereikalingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

L. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, susitaikius su nukentėjusiąja M. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Išaiškinti L. J., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia atleistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti L. J., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. J., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Į bausmės laiką L. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 8 d., 2.20 val. iki 2018 m. gruodžio 8 d., 12.00 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą L. J. panaikinti nedelsiant, po nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.