Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-840-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
2A-840-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11406-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus vanduo“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Volfas Engelman“
Civilinė byla Nr. 2A-840-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11406-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.10.; 45.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus vanduo“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17329-775/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stiprus vanduo“ dėl delspinigių priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB„Volfas Engelman“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Stiprus vanduo“ 409,38 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 30-33). Nurodė, kad 2011-03-03 AB „Ragutis“ (šiuo metu AB „Volfas Engelman“) bei UAB „STIPRUS VANDUO“ pasirašė Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios nuostatas ieškovė įsipareigojo parduoti prekes pagal asortimentą, kiekį ir kainas, nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose, o atsakovė įsipareigojo už pirktas prekes atsiskaityti su ieškove per 21 kalendorinę dieną nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos bei, laiku nesumokėjus už pateiktas prekes, mokėti 0,2 delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė laikotarpyje nuo 2012-05-25 iki 2012-06-04 iš ieškovės įsigijo prekių pagal sąskaitas, tačiau pažeisdama sutartyje numatytus mokėjimo terminus bei nepaisydama ieškovės raginimo nedelsiant sumokėti skolą, už prekes pagal aukščiau nurodytas sąskaitas galutinai atsiskaitė dalimis: 2012-08-31 – 1116,93 Lt ir 2012-09-07 – 2128,28 Lt, tik po to kai Kauno miesto apylinkės teismas pagal AB „Volfas Engelman“ pareiškimą priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-15460-775/2012 išieškoti iš UAB „STIPRUS VANDUO“ 3245,21 Lt skolą, 409,38 Lt delspinigių, palūkanas bei sumokėtą žyminį mokestį. Tokiu būdu ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti už uždelstą atsiskaityti už pateiktas prekes laikotarpį sumokėti priskaičiuotus delspinigius.

Atsakovė UAB „Stirus vanduo“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 54-55). Nurodė, kad nesutinka mokėti netesybas, nes prievolė yra įvykdyta. Netesybos negali būti priteisiamos po to, kai prievolė jau yra įvykdyta, nes tuomet jos netektų savo, kaip prievolių užtikrinimo instituto, prasmės. Ieškovė, prieš kreipiantis į teismą, neišsiuntė atsakovei pretenzijos, nesiekė bendradarbiauti ir nebandė išspręsti ginčo neteismine tvarka. Atsakovė neneigė savo įsipareigojimų ir skolą atsakovei sumokėjo iš karto, kai tik sužinojo apie tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (b.l. 50-51). Atsakovei pareiškus prieštaravimus (b.l. 55-55), teismas 2012 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 73-75), t.y. priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 409,38 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei priteisė 17,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad skolą ieškovei atsakovė sumokėjo dalimis per du kartus: 2012-08-30 sumokėjo 1116,93 Lt, 2012-09-07 sumokėjo 2128,28 Lt. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prievolė mokėti delspinigius yra aptarta šalių pasirašytoje sutartyje, iš kurios matyti, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 6.2 p.). Ieškovė paskaičiavo 409,38 Lt dydžio delspinigius, atsakovė delspinigių paskaičiavimo ir dydžio neginčijo. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, praleidusi sutartyje numatytą 21 kalendorinės dienos nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, terminą ir šios aplinkybės atsakovė neginčija, todėl atsakovės atsisakymas mokėti delspinigius, kadangi prievolė jau įvykdyta, yra visiškai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė, prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, 2012-08-09 registruotu laišku išsiuntė atsakovei 2012-08-08 pranešimą-pretenziją Nr. SD-229, kuria pareikalavo apmokėti skolą per 7 kalendorines dienas ir įspėjo atsakovę, jog to nepadarius, ieškovė kreipsis į teismą ir reiklaus priteisti ne tik skolą, bet ir netesybas. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas neišsiuntė atsakovui pretenzijos, nebendradarbiavo ir nesiekė ginčo išspręsti iki teismo, taip pat yra nepagrįstas. Nustatęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2012-10-08 Kauno miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl paliko jį nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti (b.l. 82-84). Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į esminę bylos aplinkybę, kad atsakovė savo prievolę pagal sutartį įvykdė pilnai, todėl nesutinka su teismo sprendimu priteisti 409,38 Lt delspinigius. Atsakovė iki visiško prievolės įvykdymo nėra gavusi nei vienos ieškovės pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, todėl mano, kad ieškinyje minimi pranešimai ir pretenzijos nebuvo jai siunčiami, tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad klausimas dėl skolos sumokėjimo būtų išspręstas tarpusavio susitarimu. Atsakovė neneigė savo įsipareigojimų ir iškarto sumokėjo ieškovei skolą, kai tik sužinojo apie tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. CK 6.73 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Atsakovė prievolę įvykdė, jos neginčija ir su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi, todėl negalima reikalauti, kad būtų priteistos dar ir netesybos (delspinigiai), kadangi netesybos yra pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Atsakovės teigimu netesybos nebegali būti priteisiamos po to, kai prievolė jau įvykdyta, nes tuomet jos nebetektų savo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto, prasmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 90-93). Nurodė, kad ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir jos vertinimu skundas yra visiškai nepagrįstas. Teismo sprendime visiškai pagrįstai darytos išvados, kad byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą - pretenziją, todėl atsakovės argumentas, jog ieškovė neišsiuntė atsakovui pretenzijos, nebendradarbiavo ir nesiekė ginčo išspręsti taikiai iki teismo, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, praleidusi sutartyje numatytą 21 kalendorinės dienos nuo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos terminą, todėl atsakovės atsisakymas mokėti delspinigius, nes prievolė jau įvykdyta, yra visiškai nepagrįstas. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar atsakovė privalo sumokėti netesybas, todėl teismas pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju. Šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.), tačiau šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Volfas Engelman“ (buvusi AB „Ragutis“) ir atsakovė UAB „Stiprus vanduo“ 2011-03-04 pasirašė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti prekes, nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose, o atsakovas įsipareigojo už pirktas prekes atsiskaityti su ieškovu per 21 kalendorinę dieną nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (sutarties 5.1 p.) (b.l. 37-38). Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 6.2 p.). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo prekių už 3245,21 Lt. Ieškovė atsakovei išrašė sekančias PVM sąskaitas – faktūras: 2012-05-25 Nr. 003312404 – 945,23 Lt sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2012-06-15, 2012-06-01 Nr. 003315216 – 171,70 Lt sumai, 2012-06-01 Nr. 003315224 – 1085,14 Lt sumai, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki 2012-06-22, 2012-06-25 Nr. 003315885 – 1043,14 Lt sumai, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki 2012-06-25 (b.l. 40).

2012-08-09 ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą-pretenziją dėl 3245,21 Lt skolos sumokėjimo (b.l. 34-36, 39), tačiau skola už gautas prekes nebuvo sumokėta. Atsakovė AB „Volfas Engelman“ 2012-08-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 3245,21 Lt skolos, 409,38 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Stiprus vanduo“ (b.l. 3). Kauno miesto apylinkės teismas 2012-08-29 buvo priėmė teismo įsakymą ir pareiškimą patenkino (b.l. 18). Skolą atsakovas sumokėjo dalimis per du kartus: 2012-08-30 sumokėjo 1116,93 Lt, 2012-09-07 sumokėjo 2128,28 Lt (b.l. 31, 54).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ar atsakovė privalo mokėti delspinigius, kai yra sumokėjusi visą sumą už gautas prekes. Nuo to, ar ginčo santykiams taikytinos šalių 2011-03-04 sudarytos Didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties, kurios 6.2. punktu susitarta dėl 0,2 proc. dydžio netesybų už neatsiskaitymą laiku, nuostatos, priklauso ir ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumas. Tarp šalių nėra ginčo, kad už patiektas prekes nebuvo atsiskaityta laiku. Byloje neginčijamai nustatyta, kad skolą už prekes atsakovė sumokėjo tik tada, kai teismas priėmė teismo įsakymą. Sutarties 5.1 punkte buvo aiškiai numatyta, kad „už prekes pirkėjas pavedimu ar grynaisiais pinigais apmoka pardavėjui per 21 kalendorinę dieną nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos“. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad „pirkėjas laiku nesumokėjęs pardavėjui už pateiktą produkciją, moka Pardavėjui 0,2 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“.

Atsižvelgiant į nurodytas sutarties sąlygas, įvertinus jų tarpusavio ryšį, teismas daro išvadą, kad atsakovei laiku neatsiskaičius pagal ginčo sutarties 5.1 punktą, jos atžvilgiu galėjo būti taikomos sutarties 6.2 punkte numatytos sankcijos, t.y. delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą skaičiavimas.

Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; ). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Iš byloje esančios rašytinės pretenzijos galima daryti išvadą, kad ieškovė ragino atsakovę tinkamai įvykdyti prievolę. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė nebendradarbiavo, nereikalavo sumokėti delspinigių, galimai iš viso nesiuntė pretenzijos, kadangi atsakovei kaip vienai iš 2011-03-04 sutarties šalių buvo žinomos ir suprantamos šalių pasirašytos sutarties 5.1 ir 6.2 punktų sąlygos. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.305 str.). Kadangi atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminus, kreditorius turėjo teisę reikalauti sumokėti sutarties 6.2 punkte numatytus delspinigius.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ieškovę ir atsakovus siejančius teisinius santykius, ginčo išsprendimui taikė tinkamas materialinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d.1p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutari a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė