- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-36-300-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Danutė Matiukienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- E. J.
- Kategorijos
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-300/2008
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija 23.1.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad jis 2007-07-04 apie 10.00 val. Šiaulių m. centrinėje turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,565 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo striukės kišenėje, kol 2007-07-04 16.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., psichotropinę medžiagą pametė automobilyje VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jos pavojingumo laipsnis yra minimalus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo nuomone, teismo teiginys, kad jis neparodė noro taisytis, laikytis visuomenėje priimtų dorovės normų, neatitinka tikrovės, nes jis apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai, ir teismas turėjo vadovautis būtent šia jo charakteristika. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui, o ne vidurkiui.
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo E. J. prašymas sumažinti jam už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę nepagrįstas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.
Skirdamas E. J. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad jis teistas dešimt kartų, nusikalto neišnykus teistumui, būdamas baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, šeimos, pripažino E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 145). Išdėstytos aplinkybės leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. J. linkęs nusikalsti, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio, moralės normų. Apelianto argumentas, kad tokia teismo išvada neatitinka tikrovės, nes jis apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai, ir teismas turėjo vadovautis būtent šia jo charakteristika, nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva, tik teismas, vadovaujantis LR BPK 20 str. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, gali įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, spręsti, kokias bylos aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, tuo pagrindu daryti motyvuotas išvadas ir priimti galutinį sprendimą byloje. Šiuo atveju teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis aptartomis įstatyminėmis nuostatomis bei LR BK 61 str., E. J. paskyrė mažesnę, tačiau artimą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam E. J. paskyrė teisingą bausmę. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo E. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją mažinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.