- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- 1A-445-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22470-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta jam 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priteista iš S. K. 16 160 Eur SIA „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
S. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas Latvijos įmonėje SIA USS „(duomenys neskelbtini)“, reg. adr. (duomenys neskelbtini), komercijos specialistu, nebūdamas materialiai atsakingas už SIA USS „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir neturėdamas teisės juo disponuoti, laikotarpiu nuo 2017-03-10 iki 2017-05-08 iš savo darbo vietos - SIA USS „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė 20 planšetinių kompiuterių „Samsung TABLE SM-T280“ - bendros 1920 eurų vertės, 47 planšetinius kompiuterius „Samsung Galaxy Tab A“ (2016) 7,0 8 GB - bendros 4660,99 eurų vertės, operatyvinės atminties plokštę „CORSAIR DDR3L 1600MHZ 4GB 1x204 SODIMM“ - 25,20 eurų vertės, 10 mini kompiuterių „Intel NUC Boxnuc513RYK uCFF Barebone BOX“ - bendros 2563 eurų vertės, 3 planšetinius kompiuterius „Lenovo 7“ - 150 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą - SIA USS „(duomenys neskelbtini)“ 9319,19 Eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir jį išteisinti nesant nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėties. Jeigu teismas būtų kitos nuomonės, nuteistasis prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba baudą. Taip pat S. K. prašo apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą: apklausti liudytojus A. L., A. M., K. B., T. B., E. L., kurie turėjo raktus nuo patalpų (duomenys neskelbtini), šiose patalpose dirbo pilną darbo dieną. Jie patvirtintų faktą, kad S. K. nedirbo ir nesilankė biure nuo 2017 m. balandžio mėnesio. Taip pat paneigtų aplinkybes, kad minima įranga, kompiuteriai buvo Lietuvos biure. Išsireikalauti iš SIA USS „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, patvirtinančius skolos buvimą: a) 2017-03 UAB (duomenys neskelbtini); b) 2017-01-30 S. K. materialinės atsakomybės sutartį; c) įgaliojimą, išduotą S. K. 2017-01-17; sąskaitų, išrašytų TAC klientams sąrašą nuo 2017-03 iki 2017-07-15; d) sandėlio inventorizacijos aprašą 2017 nuo kovo mėn. iki gegužės 30 d. Taip pat S. K. prašo apklausti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administruojančią biurų pastatą (duomenys neskelbtini) dėl vaizdo įrašų saugojimo bei registracijos žurnalo apie patenkančių asmenų į patalpas sąrašą.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi prielaida apie S. K. padarytą nusikalstamą veiką, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, šališkai ir vienpusiškai vertino susiklosčiusią situaciją. Liudytojų: V. U., M. Š., A. G., E. V. parodymai subjektyvūs, neišsamūs, prieštaraujantis objektyviems byloje esantiems dokumentiniams įrodymams.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jį grindė tuo, kad S. K. neturėjo teisės disponuoti SIA „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendyje išvardintu turtu) bei nebuvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ar materialiai atsakingas asmuo. Ši aplinkybė neatitinka tiesos. Teismas netyrė to fakto, kad yra tuo pačiu pavadinimu: bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ veikianti ir registruota Lietuvos Respublikoje, kurios direktorius yra nuteistasis S. K., kurioje dirbo V. U. direktoriaus pavaduotoju bei bendrovė SIA bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, veikianti ir registruota Latvijos Respublikoje, kurios direktorius yra V. U., kurioje nuteistasis S. K. dirbo komercijos specialistu. Tarp šių bendrovių buvo ilgalaikė strateginės partnerystės sutartis vystant bei diegiant klientams bendrovės vystomą programinės įrangos produktą, skirtą transporto techninių apžiūrų centrams. Tarp šių bendrovių susiklostė ūkiniai komerciniai santykiai.
Apelianto vertinimu, faktas, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-02-20 buvo vadovas, bendrovėje SIA „(duomenys neskelbtini)“ dirbo komercijos specialistu nuo 2017-01-17 iki 2017-04-17 pagal darbo sutartį bei materialinės atsakomybės sutartį (pagal priedą sudaryta 2017-01-30) buvo materialiai atsakingas asmuo, pagal įgaliojimą, išduotą SIA „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę disponuoti bendrovės turtu, priimti sprendimus dėl turto. Tarp UAB „Uss (duomenys neskelbtini)“ ir SIA „Uss (duomenys neskelbtini)“ buvo sutartinės mokestinės prievolės, pagal kurią SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymas įvykdytas turtu (kompiuteriai, planšetės).
Teismas padarė išvadą, kad S. K. vengė bendrauti su V. U. bei neatėjo į darbą. Apeliantas paaiškina, kad jis neturėjo pareigos eiti į darbą (duomenys neskelbtini), kadangi jo darbo santykiai su SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė 2017-04-16. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio santykiai su V. U. pablogėjo, nes jis nevykdė sutartinių įsipareigojimų tarp bendrovių, negrąžino tiek asmeniškai jam, tiek bendrovei paskolos, nemokėjo atlyginimo. Todėl tikslu išvengti turtinių įsipareigojimų, V. U. S. K. pareiškime nurodė kaip įtariamąjį. Be to V. U. žinojo jo asmenybę, teistumus, kadangi pažįstami daugiau nei 10 metų, jį lankė kardomojo kalinimo įstaigoje. Be to internete 2016-11-27 buvo publikuota apie jį šmeižikiška informacija, jis yra sukčius. Skiriant ji 2017-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu visa jam informacija buvo žinoma.
Svarbi aplinkybė, jog teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį buvo gautas raštas iš civilinio ieškovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad S. K. bendrovė neturi jokių pretenzijų ir ieškinį atsiima, kadangi nepadaryta žala. Be to, teismo priteistas civilinis ieškinys netikslus.
Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, ištyrusi posėdžio metu ištirtus papildomus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendis, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliaciniame skunde nuteistojo pozicija dėl jam inkriminuoto turto pagrobimo yra dviprasmiška: viena vertus jis nurodo, kad minima pagrobto turto dalis parduota paties V. U. klientams, o likusi turto dalis yra Latvijoje, Jūrmaloje, kita vertus, jis kaip ir neneigia, jog jis paėmė jam inkriminuojamą pagrobtą turtą, tačiau turėjo teisę disponuoti tuo turtu. Tai nurodė ir pirmosios instancijos teisme pasinaudodamas paskutinio žodžio teise (t. 4, b. l. 21-22). Iš 2017-01-16 SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties sudarytos tarp valdybos nario V. U. ir S. K. nustatyta, kad S. K. nuo 2017 m. sausio 17 d. yra priimtas dirbti komercinės veiklos specialistu (t. 1, b. l. 28-29, 44-45). Darbo sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios leistų daryti išvadą, kad S. K. turėjo teisę disponuoti įmonei priklausančiu turtu. Kompiuteriai buvo įsigyti Latvijoje veikiančios, V. U. vadovaujamos įmonės, SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai - sąskaitos, išrašytos pagal 2016-10-28 sutartį dėl įrenginių diagnostikos, matavimo duomenų automatinio įtraukimo į sisteminį transporto priemonių registrą, įvedimą ir palaikymą techninės apžiūros stotyse Nr.UI-161001 (t. 1, b. l. 47-59), kuriose pardavėjas nurodomas SIA „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. U. patvirtino, jog tarpusavio santykiai tarp Lietuvoje ir Latvijoje veikiančių įmonių tuo pačiu pavadinimu nėra susiję, su S. K. nebuvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis.Civilinio ieškovo atstovas V. U. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad S. K. pripažino, jog paėmė kompiuterius, jis tą pačią dieną, kai pastebėjo, kad kompiuterių nėra - parašė S. K. žinutę, į kurią pastarasis atsakė, kad kompiuterius atveš, sakė į Latviją atsiųs, bet neatsiuntė. Jis teiravosi S. K., kodėl taip pasielgė, tačiau pastarasis nepaaiškino (t. 3, b. l. 77, t. 4, b. l. 70-72). Taip pat V. U. patvirtino, kad jis nėra įteikęs S. K. rašto, kad pretenzijų neturi. S. K. mama prašė jo, kad sumažintų finansinę naštą, jis jai atsakė, kad pasitars su buhaltere. Pats S. K. nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, jog susitarė su V. U. dėl ieškinio sumažinimo. Teismo vertinimu, tai neabejotinai rodo, jog S. K. pripažįsta pasisavinęs kaltinime nurodytus kompiuterius ir kitą įrangą.Liudytojas M. Š. įsigijo iš S. K. dalį kompiuterių, kuriuos jis pagrobė iš (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ne tik M. Š. paaiškinimai, teikti pirmosios instancijos teisme, bet ir kratos protokolas, kurios metu buvo paimti kompiuteriai, jų įsigijimo dokumentai (t. 1, b. l. 151-153), o taip pat ir asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas (t. 1, b. l. 114-116) bei iš dalies susirašinėjimo tarp S. K. ir M. Š. medžiaga (t. 1, b. l. 127-148). M. Š. parodė nuotrauką asmens (S. K.), iš kurio įsigijo 23 planšetinius kompiuterius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. prisistatė SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o M. Š. kompiuterių vyko pasiimti vakare, adresu (duomenys neskelbtini) (kai kitų įmonės darbuotojų jau nebuvo). Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pinigus iš M. Š. paėmė V. U. (t. 1, b. l. 119). 2017-04-28 sąskaitą faktūrą neva tai pasirašė E. V. (t. 1, b. l. 82), kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ IT techniku (S. K. buvo jo vadovas), jis patvirtino, kad nieko bendro su sąskaitų išrašymu neturėjo, niekada niekam jų nesiuntė. Liudytojas A. G. papasakojo kaip jis radęs skelbimą internete įsigijo 2 kompiuterius, nors jam nepažįstamas asmuo siūlė didelį kiekį. Jo paaiškinimus patvirtina 2017-05-24 Kratos protokolas, kuomet buvo paimti kompiuteriai (identifikuojantys duomenys sutapo su pagrobtais), t. 2, b. l. 29-36. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ne kas kitas, o būtent S. K. turėdamas patalpos (duomenys neskelbtini) raktus išnešė kompiuterius, priklausančius SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to dalį jų parduodamas M. Š. nenurodė savo vardo pavardės, pasinaudojo pavaldinio E. V. bei kitos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. U. vardais. Nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui netikėti V. U. detaliais paaiškinimais, kadangi jo parodymai nuoseklūs, juos patvirtino aplinkybės, kuriomis surasta dalis kompiuterių, M. Š. paaiškinimai. S. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pasinaudojo teise neduoti paaiškinimų. Teisę tylėti jis turi, tačiau tokiu atveju, teismas spręsdamas dėl asmens parodymų patikimumo bei juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, negali vertinti to kada, kaip ir kokius asmuo parodymus duoda, kiek jie nuoseklūs ir patikimi. Nuteistojo prašymo - apklausti liudytojus A. L., A. M., K. B., T. B., E. L., kurie turėjo raktus nuo patalpų (duomenys neskelbtini), šiose patalpose dirbo pilną darbo dieną, patenkinimas būtų perteklinis, kadangi jau aukščiau paminėti duomenys patvirtina aplinkybę, kad S. K. turėjo galimybę (jis tai ir padarė parduodamas dali kompiuterių M. Š.) eiti į patalpas vakare kuomet jo prašomi apklausti žmonės jau baigę darbo dienos darbus. Išreikalauti prašomus dokumentus taip pat nėra tikslinga, nes net jeigu ir buvo kažkokie skoliniai įsipareigojimai SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje tuo pačiu pavadinimu veikiančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, vis tiek S. K. neturėjo teisės disponuoti svetimu turtu. Prašymas išreikalauti sąskaitų, išrašytų TAC (Techninių apžiūros centrų) klientams sąrašą nuo 2017-03 iki 2017-07-15 bei vaizdo kamerų įrašų išreikalavimas jau buvo spręstas ikiteisminio tyrimo metu (praplėstas laikotarpis) ir nustatyta, kad planšetinius kompiuterius, įrangą centrai pirko iš kitų siuntų, o praėjus nuo nusikaltimo padarymo daugiau nei vieneriems metams gauti įrašų nėra galimybės (t. 3, b. l. 50).Apeliantas, nepateikdamas jokių argumentų, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas civilinis ieškinys netikslus. Teismas priteisdamas SIA „(duomenys neskelbtini)“ iš S. K. 16 160 eurų turtinę žalą rėmėsi SIA „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario V. U. patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 71). Pažymėtina, kad policijai suradus ir grąžinus dalį pavogtų kompiuterių ieškinys sumažintas 3085, 55 eurų sumai, nes detaliai išskaidyta tiesioginių ir netiesioginių nuostolių suma siekia 19 245,36 eurus. Didžiausią ieškinio dalį 4660.99 eurų sudarė pagrobti 47 planšetiniai kompiuteriai Samsung 7, kurių vieno vertė yra 99,17 eurų. Iš byloje esančių dokumentų (t. 1, b. l. 55, 57) matyti, kad būtent ir yra tokia vieno kompiuterio kaina, o iš važtaraščių - sąskaitų (t. 1, b. l. 56, 59) nustatyta, kad kompiuterių kiekis ir kaina atitinka (mokėtojas „USS (duomenys neskelbtini)“) nurodytą ieškinyje. Pastebėtina, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ nupirko už kliento lėšas kompiuterinę techniką, ją instaliavusi turėjo grąžinti, tačiau dėl S. K. veiksmų dar kartą turėjo pirkti įrangą, padengti vėlavimo pristatyti įrangą išlaidas, dėl ko susidarė 8996,36 Eur. Apeliantas nenurodydamas dėl kokių priežasčių ir su kuria pateikta ieškinyje suma nesutinka, nurodė deklaratyvų teiginį, kad ieškinys netikslus, todėl teismas neturi jokio pagrindo civilinį ieškinį koreguoti, nesiremti V. U. paaiškinimais, dokumentais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenimis nepagrįstais nuteistojo teiginiais. Kita vertus, pastebėtina, kad S. K. mama kalbasi su V. U. prašydama sumažinti sumą, o pastarasis derina šį klausimą su buhalterija, tačiau tai jų abipusio susitarimo reikalas.Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl S. K. paskirtos bausmės teisingumo įvertina tai, kad nuteistasis iki nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo yra teistas 6 kartus, iš esmės už panašaus pobūdžio veikas (už sukčiavimą, turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą). Išanalizavus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad dėl S. K. nusikalstamų veikų yra priimti dar du nuosprendžiai: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (12 veikų), 301 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 245 straipsnį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskirta vieneri metai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Susipažinus su ankstesnių teismų priimtų nuosprendžių turiniu, matyti, kad S. K. nelinkęs pripažinti savo kaltės, savo elgesio keisti nesistengia. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu S. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo pasiųstas atlikti bausmės, kadangi nevykdė jam nustatytų pareigų. BK 178 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, skirti viešuosius darbus ar laisvės apribojimą, tai reikštų nepaisyti BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų, ignoruoti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudą S. K. skirti taip pat netikslinga, nes jis turi pareigą padengti labai didelius ne tik šioje byloje, bet ir kitais nuosprendžiais priteistus padarytos žalos dydžius. Veikas, dėl kurių nuteistas S. K. skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tokios aplinkybės rodo, kad ankstesnės asmeniui taikytos teisinės poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė S. K. elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai. Teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-22/2017 nurodyta, kad S. K. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra jokių duomenų, kad S. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo - šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo paūmėjimo būsenoje ar laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, todėl galima teigti, kad jis dėl tuometinės psichikos būsenos galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikos pavojingumą (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus (t. 3, b. l. 29-38). Taigi, bausmės rūšis parinkta tinkamai. S. K. charakterizuojančios aplinkybės bei nebuvimas jokių jo veiką lengvinančių aplinkybių, neteikia teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio.Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.