Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį: dėl vagystės iš A. P. gyvenamojo namo - laisvės atėmimu dvejiems metams; dėl vagystės iš R. V. priklausančio rūsio – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, A. M. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Priteista iš A. M. 2420 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui R. V., bei 25 Lt turtinės žalos atlyginimui A. P..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Z. m., (duomenys neskelbtini), iš po R. V. priklausančio ūkinio pastato pavėsinės, slapta pagrobė ne daugiau 10 aliuminio vamzdelių konstrukcijų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2014 m. balandžio 28 d., 15.00 val., Z. m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas namo duris įsibrovė į A. P. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė kirvį „Fiskars“ – 170 Lt vertės, 1 kg šašlykų – 15 Lt vertės ir 2 pakelius koldūnų – 10 Lt vertės (1 pakelio kaina – 5 Lt), tuo padarydamas nukentėjusiajam 195 Lt turtinę žalą.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Z. m., (duomenys neskelbtini), išdaužęs R. V. priklausančio gyvenamojo namo rūsio lango stiklą, įsibrovė į rūsį ir per tris kartus slapta pagrobė 60 litrų savos gamybos raudonųjų serbentų vyno, supilstyto į įvairius butelius, – 1800 Lt vertės (1 litro kaina – 30,00 Lt), tuo dėl turto vagystės padarydamas nukentėjusiajam 1800 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. M. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, mano, kad nubaustas per griežtai. Savo kaltės neneigia, kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad jo pagrobtos aliuminio vamzdelių konstrukcijos buvo bevertės, rado jas išmestas lauke prie pavėsinės, paėmė, nes manė, kad jos nereikalingos, naujos jos nekainuotų ir 100 litų. Nukentėjusiam A. P. iš jo pagrobtas kirvis grąžintas, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, už vagystę nubaudė jį laisvės atėmimu 2 metams. R. V. rūsio langų neišdaužė, į patalpas pateko išstūmęs langą užkaltą faneros lakštą, patalpose taip pat nieko nesugadino ir nesudaužė. Tai, kad nukentėjęs norėjo pasipelnyti iš jo įvykdytos veikos, matyti iš jo pareikšto nepagrįstai didelio ieškinio, kurį teismas sumažino iki 500 litų ir su kuriuo jis ( apeliantas) sutinka. Prašo atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kurią apeliantas prašo subendrinti su baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau tokie jo argumentai nėra pagrįsti.

Nuo 2013-07-13 įsigaliojo 2013-07-02 įstatymas Nr. XII-499, kuriuo Lietuvos Respublikos BK buvo papildytas 64¹ straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, <...> įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmojo teisiamojo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo prokurorė prašė bylą nagrinėti įprasta įrodymų tyrimo tvarka, gynėjas tam neprieštaravo ir baudžiamoji byla, kurioje A. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, tai yra byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl nesant visų būtinų sąlygų, nėra pagrindo A. M. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Tačiau, aukštesnės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas A. M. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepagrįstai neįvertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis skyrė pernelyg griežtą bausmę.

Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas savanoriškai prisipažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis suprantamas kaip neigiamas savo veiksmų vertinimas, nukentėjusiojo atsiprašymas.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas viso proceso metu savo kaltę įvykdžius vagystes pripažino, davė pakankamai išsamius parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo metu, gailėjosi nusikaltęs, t.y. neigiamai įvertino savo tokius veiksmus, todėl yra visos sąlygos jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailestį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino šios aplinkybės A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. M. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. anksčiau teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, nusikalto neišnykus teistumui, todėl kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikomas recidyvistu, o įstatymas (BK 56 straipsnio 1 dalis) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, apylinkės teismas apeliantui už jo padarytas veikas pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas griežčiausias – laisvės atėmimo bausmes.

Tačiau nustatydamas skirtinų bausmių trukmę, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai, kaip esmines aplinkybes bausmės skyrimui, paminėjo vėl tas pačias aplinkybes – kad apeliantas teisiamas 13 kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams, yra recidyvistas, baustas administracine tvarka, stebimas psichikos sveikatos centre, nors šios aplinkybės yra reikšmingos parenkant bausmės rūšį, o ne nustatant jos trukmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

Apygardos teismas, įvertinęs visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias ir aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat iš nukentėjusių pagrobto turto vertę, rūšį, kiekį, į tai, kad nukentėjusiajam A. P. iš jo pagrobtų daiktų dalis grąžinta į tai, kad šiuo nuosprendžiu A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažintinos, jas iš naujo subendrinant apylinkės teismo pasirinktais bausmių bendrinimo būdais (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Skundu be kita ko prašoma subendrinti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bausme. Šis apelianto prašymas nepagrįstas.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo dieną – 2014-09-12 apelianto minimas teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įsiteisėjęs (priimtas 2014-08-27, apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik 2014-11-14), todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu negalėjo nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinti.

BPK 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, teismas, priėmęs paskutinį nuosprendį pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Atsižvelgiant į minimas BPK 347 straipsnio nuostatas, abejais apelianto minimais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jiems įsiteisėjus, turės bendrinti juos priėmęs Zarasų rajono apylinkės teismas nustatydamas galutinę vykdytiną bausmę.

Byloje taipogi gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. M. išlaidos sudaro 130 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių, bei atsižvelgiant į tai, kad apelianto A. M. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį:

pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jų;

A. M. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 mėnesių, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. P. gyvenamojo namo) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. V. priklausančio rūsio) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų penkių mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.