- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-267-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-267-370/2009
Teisėja R. Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 75.4; 75.6
2009 m. liepos 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui O. Martinkui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui R. Paulauskui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2731-255/2008 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovo priteisti 30 000 Lt skolos. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo iš motinos buvo gavusi pinigų, kuriuos laikė savo asmeninėje sąskaitoje. Susituokę su atsakovu 2005-07-27 sudarė vedybų sutartį, pagal kurią susitarė, kad visas turėtas iki santuokos ir įgytas gyvenant santuokoje turtas yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas statė namą, namo statybai trūko pinigų, todėl abu sutarė, kad ji paskolins savo sutuoktiniui 30 000 Lt. Ji pasitikėjo atsakovu, todėl rašytinės sutarties nesudarė. 2005-11-15 iš savo sąskaitos į jo sąskaitą pervedė sutartą pinigų sumą. Pavedime nurodė, kad pinigai skolinami namo statybai. Atsakovas vis žadėjo grąžinti pinigus, tačiau negrąžino. Ji nenorėjo vilkinti pradėto skyrybų proceso, todėl santuokos nutraukimo byloje paskolos klausimų nesprendė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovės pinigų nesiskolino, jokios sutarties nepasirašė, mokėjimo dokumentas buvo užpildytas be jo žinios. Tuo metu, kai buvo padarytas pinigų pervedimas, ieškovė ir atsakovas gyveno santuokoje, buvo perkami įvairūs buities daiktai, baldai, automobiliai, todėl galėjo būti, kad pinigai buvo pervesti pirkiniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat atsakovas nurodo, kad ta aplinkybė, jog jis yra ieškovės kreditorius, turėjo būti nurodyta santuokos nutraukimo byloje ir visi klausimai, susiję su santuokinio turto teisiniu režimu ir jo padalijimu, išspręsti 2007-12-29 teismo sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pinigų pervedimo faktas nepatvirtina tarp šalių susiklosčiusių šalių paskolos teisinių santykių fakto. Ieškovė paskolos sutarties teismui nepateikė, kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, iš kurių būtų matyti kitos sandorio šalies valia, byloje nėra. Atsakovas pateikė įrodymų, kad 2005-05-04 jam buvo suteiktas 52 392,26 EUR kreditas, kad 2004-04-28 pagal pirkimo–pardavimo sutartį gavo 275 000 Lt, jais paneigė ieškovės teiginius, jog jam buvo reikalingi pinigai namo statybai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-29 sprendimu, papildytu Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-23 nutartimi, šalys nutraukė santuoką ir teismas išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Minėtoje byloje ieškovė nenurodė, jog yra atsakovo kreditorė, ir nekėlė skolos grąžinimo klausimo, todėl kitoje civilinėje byloje šis klausimas nebegali būti sprendžiamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismui pateiktas bankinio pavedimo dokumentas, kuriame nurodytas pinigų gavėjas, suma ir paskirtis, atitinka nurodytus skolos dokumento kriterijus. Atsakovas šiuos pinigus gavo ir matė arba turėjo matyti jų paskirtį. Ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais buvo paneigti atsakovo atsikirtimai, kad pinigai neva susiję su pirktais ar parduotais automobiliais. Atsakovo pateikti įrodymai (2005-05-04 kredito sutartis bei 2004-04-28 pirkimo–pardavimo sutartis) negali patvirtinti, jog jam nebuvo reikalinga ieškovės paskola, nes kredito tikslinė paskirtis – žemės pirkimas. Jei atsakovui būtų užtekę 2004 m. gautų pinigų, jis nebūtų ėmęs kredito iš banko 2005 metais. Be to, ieškovė negali būti atsakinga už tai, ar atsakovas jai teisingai nurodė skolinimosi paskirtį ir kaip pinigus panaudojo. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalijamas bendras turtas, nes tokio nebuvo pagal ikivedybinę sutartį. Nesuprantama teismo nuoroda į CK 3.126 straipsnį, kuriuo ginami kreditorių interesai. CK 3.59 str. nėra nurodyta, kad nutraukiant santuoką privalu išspręsti tarpusavio įsiskolinimo klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visi tarpusavio turtiniai reikalai buvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kelia ginčą dėl paskolos grąžinimo, o atsakovas nepripažįsta paskolos teisinių santykių buvimo ir tokio teisinio ginčo nagrinėjimo po bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo išnagrinėjimo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instacijos teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus formaliai taikė LR CK normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius bei sutuoktinių prievolių pasibaigimą nutraukus santuoką.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.871 str. 3 d. nuostatų, reglamentuojančių, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsakovo nepripažinimas buvusių paskolos santykių esant ginčui, kolegijos nuomone, gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai neįsigilino į aplinkybę, jog ieškovė nurodė, jog suteikė tikslinę paskolą, ir nepatikrino faktinių aplinkybių, ar iš tikrųjų tokiam tikslui buvo panaudoti pinigai. Iš apeliacinėje instancijoje 2009-04-22 duotų ieškovės paaiškinimų matyti, kad terminas grąžinti paskolą nebuvo nustatytas, atsakovas jai paaiškinęs, jog artėja žiema ir turi būti pastatyta namo „dėžutė“, buvo kalbėta, kad reikia langų ir mokėti statybininkams. 2009-05-14 iš banko gauto atsakovo banko sąskaitos, į kurią ieškovė įmokėjo 30 000 Lt, išrašo matyti, kad atsakovas privalėjo žinoti apie gautus pinigus, nes jo sąskaitoje (litinėje) 2005-11-15 tebuvo tik 1601,78 Lt, o jis jau 2005-11-17, 2005-11-18, 2005-11-19 paėmė iš sąskaitos po 2000 Lt grynaisiais, 2005-11-21 – 10 000 Lt, t. y. faktiškai per trumpą laiką panaudojo 16 000 Lt gautų lėšų sumos. Be to, iš minėto įrodymo duomenų matyti, kad 2005-11-29 papildžius sąskaitą tik 2000 Lt, buvo mokama A. G. už perkamą žemę, iš viso 25 000 Lt, iš tikrųjų buvo perkamos statybinės medžiagos (2005-12-05 dvi atskiros įmokos A. Poškio dizaino studijai už prekes (stogo langą –771,13 Lt ir keramzitbetinio gaminius– 2463,84 Lt), atsiskaitoma už statybos darbus (2005-12-08 – 5000 Lt G. E.). Nors apeliacinės instancijos teisme atsakovas ir pripažino pinigų gavimo iš ieškovės faktą, tačiau neigdamas jų panaudojimą asmeniniams tikslams, nepateikė įrodymų, jog minėtos lėšos buvo skirtos sumokėti už daiktus ir paslaugas šeimos interesais. Todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog buvo žodinis susitarimas dėl paskolos santykių ir ji savo prievolę įvykdė, perduodama atsakovui pinigus, ir tai patvirtina banko dokumentai. Kartu nėra pagrindo netikėti ieškove, jog ji santuokos nutraukimo byloje nereiškė atskiro atsakovui reikalavimo dėl paskolos grąžinimo, nes tikėjo atsakovo pažadu grąžinti skolą. Teismo nuomone, iš tikrųjų, pagal buvusios vedybinės sutarties nuostatas, šalys savo asmeninių lėšų banko sąskaitose nelaikė bendrąja nuosavybe, todėl pripažintina, jog ieškovei ir nebuvo pagrindo netikėti atsakovu, jog skola bus grąžinta ir neteismine tvarka. LR CK 3.81 str. 3 d. nurodo, kad sutarčių nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamantuoja šio kodekso 3.101–3.108 straipsniai, tačiau šiuo atveju nėra jokios aplinkybės, kuri leistų konstatuoti, kad piniginės lėšos buvo panaudotos pagal vedybinės sutarties sąlygas, kurios buvo revizuojamos santuokos nutraukimo byloje. Pripažintina, kad teisminėje praktikoje užtikrinamos sutuoktinių kreditorių teisės ir interesai, o šiuo atveju tarp pačių sutuoktinių kaip šalių buvo sudarytas atskiras sandoris, kuris nėra susijęs su vedybinėje sutartyje numatytomis sutuoktinių tarpusavio turtinėmis prievolėmis, nes ieškovė paskolino savo asmenines lėšas su tiksline paskirtimi atsakovui iš esmės jo asmeniniam verslui (Vedybų sutarties 5 p.), dėl to santuokos nutraukimo byloje ieškovė ir galėjo ir nekelti savo asmeninės nuosavybės gynimo klausimo.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintnas dėl neteisingai aiškintų ir taikytų materialinės teisės normų ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovei 30 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.873 str. 2 d., 6.210 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.) ir bylinėjimosi išlaidas – 200 Lt žyminio mokesčio (paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą) bei 800 Lt žyminio mokesčio valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. G. 30 000 Lt paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teismui dienos -2008-02-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 200 Lt žyminio mokesčio išlaidų ieškovei R. G., o valstybei – 800 Lt žyminio mokesčio.