Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-302-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
AN2-302-651/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00361-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-302-651/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00361-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Vilnius

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. 2018 m. kovo 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos specialistė V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. A. (J. A.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad J. A., 2018 m. sausio 26 d., 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) g.) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, važiavo trečia eismo juosta tiesiai, kai šia eismo juosta galima sankryžoje sukti tik į kairę, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobiliu, kuris sankryžoje suko į kairę, nedavė šiai transporto priemonei baigti manevro. Po susidūrimo automobilis dar kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir šaligatvio bortelį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, stulpas ir bortelis (b. l. 7).

Šalies argumentai

2. J. A. pateikė skundą dėl nutarimo ir prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. A. nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog J. A. padarė administracinį nusižengimą, o pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent jo veiksmai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-03-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2846-2018.

4.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertų išvada, kurioje nurodyta, kad nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių važiavimo per sankryžą aplinkybes. Pažymi, kad šiuo aktu taip pat nenustatyta, kad eismo įvykiui įtakos neturėjo J. A. veiksmai. Mano, kad byloje esantys kiti duomenys (asmenų paaiškinimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, avarijos planas ir kt.) neginčijamai įrodo, kad J. A. padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. A. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad apylinkės teismas nuodugniai ištyrė autoįvykio faktines aplinkybes ir pateiktus duomenis ir priėmė pagrįstą nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Autoįvykį sukėlė P. P., nes jis atliko posūkį į kairę nepraleidęs tiesiai važiuojančio automobilio.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. A. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Su tokia išvada apeliantas nesutinka ir priešingai nei nustatė teismas, mano, kad tokių duomenų yra pakankamai. Taigi ginčas yra dėl įrodymų vertinimo.

7. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. J. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), važiavo trečia eismo juosta tiesiai, kai šia eismo juosta galima sankryžoje sukti tik į kairę, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobiliu, kuris sankryžoje suko į kairę, nedavė šiai transporto priemonei baigti manevro. J. A. nesutiko su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tvirtino, kad jis važiavo į sankryžą antra juosta, o kai įvažinėjo į sankryžą dar degė žalias šviesoforo signalas, tik įvažiavus į sankryžą užsidegė geltonas. Susidūrimas įvyko tarp pirmos ir antros juostos. Ginčas iš esmės yra dėl eismo įvykio aplinkybių, kurios, pasak J. A., yra nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas sutiko su J. A. skunde išdėstytais argumentais ir padarė išvadą, kad liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad J. A. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, o duomenų, patvirtinančių, kad J. A. važiavo trečia eismo juosta, taip pat nėra.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, byloje esančių įrodymų visetą, iš dalies sutinka su apeliantu, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Sutiktina su apeliantu, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad J. A. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau nesutiktina, kad byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog J. A. į sankryžą įvažiavo iš trečiosios juostos, iš kurios buvo galima sukti tik į kairę.

10. Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 165 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 73.3 punkte nurodyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. KET 73.7 punkte nurodyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 73.11 punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Taigi pagal KET taisykles eismas draudžiamas tiek degant raudonam šviesoforo signalui, tiek degant geltonam šviesoforo signalui.

11. J. A. parodė, kad jis važiavo į sankryžą antra juosta, kai įvažinėjo į sankryžą dar degė žalias šviesoforo signalas. Liudytojas P. P. iš karto po įvykio paaiškino, kad jis degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir praleido automobilius važiuojančius tiesiai, nes pats norėjo sukti į kairę. Būnant sankryžoje užsidegė geltonas šviesoforo signalas, matė, kad priešpriešai antroje juostoje sustojo automobilis ir įsitikinęs, kad saugu, pradėjo daryti manevrą į karę. Tik pradėjus suktis, į jo automobilio priekį trenkėsi dideliu greičiu iš priešingos pusės atvažiavęs automobilis (b. l. 16-17). Liudytojas H. M. sekančią dieną po įvykio nurodė, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jis su sutuoktine ruošėsi eiti per gatvę ir norėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Pamatė, kad pirma eile važiuojantis minivenas ne tik kad nesulėtino greičio, bet ėmė greitėti, kad kuo skubiau pravažiuotų sankryžą. Jo įsitikinimu mini venas į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, nes po akimirkos užsidegė raudona šviesa (b. l. 20-21). Liudytojas A. L. paaiškino, kad jis stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo judėti, tačiau norėjo praleisti automobilį, kuris sukosi iš H. g. į P g., tačiau į pastarąjį trenkėsi dideliu greičiu miesto kryptimi važiavęs automobilis (b. l. 22-23). Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino nurodytas aplinkybes, kad KIA Carnival automobilis į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Liudytojas policijos pareigūnas M. B., tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad faktą, jog J. A. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nustatė iš liudytojų parodymų. Kaip matyti, parodymai dėl šios aplinkybės nesikeitė nuo pat pradžių ir jos tarpusavyje sutampa. Be to, liudytojų parodymai sutampa su P. P. nurodytomis aplinkybėmis, jog jis, būdamas sankryžoje, manevrą norėjo užbaigti jau degant geltonam šviesoforo signalui ir tuomet priešpriešai atvažiavęs automobilis trenkėsi į jo automobilio priekį. Be kita ko, tiek P. P., tiek liudytojas H. M. nurodė, kad kitas automobilis jau buvo sustojęs prie sankryžos, nes užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad J. A. dar prieš užsidegant geltonam šviesoforo signalui, t. y. mirksint žaliam šviesoforo signalui, nebuvo įvažiavęs į sankryžą. Į ją įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui ir susidūrimas tikėtina įvyko jau degant raudonam šviesoforo signalui. Šiuo atveju aktualu tai, kad į sankryžą J. A. įvažiavo degant draudžiama šviesoforo signalui, šiuo atveju geltonam. Netikėti nuosekliais liudytojų parodymais, kurie, be kita ko, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nes įvykį matė atsitiktinai, teismas neturi jokio pagrindo. Kita vertus, pats J. A. nurodė, kad jis privažiavęs sankryžą nebandė stabdyti, nes kelio danga buvo šlapia, o tai tik patvirtina liudytojų parodymus, kad minivenas net nebandė stabdyti ir į sankryžą įvažiavo staiga jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi nurodytų aplinkybių visuma, kurios tarpusavyje sutampa ir sudaro loginę įvykio grandinę, patvirtina, kad J. A. į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, o ne mirksint žaliam šviesoforo signalui, kaip nurodo J. A.. Kadangi į sankryžą pažeidėjas įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, jis negalėjo vadovaudamasis KET 162 punktu užbaigti manevrą. Dėl KET 166 punkte nustatytos taisyklės, kuri vairuotojui leidžia važiuoti toliau, jeigu Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, nurodytina, kad kiekvienas vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad galėtų saugiau sustabdyti. Šiuo atveju nustatyta, kad į sankryžą įvažiavo jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, o netrukus užsidegė raudonas, todėl J. A. jau iš anksto, matydama, kad mirksi žalias šviesoforo signalas, privalėjo imtis veiksmų, stabdyti transporto priemonę, o ne priešingai, didinti greitį ir važiuoti toliau. Kita vertus, ši taisyklė bet kokiu atveju nepaneigia vairuotojo pareigos sustoti užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui.

12. Be to, visiškai sutiktina su Institucija, surašiusia skundžiamą nutarimą, kad J. A. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko esant blogoms oro sąlygoms: buvo tamsu, rūkas, lynojo, kelio danga buvo šlapia. Taigi eismo sąlygos buvo prastos, tačiau J. A. jų tinkamai neįvertino ir nesiėmė visų atsargumo priemonių. Priešingai, jis, matydamas kad nesuspės pervažiuoti sankryžos degant žaliam šviesoforo signalui, net nebandė sulėtinti automobilio ir sustoti, o nestabdydamas važiavo toliau. Neįvertino visų aplinkybių, todėl į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimus.

13. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. A. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, o jo versija, kad į sankryžą įvažinėjo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o geltonas šviesoforo signalas užsidegė jau būnant sankryžoje, paneigti byloje esančiais įrodymais.

14. Kaip matyti, apylinkės teismas konstatuodamas, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kokiam signalui degant į sankryžą įvažiavo J. A., rėmėsi paties J. A. bei P. P. parodymais. Tai pat rėmėsi eksperto pateikta išvada, jog nėra duomenų, kurių pagrindu, susiejant su sankryžoje eismo įvykio vietoje įrengto šviesoforo darbu, galima būtų nustatyti automobilių Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo per sankryžą aplinkybes, todėl negalima techniniu požiūriu spręsti apie techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjusio eismo įvykio (dalyvio (-ių) veiksmus. Liudytojo H. M. parodymus atmetė, nes jo paaiškinimai neva grindžiami tik prielaidomis. Dėl liudytojo A. L. parodymų patikimumo ir įtakos aplinkybių nustatymui, iš viso nepasisakė.

15. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos. Nepagrįstai nevertindamas ar atmesdamas liudytojų parodymus bei iš esmės remdamasis tik eksperto išvada sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių J. A. kaltę. Pažymėtina, kad ekspertas eismo įvykį vertino techniniu požiūriu, ir tik techniniu požiūriu nebuvo galima nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp eismo įvykio kilimo ir eismo įvykio dalyvių veiksmų. Tačiau byloje buvo ir kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, kurių vertinimas nebuvo eksperto kompetencijoje, t. y. liudytojų parodymai. Kaip minėta, būtent liudytojų parodymai ir iš dalies paties J. A. parodymai, patvirtino, kad J. A. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad buvo pažeistos kelių eismo taisyklės ir būtent J. A. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismo išvada, kad nėra objektyvių duomenų paneigiančių ar patvirtinančių J. A. kaltę, neatitinka byloje esančių duomenų ir yra nepagrįsta.

16. Dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, jog J. A. važiavo trečia eismo juosta tiesiai, kai šia eismo juosta galima sankryžoje sukti tik į kairę sutiktina su apylinkės teismu, kad ši aplinkybė nebuvo neginčijamai patvirtinta. Visų liudytojų parodymai dėl KIA Carnival važiavimo konkrečia eismo juosta skyrėsi, todėl tiksliai nustatyti, kuria eismo juosta važiavo J. A. vairuojamas automobilis, nėra galimybės. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta ir ekspertizės aktu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas neįsigilino į bylos esmę, nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nepagrįstai panaikinto Institucijos 2018 m. kovo 9 d. nutarimą, kuriuo J. A. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir už tai jam paskirta nuobauda. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – J. A. skundas dėl Institucijos 2018 m. kovo 9 d. priimto nutarimo atmestinas ir paliktinas galioti Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. kovo 9 d. nutarimas. Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepasitvirtino Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. kovo 9 d. nutarime nurodyta aplinkybė dėl eismo juostos, kuria neva važiavo pažeidėjas, todėl apeliacinės instancijos teismas iš Institucijos 2018 m. kovo 9 d. nutarimo šalina kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad „J. A. <...> važiavo trečia eismo juosta tiesiai kai šia eismo juosta galima sankryžoje sukti į kairę<...>. Pašalinus minėtą faktinę aplinkybę, administracinio nusižengimo protokole nurodyti pažeisti KET punktai nesikeičia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir klausimą dėl J. A. skundo išspręsti iš esmės – palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 9 d. nutarimą nepakeistą ir J. A. skundo netenkinti.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 9 d. nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad „J. A. <...> važiavo trečia eismo juosta tiesiai kai šia eismo juosta galima sankryžoje sukti į kairę<...>.

Teisėja Dalia Kursevičienė