- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- A-5279-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00318-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. L. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) 2020 m. spalio 27 d. teikimas dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. L. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
2. URC teikime nurodė, kad į VSAT URC 2020 m. spalio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. L.. Lietuvos Respublika užsieniečiui buvo išdavusi C tipo vizą, galiojusią nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Ši viza panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu. Viza panaikinta tuo pagrindu, kad Vokietija paskelbė apie draudimą atvykti užsieniečiui į Šengeno erdvę nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Pagal Šengeno informacinėje sistemoje esančius duomenis, Šveicarija taip pat paskelbusi draudimą užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę. Užsienietis, pasibaigus vizos galiojimo laikui, privalėjo išvykti į savo šalį, tačiau neišvyko, iš Vokietijos pabėgo į Šveicariją ir ten pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
3. Teikime nurodyta, kad užsienietis sąmoningai vengė po jam išduotos vizos pasibaigimo/panaikinimo savanoriškai grįžti į kilmės šalį nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., vengė grąžinimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašymas paduotas tik siekiant pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis bei galimybe pasinaudoti laisvu judėjimu Šengeno erdvėje ir pasislėpti. Taip pat nenustatyti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai. Įvertinus užsieniečio elgesį per pastaruosius dvejus metus, išlieka didelė tikimybė, kad nesulaikytas jis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje.
4. VSAT URC prašė teismo sulaikyti užsienietį URC iki 2021 m. sausio 25 d. (teikime nurodyta 2020 m. sausio 25 d. laikytina rašymo apsirikimu).
5. Užsienietis V. L. teismo posėdyje prašė neapriboti jam judėjimo laisvės, nes tik būdamas laisvėje turės galimybę pateikti Migracijos departamentui visus reikalingus dokumentus. Nuvykęs į Vokietiją jis prieglobsčio neprašė, jis buvo įpareigotas per 14 dienų išvykti į savo šalį. Jis tris mėnesius gyveno pas draugą, o vėliau draugas nuvežė jį į Šveicariją, kur jis pasiprašė prieglobsčio.
6. Užsieniečio atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su teikimu nesutinka, kadangi užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir nėra įstatyme nustatytų užsieniečio sulaikymo pagrindų. Teikimas grindžiamas tik prielaidomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas negalėtų išsiaiškinti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų užsieniečio nesulaikius. Susisiekusi su Migracijos departamentu dėl užsieniečio apklausos, gavo informaciją, kad užsienietis neapklaustas tik dėl to, jog privalo izoliuotis.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. spalio 28 d. sprendimu VSAT URC teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. L. VSAT URC iki 2021 m. sausio 25 d.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikai iš Šveicarijos pagal Dublino III Reglamentą perduotas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. L.. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Nustatant užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gauti duomenys apie tai, kad užsieniečiui Lietuvos Respublikos ambasada, esanti (duomenys neskelbtini) Respublikoje, buvo išdavusi Šengeno trumpalaikę vizą (C), galiojančią nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Taip pat nustatyta, kad Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu užsieniečiui išduota viza panaikinta, kadangi užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę. Pagal užsieniečio asmens byloje esančius duomenis, Šengeno informacinėje sistemoje Vokietijos Federacinė Respublika paskelbusi draudimą atvykti užsieniečiui į Šengeno erdvę arba apsigyventi joje nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2021 m. spalio 11 d., Šveicarijos Konfederacija paskelbusi apie draudimą užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2023 m. spalio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad VSAT URC prašo sulaikyti užsienietį remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies 10 punkto pagrindais. Nustatyta, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo teisiniai pagrindai nustatyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje, kurios 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
10. Teismas taip pat nustatė, kad užsienietis, pasibaigus jam išduotos vizos galiojimui, neišvyko iš Šengeno erdvės ir buvo joje neteisėtai. Iš užsieniečio paaiškinimų nustatyta, kad jis neįvykdė Vokietijos Federacinės Respublikos įpareigojimo per 14 dienų išvykti į savo šalį, slėpėsi, o po to nuvyko į Šveicariją, kurioje pasiprašė prieglobsčio. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog užsienietis, Vokietijos kompetentingoms institucijoms priėmus jam nepalankų sprendimą, pasislėpė ir išvyko į kitą valstybę, kur pasiprašė prieglobsčio, leidžia pagrįstai manyti, kad sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
11. Teismas nurodė, kad šiuo metu užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs – prašymas neišnagrinėtas, užsienietis dar nebuvo apklausiamas. Kadangi užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais – pasibaigus vizos galiojimui neišvyko į savo šalį, to nepadarė ir įpareigotas Vokietijos pareigūnų nepasiprašė prieglobsčio nei atvykęs į Lietuvą, nei Vokietijoje, taip pat Vokietija ir Šveicarija paskelbusios draudimą užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę, teismas sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad, būdamas nesulaikytas, užsienietis, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo trukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, todėl užsienietį sulaikė.
III.
12. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. L. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-1845-405/2020 ir VSAT URC teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
13. Užsienietis nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas UTPĮ 2 straipsnio 20 punkte. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant UTPĮ nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį.
14. Pažymi, kad UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas, o 113 straipsnio 5 dalies 6-10 punktuose nustatytos aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Norint prieglobsčio prašytoją sulaikyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti nustatyta, kad: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius) ir įvertinus UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punkte nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
15. Užsieniečio vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir nurodytas UTPĮ nuostatas. Šiuo atveju nėra ginčo, kad jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų (visų ar dalies), vien šios sąlygos buvimo pakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Be to, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių prašymų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimas yra priskirtas Migracijos departamentui. Byloje nėra jokių duomenų ir/ar įrodymų, kad Migracijos departamentas būtų kreipęsis į VSAT URC ir nurodęs, jog yra būtina sulaikyti užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje. Taigi nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą jį sulaikyti, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti jo, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.
16. Teismas sprendimą motyvavo ir tuo, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog būdamas nesulaikytas, jis galės gauti įrodymus, pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymą. Tokiu būdu jis siekia ne tik pagrįsti savo prieglobsčio prašymo motyvus, bet ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Užsieniečio vertinimu, tų pačių tikslų, nagrinėjamu atveju, galima pasiekti ir pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę. Jo tapatybė yra žinoma, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, be kita ko, jis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu byloje turėjo būti taikoma UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT URC, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
17. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
18. VSAT URC atsiliepimą grindžia teikime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nustatė, jog neišsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio priėmimo nagrinėti iš esmės, įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius užsieniečio laisvę, todėl priėmė sprendimą, kuriuo sulaikė V. L..
19. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad užsieniečio atžvilgiu teismas netinkamai aiškino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 5 dalies 10 punktą. Teismas sprendime nurodė eilę faktinių aplinkybių, kurias įvertinęs priėjo prie išvados, kad užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, kuriais jis grindžia prieglobsčio prašymą.
20. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. L. 2018 m. rugpjūčio 22 d. panaikinus vizą, pastarasis turėjo pareigą grįžti į kilmės šalį. Darant prielaidą, jog užsienietis nebuvo tinkamai informuotas apie vizos panaikinimą, šis vis tiek negalėjo būti ilgiau Šengeno erdvėje negu iki 2018 m. spalio 26 d. Taip pat įliejus užsieniečio pirštų atspaudus į Eurodac sistemą nustatyti 4 sutapimai. Asmens bylai reikšmingu laikotarpiu iš Eurodac išrašo matyti, kad V. L. 2018 m. lapkričio 28 d. prašėsi prieglobsčio Nyderlandų Karalystėje. Kadangi už jo prieglobsčio prašymą atsakinga Lietuvos valstybė (dėl 2018 m. liepos 25 d. išduotos Lietuvos Respublikos ambasadoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Respublikoje, C tipo vizos Nr. 003682152), jis pagal Dublino III Reglamentą turėjo būti grąžintas, tačiau vengdamas perdavimo pabėgo ir 2019 m. kovo 21 d. pasiprašė prieglobsčio Belgijos Karalystėje. Vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką pabėgo ir 2020 m. vasario 14 d. pasiprašė prieglobsčio Šveicarijos Konfederacijoje. Iš šios šalies buvo perduotas Lietuvos Respublikai su pareigūnų palyda. Akivaizdu, kad V. L. negrįžo į kilmės šalį vizos pasibaigimo laikotarpiui, o turėdamas galimybę laisvai judėti, naudojasi tuo ir juda į naują gyvenamąją vietą, nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų, t. y. neteisėtai migruoja. Tokiu būdu nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Belgijos Karalystės valstybės institucijomis. Be to, prašydamas prieglobsčio ne vienoje valstybėje piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojų suteikiamomis teisėmis.
21. Teigia, kad V. L. virš 2 metų slapstosi nuo kompetentingų Europos Sąjungos bei Šengeno erdvei priklausančių valstybių narių institucijų atstovų vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką, dėl to atsakinga institucija - Migracijos departamentas - neturėjo galimybės apklausti užsieniečio, rinkti ir vertinti pateiktos jo informacijos pagrįstumą, atlikti kitus būtinus veiksmus, priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su prieglobsčio procedūra. Todėl sutinka su teismo išvada, kad vertinant užsieniečio elgesį, sulaikymas šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams, t. y. paskesnio prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimui bei atitinkamo sprendimo priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
22. VSAT URC nesutinka su užsieniečio teigimu, kad jis tik būdamas nesulaikytas turės galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymą. Užsienietis, kaip prieglobsčio prašytojas, turi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šiuo atveju - įgaliotą atstovą, gali naudotis Įstatymo 71 straipsnyje numatytomis teisėmis, taip pat gali netrukdomai naudotis nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis.
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, išsamiai išdėstė sulaikymo pagrindus, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė V. L. faktinę situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo pagal VSAT teikimą teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 10 punktu, tenkino VSAT URC teikimą ir sulaikė užsienietį iki 2021 m. sausio 25 d.
26. Nesutikdamas su teismo sprendimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo grįsti jo, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Užsieniečio vertinimu, byloje turėjo būti taikoma UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT URC, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl prašė teismo sprendimą pakeisti.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
28. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad užsienietis tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, todėl užsienietis vertintinas kaip turintis prieglobsčio prašytojo statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4100-502/2018).
29. Pažymėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.
30. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
31. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
32. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas (apeliantas) teigia, kad jo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto (nutarties 26 p.). Tačiau teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad užsienietis jau keletą kartų buvo sulaikytas Europoje, kol pagaliau grąžintas į Lietuvos Respubliką. Pastarajam asmeniui yra bei buvo žinoma prieglobsčio sistema veikianti Europos Sąjungoje, tačiau ją (sistemą) reguliuojančių teisės aktų nepaisyta. Užsieniečių registracijos centro tvirtinimas apie užsieniečio nebendradarbiavimą, iš esmės buvo pripažintas paties užsieniečio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu – nurodė galėsiąs konstruktyviai bendradarbiauti tik tokiu atveju, jei jam nebus apribota judėjimo laisvė. Detaliau nieko nepaaiškino. Buvo apsiribota abstrakcija, negalinčia suponuoti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
33. Teisėjų kolegijos nuomone, administracinėje byloje pakako ir pakanka duomenų spręsti, kad pareiškėjas (apeliantas) gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o tai reiškia, jog jo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).
34. Užsieniečio bendro pobūdžio argumentai dėl jo prastos sveikatos, kaip priežasties neapriboti judėjimo laisvės, nėra ta aplinkybė, kuri šiuo atveju galėtų lemti kitokį sprendimą nei apskųstas. Be kita ko, Užsieniečių registracijos centre yra teikiama medicinos pagalba, o prireikus labiau kvalifikuotos už URC, kaip nurodė Užsieniečių registracijos centro atstovė, esant gydytojų sprendimui, tam neturėtų būti kliūčių.
35. Taigi dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra ir pagrindo taikyti užsieniečiui alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje (nutarties 26 p.).
36. Nustatyti duomenys ir aptartas teisinis reguliavimas, administracinė jurisprudencija šios kategorijos bylose, lemia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos pritarimą pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju buvo ir yra pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei sulaikyti užsienietį. Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. L. (V. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.