- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- A-438-386-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- D.Č.
- Atsakovas
- Kauno
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D.Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D.Č. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (išbraukti iš policijos operatyvinės įskaitos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D.Č. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išbraukti jį iš policijos operatyvinės įskaitos.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis bei jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įrašymą į operatyvinę įskaitą sužinojo tik gavęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 20-11-IL-1764, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą. Sužinojęs šią aplinkybę, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas paaiškinti, kas ir kokiu pagrindu jį įrašė į policijos operatyvinę įskaitą, tačiau šios institucijos pateiktame atsakyme informacijos apie tai, kas ir kada įrašė pareiškėją į policijos operatyvinę įskaitą, nebuvo pateikta, todėl, anot pareiškėjo, jis negali tinkamai apginti savo teisių teisme, nes ir šiuo metu nežino įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo. Pasak pareiškėjo, praeityje jis buvo teistas, tačiau bausmę atliko, buvo lygtinai paleistas anksčiau laiko už gerą elgesį. Pareiškėjui teistumas panaikintas prieš terminą, jokių nusikalstamų veikų, ar nusikalstamo poveikio asmenims jis nesirengia daryti, jo atžvilgiu neatliekamas joks ikiteisminis tyrimas, jis nesikiša į operatyvinės veiklos subjektų atliekamus veiksmus, su įtartinais asmenimis jokių ryšių nepalaiko. Pareiškėjo manymu, jo gyvenimo būdas nekelia grėsmes nei valstybės, nei asmenų saugumui, nusikalstamu būdu gauto turto neturi, gyvena šeimoje su sugyventine, turi mažametį vaiką, dirba įmonėje, kurios veiklos sritis - automobilių vežimas, - vadybininku.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą bei atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkos taisyklių 5.2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškėjo nurodytas motyvas, kad jis nebuvo supažindintas su medžiaga, kurios pagrindu buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 2 dalies 20 punktu, sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį, todėl tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos. Anot atsakovo, į policijos operatyvinę įskaitą pareiškėjas įrašytas maždaug prieš vienerius metus. Atsakovo manymu, operatyvinės medžiagos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas priklauso Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, yra vienas iš aktyviausių šios grupuotės narių, bendrauja su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, prisidėti prie minėtų nusikaltimų organizavimo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui nuo 2002 metų jau 3 kartus taikytas oficialus perspėjimas, iš kurių du kartus per paskutiniuosius du metus. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas įtraukti asmenį į policijos operatyvinę įskaitą, informacijos pobūdis atitinka Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir ši informacija buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1558, 5.2. punkto nuostatomis. Teismo vertinimu, minėtų dokumentų duomenų analizė patvirtina, jog pareiškėjas priklauso Kauno mieste ir aplinkiniuose rajonuose aktyviai veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei ir gali daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas palaiko ryšius su kitų miestų nusikalstamų grupuočių nariais, gauna pajamas iš nusikalstamos veiklos (narkotinių medžiagų platinimas, turto prievartavimas, prekyba šaunamaisiais ginklais, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir pan.), kurias naudoja tolimesnės nusikalstamos veiklos įrankiams bei priemonėms įgyti. Pareiškėjas jau ilgą laiką nenutraukia nusikalstamų ryšių su kitais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais, tampa vis aktyvesniu jos dalyviu, jo priešingi teisei veiksmai tampa vis aktyvesni ir agresyvesni (neteisėtas laisvės atėmimas, žmonių grobimas ir pan.).
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas ginčija operatyvinės veiklos subjekto veiksmų teisėtumą įrašant pareiškėją į policijos operatyvinę įskaitą, motyvuodami tuo, jog nebuvo įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, be to, kadangi atsakovas neleidžia susipažinti su operatyvine medžiaga, todėl nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, negali tinkamai ginti savo pažeistas teises teisme – tuo pažeidžiamas šalių rungimosi principas. Teismas dar kartą pabrėžė, jog pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas, remiantis Įstatymo 9 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu – turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi, teismo nuomone, Įstatymo 9 straipsnio 1 punkto taikymas neatsiejamas su tam tikro pobūdžio informacijos (duomenų) turėjimu. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktos įslaptintos (operatyvinės) medžiagos duomenis, taip pat atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. SD6-G-748 turinį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų bazėje esančius duomenis apie pareiškėją (teistumą, pareikštus oficialius perspėjimus), konstatavo, jog operatyvinės veiklos ir tyrimo procese, nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos, vadovaudamasis įskaitos duomenų tvarkymo instrukcijomis, gautos operatyvinės informacijos pagrindu, įgaliotas operatyvinės veiklos subjektas į policijos operatyvinę įskaitą pareiškėją įtraukė teisėtai ir pagrįstai. Teismo nuomone, apie pareiškėją surinktų ir su juo betarpiškai susijusių duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas jo įtraukimui į policijos operatyvinę įskaitą. Be to, teismas, įvertinęs atsakovo jam pateiktos viešos medžiagos, betarpiškai susijusios su pareiškėju, duomenis bei pateiktą informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, padarė išvadą, kad administracinėje byloje esantys įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme visiškai atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotas įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, išaiškinimo taisykles. Teismo nuomone, tiek viešos, tiek įslaptintos informacijos duomenys tarpusavyje neprieštarauja, taip pat papildo vieni kitus, tuo tarpu teismui pateikti duomenys, pripažintini pakankamais konstatuoti, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą yra teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, 86 straipsnis).
Teismas akcentavo, jog pareiškėjo bei jo įgalioto atstovo nurodytas motyvas, kad negalint susipažinti su operatyvine medžiaga, nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, pažeidžiama pareiškėjo teisė ginti savo teises teisme, o kartu pažeidžiamas rungimosi principas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pabrėžė, jog bylos nagrinėjimo teisme, įskaitant ir procedūrinius elementus, rungtyniškumas ir šalių lygybė tarp pareiškėjo ir atsakovo yra fundamentalus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektas. Realizuojant teisę į rungimosi principu grindžiamą bylos nagrinėjimą teisme, tiek atsakovui, tiek pareiškėjui turi būti suteikta galimybė žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas bei įrodymus ir juos komentuoti. Tačiau teisė į įrodymų atskleidimą nėra absoliuti. Kai kuriose bylose gali būti būtina atsisakyta pateikti tam tikrus įrodymus susipažinimui, apsaugant viešą interesą, visuomenės saugumą, kitų asmenų teises, liudytojus nuo persekiojimo, išsaugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus ir informacijos šaltinius. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 2 dalies 20 punktu, sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina pagrįsta išvada, jog byloje atsakovo pateikti operatyvinei duomenys yra būtent tokio pobūdžio įrodymai, kurie negali būti atskleisti pareiškėjui. Nors pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas patyrė procedūrinių sunkumų, kylančių dėl pareiškėjo teisių apribojimo, tačiau šie sunkumai buvo kompensuoti procedūrų, kuriomis vadovaujasi teismas, metu - pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas buvo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka informuojami apie proceso eigą, jiems buvo leista išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus bei dalyvauti bylos nagrinėjimo procese tiek, kiek tai buvo įmanoma neatskleidžiant operatyvinio tyrimo medžiagos duomenų. Be to, atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą buvo nurodyta, jog pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 5.2. punkte nurodytais pagrindais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoti nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. SD6-G-748 buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo priklausymą Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, bendravimą su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjas turėjo teisę paneigti (nuginčyti) aukščiau nurodytus pagrindus bei duomenis teisme. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, jog pareiškėjo teisė ginti savo interesus teisme nebuvo pažeista, jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi principas byloje pažeistas nebuvo. Įvertinęs byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas D.Č. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendime remiamasi operatyvinio tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima vykdyti operatyvinį tyrimą, be to, pati operatyvinio sekimo byla pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tiriama. Be to, anot pareiškėjo, bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės savo sprendimą pagrįsti tik viešai netirtais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, ištyrė ir įvertino teismui pateiktus įslaptintos medžiagos duomenis. Be to, šiuo atveju teismas galėjo grįsti savo sprendimą viešai netirtais įrodymais, kadangi pats ginčo objektas yra susijęs su operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis apie asmenis, įvykius ar kitus objektus (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 6, 10 punktai), o tokie duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaisybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 2 dalies 20 punktu sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokiai informacijai netaikomos ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo įrašyti pareiškėją į policijos operatyvinę įskaitą.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas, jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai bei kiti su šiais teisiniais santykiais susiję teisės aktai.
Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Operatyvinės veiklos subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi teisę: 1) steigti ir tvarkyti operatyvinę įskaitą“.
Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį „Operatyvinė įskaita - operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistema, skirta aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1558 patvirtintų Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių 5.1. ir 5.2. punktuose nustatyta, kad „Įskaitoje kaupiami operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui skirti duomenys apie: 5.1. rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; 5.2. nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius“.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad operatyvinės įskaitos paskirtis - aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus duomenimis apie asmenis, įvykius ar kitus objektus, įgyvendinant jiems operatyvinės veiklos uždavinius - nusikalstamų veikų prevenciją; nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą (Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus atsiranda <...> „kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį“.
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju duomenys apie pareiškėją, jo veiklą, ryšius ir pan., į operatyvinę įskaitą galėjo būti įrašyti, kai operatyvinės veiklos subjektai turėjo atitinkamos informacijos, numatytos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte.
Pagal byloje pateiktą atsakovo pažymą pareiškėjas priklauso Kauno mieste ir aplinkiniuose rajonuose aktyviai veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, todėl gali daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat palaiko ryšius su kitų nusikalstamų grupuočių nariais (b. l. 38). Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir operatyvinės sekimo bylos duomenys, kurie buvo pateikti susipažinti kolegijai teisminio nagrinėjimo metu. Operatyvinės sekimo bylos duomenys, taip pat patvirtina atsakovo atstovo teiginius teisminio nagrinėjimo metu, kad pareiškėjui, kartu su kitais asmenimis, šios bylos nagrinėjimo metu buvo pareikšti įtarimai dėl atitinkamų nusikalstamų veikų padarymo bei kad ši baudžiamoji šiuo metu nagrinėjama teisme.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo veiksmai, įrašant atitinkamus duomenis apie pareiškėją, jo veiklą, ryšius ir pan., atitiko paminėtų teisės aktų reikalavimus, dėl ko pripažinti jų neteisėtais ar nepagrįstais nėra pagrindo.
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D.Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.