Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Henrikas Albertas Markavičius Baudž. byla Nr. 1A-101-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00214-2008-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.1.2.7.; 2.3.6.4.5.; 2.4.6.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2012 m. vasario 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. V., I. L. ir V. S. bei civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio (9 100 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio (15 600 Lt) bauda.

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio (9 100 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda.

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – V. S., O. V., I. L. nuspręsta panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patenkintas iš dalies UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteista civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš V. S. 6 061,47 Lt žalos atlyginimui. Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmesta.

Patenkintas visiškai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus ieškinys ir priteista iš I. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui 18 739,09 Lt, nurodant pinigus sumokėti į Fondo biudžetą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. L., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteista už tai, kad ji įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. V. S. nuo 2006-02-01 iki 2008-10-13, būdama UAB (duomenys neskelbtini) 1993-12-20 registruotos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1d., kuriame nurodyta: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai ...saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo bendrovės tiriamojo laikotarpio pirminių apskaitos dokumentų bei registrų (2008 m. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių ir 2006–2008 metų atsiskaitymų su gyventojais už suteiktas paslaugas ir konteinerius apskaitos registrų). V. S. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-10-13 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Be to, V. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, t. y. V. S. nuo 2006-02-01 iki 2008-10-13, būdama UAB (duomenys neskelbtini) 1993-12-20 registruotos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatas privalėdama tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere O. V., pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas, numatančias, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29, tyčia, žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pagrindė 4627,79 Lt atlyginimo priskaičiavimą I. L., t. y:

2007 m. rugsėjo mėnesį pagrindė 807,50 Lt atlyginimo ir 250,16 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 122,99 Lt pajamų ir 24,23 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 660,28 Lt išmokėjimą;

2007 m. spalio mėnesį pagrindė 850,00 Lt atlyginimo ir 263,33 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 134,46 Lt pajamų ir 25,50 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 690,04 Lt išmokėjimą;

2007 m. lapkričio mėnesį pagrindė 647,62 Lt atlyginimo ir 200,63 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 63,14 Lt nedarbingumo pašalpos priskaičiavimą, 96,87 Lt pajamų ir 19,43 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 594,46 Lt išmokėjimą;

2007 m. gruodžio mėnesį pagrindė 362,67 Lt atlyginimo ir 112,36 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 2,88 Lt pajamų ir 10,88 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 348,91 Lt išmokėjimą;

2008 m. sausio mėnesį pagrindė 980,00 Lt atlyginimo ir 303,60 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 150,72 Lt pajamų ir 29,40 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 659,88 Lt išmokėjimą;

2008 m. vasario mėnesį pagrindė 980,00 Lt atlyginimo ir 303,60 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 150,72 Lt pajamų ir 29,40 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 771,88 Lt išmokėjimą.

Tokiu būdu V. S. laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29, veikdama bendrininkų grupe su O. V., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Be to, V. S. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, žinodama, kad I. L. yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, veikdama bendrininkų grupe su I. L., siekdamos apgaule I. L. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, 2007 m. rugsėjo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodo m., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. surašė ir pasirašė darbo sutartį Nr. 52, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad I. L. įdarbinama UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Po to šią sutartį kaip darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, patvirtino savo parašu. Tokiu būdu V. S. suklastojo tikrą dokumentą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, V. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodo m., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. pasirašė 2007 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn., 2008 m. kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn. užpildytus I. L., kuri faktiškai nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Po to V. S., tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama bendrininkų grupe su vyr. buhaltere O. V., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodo m., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. pasirašė vyr. buhalterės O. V. užpildytus kasos išlaidų orderius: 2007-10-22 Nr. 453, 2007-11-23 Nr. 497, 2009-12-18 Nr. 540, 2008-01-04 Nr. 018, 2008-02-15 Nr. 060, 2008-03-31 Nr. 102, pagal kuriuos vėliau, užpildant darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, buvo išmokėti darbo užmokesčiai faktiškai nedirbusiai I. L..

Taip pat V. S. panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė 2007 m. III, IV ketvirčių bei 2008 m. I ketvirčio užpildytus „Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį“ (forma SAM) ir jų priedą (forma SAM3SD), pasirašytus UAB (duomenys neskelbtini) direktorės V. S., juose nurodė apdraustosios I. L. 2007 m. III–IV ketvirčių ir 2008 m. I ketvirčio draudžiamąsias pajamas iš viso 4 627,79 Lt, iš jų: 2008-03-19 pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. III ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą (forma SAM3SD), pranešime nurodė apdraustosios I. L. 2007 m. III ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 807,50 Lt; 2008-03-19 pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. IV ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą (forma SAM3SD), pranešime nurodė apdraustosios I. L. 2007 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 1 860,29 Lt; 2008-04-11 pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. I ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą (forma SAM3SD), pranešime nurodė apdraustosios I. L. 2008 m. I ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 1 960,00 Lt.

Be to, V. S., veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir I. L., apgaule, I. L. naudai įgijo svetimą turtą ir turtinę teisę, t. y. V. S. 2007 metų vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, žinodama, kad I. L. yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir I. L., siekdamos apgaule I. L. naudai įgyti turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė, kad I. L. fiktyviai įdarbins UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis.

Taip pat V. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, 2007-09-04 fiktyviai įdarbino I. L. UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadybininke ir 2007-09-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė 2007-09-04 pranešimą Nr. (forma 1-SD) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pranešime įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad I. L. nuo 2007-09-04 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu.

Po to V. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su vyr. buhaltere O. V. ir I. L., žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti darbo užmokesčio, siekdamos apgaule I. L. naudai įgyti svetimą turtą ir turtinę teisę, laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29 I. L. pagrindė darbo užmokesčio priskaičiavimą – 4 690,93 Lt, pagrindė 30,98 proc. įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiavimą – 1 433,68 Lt, tuo padidino UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sąnaudas, iš viso 6 124,61 Lt, iš jų:

2007 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 2 730,93 Lt, priskaitytos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą – 826,48 Lt;

2008 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 1 960,00 Lt, įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 607,20 Lt.

Po to V. S., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su vyr. buhaltere O. V. ir I. L., laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-03-31 I. L. naudai, kuri nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir neturėjo teisės gauti darbo užmokesčio, iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pagrindė darbo užmokesčio išmokėjimą 2007m. spalio–gruodžio mėn. – 2 293,69 Lt, 2008 m. sausio–kovo mėn. – 1 431,76 Lt, kuriuos I. L. išmokėjo pagal suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Taip pat iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banko Skuodo poskyryje mokamaisiais pavedimais pagrindė mokesčių, išskaitytų iš I. L. priskaičiuoto darbo užmokesčio, pervedimą Valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš viso 2 240,41 Lt, iš jų: fizinių asmenų gyventojų pajamų mokestis – 658,64 Lt, 3 proc. įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 138,84 Lt, 30,98 proc. įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 1 433,68 Lt, įmokos į Garantinį fondą – 9,25 Lt.

Tokiu būdu V. S., veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir I. L., laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-03-31, apgaulės būdu I. L. naudai įgijo 4 627,79Lt svetimo turto, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat V. S., tęsdama nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir I. L., žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, O. V. užpildžius, direktorei V. S. patvirtinus savo parašu, pateikė Valstybiniam socialiniam draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2007 m. III–IV ketvirčius ir 2008 m. I ketvirtį su priedais, tyčia pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, pranešimuose nurodė apdraustosios I. L. 2007 m. III–IV ketvirčius ir 2008 m. I ketvirtį draudžiamąsias pajamas 4 627,79 Lt, iš jų:

2008-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. III ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą 2007-10-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-152 (forma SAM3SD), pranešime vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. 2007 m. III ketvirtį draudžiamąsias pajamas – 807,50 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 274,39 Lt įmokų;

2008-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius už 2007 m. IV ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą 2008-01-14 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-006 (forma SAM3SD), pranešime vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. 2007 m. IV ketvirtį draudžiamąsias pajamas – 1 860,29 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 632,13 Lt įmokų;

2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. I ketvirtį (forma SAM) ir jo priedus: 2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžeto lėšų finansinę ataskaitą Nr. S6-046 (forma SAMF4), 2008-04-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-046 (forma SAM3SD), pranešimuose vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2008 m. I ketvirtį – 1 960,00 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 666,00 Lt įmokų.

Po to I. L., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti išmokų, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą šioje įmonėje bei priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-03-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui, esančiam Šaulių g. 7, Skuode, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, kartu pateikdama UAB „Northway medicinos centrai“ Kretingos filialo gydytojos V. Š. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr.0086801, 2008-03-04 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke. Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) J. M. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-03-26 priėmė sprendimą Nr. D38-102 „Dėl I. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 2 035,04 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-07-04. Remiantis šiuo sprendimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius I. L. 2008-03-27 išmokėjo 2 035,04 Lt motinystės pašalpą, pinigus pervedė į I. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke.

Po to V. S., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo ir dėl to motinystės atostogos jai nepriklauso, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė 2008-07-04 priėmė įsakymą Nr. A3-024 „Dėl I. L. vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo suteikė I. L. motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18, kol vaikui sueis vieneri metai.

Po to I. L., toliau tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti išmokų, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą šioje įmonėje bei priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-07-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui, esančiam Šaulių g. 7, Skuodo m., pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdama 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės V. S. įsakymą Nr. A3-024 „Dėl I. L. vaiko priežiūros atostogų“, vaiko gimimo liudijimo kopiją, 2008-07-08 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus l. e. direktoriaus pavaduotojo (įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) pareigas J. M. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-07-11 priėmė sprendimą Nr. D38-196 „Dėl I. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo I. L. paskyrė 7 166,81 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18, kurią 2008-03-27 jai išmokėjo. Pagal 2009-01-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus Gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo sprendimą Nr. D37-1 „Dėl I. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriame direktorė L. G. nurodė, kad „Pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio tarifui ir/arba taikomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui perskaičiuoti iš I. L. gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos gyventojų pajamų mokesčio sumą pagal apskaičiavimą...“, I. L. išskaičiuotą mokesčių sumą padidino 5,52 Lt, mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18 iš viso 7 161,29 Lt. Pagal 2009-05-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus sprendimo priedą „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas bei ketvirčio draudžiamosios pajamos“ (priedą pasirašė rengėjas –D. G., tikrintojas – Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja G. G.), kuriame nurodyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis 40,52 Lt, pagal kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius nustatė motinystės pašalpos dydį, buvo apskaičiuotas pagal I. L. draudžiamąsias pajamas – 1 960,00 Lt, turėtas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 (darbo stažas 9 mėn. 12 d.) ir pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų 471,42 Lt laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-03-31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus direktoriaus pavaduotoja (įmokoms, pašalpos ir nedarbingumo kontrolei) S. Š. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-05-14 priėmė sprendimą Nr. D38-123 „Dėl I. L. motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo nusprendė „I. L. nuo 2009-04-19 tęsti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2009-04-19 iki 2010-04-18 pagal apskaičiavimą 8 577,16 Lt.

Taigi V. S., veikdama bendrininkų grupe su I. L. ir O. V., apgaule I. L. naudai įgijo turtinę teisę į 18 739,09 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą), tuo tarpu laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2009-07-31 realiai, apgaulės būdu I. L. naudai įgijo 12 592,93 Lt svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

O. V. nuteista už tai, kad ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, t. y. O. V. nuo 2004-04-16 iki 2009-01-01, būdama UAB (duomenys neskelbtini), 1993-12-20 registruotos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-547 11str. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal to paties įstatymo 14 str. 2 d. nuostatas atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore V. S., pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punktą, kuriame nurodyta „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, UAB „Prialgava“ 2008-10-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija PGA Nr. 2646 nurodė pirkėją UAB (duomenys neskelbtini), nors prekę ji įsigijo savo vardu.

Taip pat O. V. laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29, tyčia, žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pagrindė 4 627,79 Lt atlyginimo priskaičiavimą I. L., t. y.:

2007 m. rugsėjo mėnesį pagrindė 807,50 Lt atlyginimo ir 250,16 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 122,99 Lt pajamų ir 24,23 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 660,28 Lt išmokėjimą;

2007 m. spalio mėnesį pagrindė 850 Lt atlyginimo ir 263,33 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 134,46 Lt pajamų ir 25,50 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 690,04 Lt išmokėjimą;

2007 m. lapkričio mėnesį pagrindė 647,62 Lt atlyginimo ir 200,63 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 63,14 Lt nedarbingumo pašalpos priskaičiavimą, 96,87 Lt pajamų ir 19,43 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 594,46 Lt išmokėjimą;

2007 m. gruodžio mėnesį pagrindė 362,67 Lt atlyginimo ir 112,36 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 2,88 Lt pajamų ir 10,88 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 348,91 Lt išmokėjimą;

2008 m. sausio mėnesį pagrindė 980 Lt atlyginimo ir 303,60 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą bei 150,72 Lt pajamų ir 29,40 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 659,88 Lt išmokėjimą;

2008 m. vasario mėnesį pagrindė 980 Lt atlyginimo ir 303.60 Lt socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą, bei 150,72 Lt pajamų ir 29,40 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 771,88 Lt išmokėjimą.

Taigi O. V. laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29, veikdama bendrininkų grupe su V. S., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Be to, O. V. suklastojo ir panaudojo tikrą žinomai suklastotą dokumentą, t. y. ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, veikdama bendrininkų grupe kartu su direktore V. S., žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) į vadybininkės pareigas buvo priimta fiktyviai ir faktiškai nedirbo, S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodo m., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. užpildė kasos išlaidų orderius 2007-10-22 Nr. 453, 2007-11-23 Nr. 497, 2009-12-18 Nr. 540, 2008-01-04 Nr. 018, 2008-02-15 Nr. 060, 2008-03-31 Nr. 102, kuriuos savo parašu patvirtino direktorė V. S., pagal kuriuos vėliau, užpildant darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, buvo išmokėti darbo užmokesčiai faktiškai nedirbusiai I. L..

Taip pat O. V. (vyr. buhalterė) S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodo m., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. užpildė 2007 m. III, IV ketvirčių bei 2008 m. I ketvirčio „Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį“ (forma SAM) ir jų priedą (forma SAM3SD), juose nurodė apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas: 2007-10-11 užpildė formą (SAM3SD) „Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007metų III ketvirtį“ Nr. S6-152, kuriame nurodė apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas – 807,50 Lt; 2008-01-14 užpildė formą (SAM3SD) „Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007metų IV ketvirtį“ Nr.S6-006, kuriame nurodė apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas – 1 860,29 Lt; 2008-03-19 užpildė formą (SAM 01) „Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį „ 2007 m. III ketvirtį Nr. S6-154; 2008-03-19 užpildė formą (SAM 01) „Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį „ 2007 m. IV ketvirtį Nr. S6-007; 2008-04-11 užpildė formą (SAM 01) „Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį „ 2008 m. I ketvirtį Nr.S6-046; 2008-04-11 užpildė (formą SAM3SD) „Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008m. I ketvirtį“ Nr. S6-046, kuriame nurodė apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas – 1 960,00 Lt, kuriuos vėliau direktorė V. S. patvirtino savo parašu ir pateikė Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui.

Be to, O. V., veikdama bendrininkų grupe su V. S. ir I. L., apgaule I. L. naudai įgijo svetimą turtą ir turtinę teisę, t. y. O. V. 2007 metų vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, žinodama, kad I. L. yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, veikdama bendrininkų grupe su V. S. ir I. L., siekdamos apgaule I. L. naudai įgyti turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė, kad I. L. fiktyviai įdarbins UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis.

O. V., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su direktore V. S. ir I. L., žinodama, kad V. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, 2007-09-04 fiktyviai įdarbino I. L. UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadybininke, nors I. L. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti darbo užmokesčio, siekdamos apgaule I. L. naudai įgyti svetimą turtą ir turtinę teisę, laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29 I. L. pagrindė darbo užmokesčio priskaičiavimą – 4 690,93 Lt, pagrindė 30,98 proc. įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiavimą – 1 433,68 Lt, tuo padidino UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sąnaudas, iš viso 6 124,61 Lt, iš jų:

2007 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 2 730,93 Lt, priskaitytos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 826,48 Lt;

2008 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 1 960,00Lt, įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 607,20 Lt.

Po to O. V. tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su direktore V. S. ir I. L., laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-03-31 I. L., kuri nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir neturėjo teisės gauti darbo užmokesčio, naudai iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pagrindė darbo užmokesčio išmokėjimą 2007 m. spalio–gruodžio mėn. – 2 293,69 Lt, 2008 m. sausio–kovo mėn. – 1 431,76 Lt, kuriuos I. L. išmokėjo pagal suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Taip pat iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banko Skuodo poskyryje mokamaisiais pavedimais pagrindė mokesčių, išskaitytų iš I. L. priskaičiuoto darbo užmokesčio, pervedimą Valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš viso 2240,41 Lt, iš jų: fizinių asmenų gyventojų pajamų mokestis – 658,64 Lt, 3 proc. įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 138,84 Lt, 30,98 proc. įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 1 433,68 Lt, įmokos į Garantinį fondą – 9,25 Lt.

Taigi O. V., veikdama bendrininkų grupe su V. S. ir I. L., laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-03-31 apgaulės būdu I. L. naudai įgijo 4 627,79 Lt svetimo turto, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat O. V., tęsdama nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su V. S. ir I. L., žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, užpildė, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2007 m. III–IV ketvirčius ir 2008 m. I ketvirtį su priedais, tyčia pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, pranešime nurodė apdraustosios I. L. 2007 m. III–IV ketvirčių ir 2008 m. I ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 4 627,79Lt, iš jų:

2008-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė Pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. III ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą 2007-10-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-152 (forma SAM3SD), kuriame vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. 2007 m. III ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 807,50 Lt, iš jų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 274,39 Lt įmokų;

2008-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. IV ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą 2008-01-14 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-006 (forma SAM3SD), pranešime vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2007 m. IV ketvirtį – 1 860,29 Lt, iš jų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 632,13 Lt įmokų;

2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. I ketvirtį (forma SAM) ir jo priedus: 2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžeto lėšų finansinę ataskaitą Nr. S6-046 (forma SAMF4), 2008-04-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-046 (forma SAM3SD), juose vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2008 m. I ketvirtį – 1 960,00 Lt, iš jų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 666 Lt įmokų.

Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) J. M. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-03-26 priėmė sprendimą Nr. D38-102 „Dėl I. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 2035,04 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-07-04. Remiantis šiuo sprendimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius I. L. 2008-03-27 išmokėjo 2 035,04 Lt motinystės pašalpą, pinigus pervedė į I. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke.

Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus l. e. direktoriaus pavaduotojo (įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) pareigas J. M. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-07-11 priėmė sprendimą Nr. D38-196 „Dėl I. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo I. L. paskyrė 7 166,81 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18, kurią 2008-03-27 jai išmokėjo. Pagal 2009-01-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus Gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo sprendimą Nr. D37-1 „Dėl I. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriame direktorė L. G. nurodė, kad „Pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio tarifui ir/arba taikomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui perskaičiuoti iš I. L. gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos gyventojų pajamų mokesčio sumą pagal apskaičiavimą...“, I. L. išskaičiuotą mokesčių sumą padidino 5,52 Lt, mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18 iš viso 7161,29 Lt. Pagal 2009-05-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus sprendimo priedą „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas bei ketvirčio draudžiamosios pajamos“ (priedą pasirašė rengėjas –D. G., tikrintojas – Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja G. G.), kuriame nurodyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis 40,52 Lt, pagal kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius nustatė motinystės pašalpos dydį, buvo apskaičiuotas pagal I. L. draudžiamąsias pajamas 1 960,00 Lt, turėtas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 (darbo stažas 9 mėn. 12 d.) ir pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų 471,42 Lt laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-03-31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus direktoriaus pavaduotoja (įmokoms, pašalpos ir nedarbingumo kontrolei) S. Š. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-05-14 priėmė sprendimą Nr. D38-123 „Dėl I. L. motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo nusprendė „I. L. nuo 2009-04-19 tęsti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2009-04-19 iki 2010-04-18 pagal apskaičiavimą 8 577,16 Lt.

Taigi O. V., veikdama bendrininkų grupe su I. L. ir V. S., apgaule I. L. naudai įgijo turtinę teisę į 18 739,09 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą), tuo tarpu laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2009-07-31 realiai, apgaulės būdu I. L. naudai įgijo 12 592,93 Lt svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

I. L. nuteista už tai, kad suklastojo ir panaudojo tikrą žinomai suklastotą dokumentą, t. y. ji, būdama nėščia ir žinodama, kad nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore V. S., siekdamos apgaule I. L. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, 2007 m. rugsėjo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodo m., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pasirašė direktorės V. S. surašytą ir jos parašu patvirtintą darbo sutartį Nr. 52, kurioje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad I. L. įdarbinama UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Taigi I. L. suklastojo tikrą dokumentą.

Taip pat I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku suklastojo tikrą dokumentą – prašymą, nurodydama surašymo datą – 2007-09-03 – dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji dirba vadybininke ir šį žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei O. V., adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Skuodas.

Po to I. L. 2008 m. kovo 4–5 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus dokumentus – prašymą M(08)-51, kuriuo prašė skirti jai motinystės pašalpą (mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu), jame nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2008 m kovo 5 d. I. L. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui, esančiam Šaulių g. 7, Skuode.

Po to I. L. 2008-07-08 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus dokumentus – prašymą L(08)-128, kuriuo prašė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), jame nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus tą pačią dieną I. L. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui, esančiam Šaulių g. 7, Skuode.

Be to, I. L., veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir V. S., apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą ir turtinę teisę, t. y. I. L. 2007 metų vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, žinodama, kad ji yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir V. S., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė, kad ją fiktyviai įdarbins UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis.

V. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, 2007-09-04 fiktyviai įdarbino I. L. UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadybininke ir 2007-09-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė 2007-09-04 pranešimą Nr. (forma 1-SD) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad I. L. nuo 2007-09-04 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu;

I. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su vyr. buhaltere O. V. ir direktore V. S., žinodama, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti darbo užmokesčio, siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-03-31 V. S. ir O. V. iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pagrindė darbo užmokesčio išmokėjimą 2007 m. spalio–gruodžio mėn. – 2 293,69 Lt, 2008 m. sausio–kovo mėn. – 1 431,76 Lt, kuriuos I. L. išmokėjo pagal suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Taip pat iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banko Skuodo poskyryje mokamaisiais pavedimais pagrindė mokesčių, išskaitytų iš I. L. priskaičiuoto darbo užmokesčio, pervedimą Valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš viso 2 240,41 Lt, iš jų: fizinių asmenų gyventojų pajamų mokestis – 658,64 Lt, 3 proc. įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 138,84 Lt, 30,98 proc. įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 1 433,68 Lt, įmokos į Garantinį fondą – 9,25 Lt.

Taigi I. L., veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir V. S., laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-03-31, apgaulės būdu įgijo 3 725,45 Lt svetimo turto, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat I. L., tęsdama nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe su O. V. ir V. S., žinodama, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, O. V. užpildžius, direktorei V. S. patvirtinus savo parašu ir pateikus Valstybiniam socialiniam draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2007 m. III–IV ketvirčius ir 2008 m. I ketvirtį su priedais, tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodė apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2007 m. III–IV ketvirčius ir 2008 m. I ketvirtį 4 627,79 Lt, iš jų:

2008-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė Pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. III ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą 2007-10-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-152 (forma SAM3SD), pranešime vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2007 m. III ketvirtį – 807,50 Lt, iš jų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 274,39 Lt įmokų.

2008-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2007 m. IV ketvirtį (forma SAM) ir jo priedą 2008-01-14 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S6-006 (forma SAM3SD), pranešime vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2007 m. IV ketvirtį – 1 860,29 Lt, iš jų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 632,13 Lt įmokų;

2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui pateikė pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. I ketvirtį (forma SAM) ir jo priedus: 2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžeto lėšų finansinę ataskaitą Nr. S6-046 (forma SAMF4), 2008-04-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. S 6-046 (forma SAM3SD), juose vyr. buhalterė O. V. įrašė neteisingus duomenis, o direktorė V. S. patvirtino savo parašu apie apdraustosios I. L. draudžiamąsias pajamas 2008 m. I ketvirtį – 1 960,00 Lt, iš jų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 666 Lt įmokų.

Po to I. L., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti išmokų, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą šioje įmonėje bei priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-03-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriui, esančiam Šaulių g. 7, Skuode, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, kartu pateikdama UAB „Northway medicinos centrai“ Kretingos filialo gydytojos V. Š. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0086801, 2008-03-04 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke. Valstybinio socialinio draudimo fondo Skuodo skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) J. M. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-03-26 priėmė sprendimą Nr. D38-102 „Dėl I. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 2 035,04 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-07-04. Remiantis šiuo sprendimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius I. L. 2008-03-27 išmokėjo 2 035,04 Lt motinystės pašalpą, pinigus pervedė į I. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke.

Po to V. S., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo ir dėl to motinystės atostogos jai nepriklauso, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, 2008-07-04 priėmė įsakymą Nr. A3-024 „Dėl I. L. vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo suteikė I. L. motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18, kol vaikui sueis vieneri metai.

Po to I. L., toliau tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi teisės gauti išmokų, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą šioje įmonėje bei priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-07-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui, esančiam Šaulių g. 7, Skuodo m., pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdama 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės V. S. įsakymą Nr. A3-024 „Dėl I. L. vaiko priežiūros atostogų“, vaiko gimimo liudijimo kopiją, 2008-07-08 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus l. e. direktoriaus pavaduotojo (įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) pareigas J. M. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės, manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-07-11 priėmė sprendimą Nr. D38-196 „Dėl I. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo I. L. paskyrė 7166,81 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18, kurią 2008-03-27 jai išmokėjo. Pagal 2009-01-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus Gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo sprendimą Nr.D37-1 „Dėl I. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriame direktorė L. G. nurodė, kad „Pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio tarifui ir/arba taikomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui perskaičiuoti iš I. L. gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos gyventojų pajamų mokesčio sumą pagal apskaičiavimą...“, I. L. išskaičiuotą mokesčių sumą padidino 5,52 Lt, mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-07-05 iki 2009-04-18 iš viso 7 161,29 Lt. Pagal 2009-05-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus sprendimo priedą „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas bei ketvirčio draudžiamosios pajamos“ (priedą pasirašė rengėjas –D. G., tikrintojas – Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja G. G.), jame nurodyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis 40,52 Lt, pagal kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius nustatė motinystės pašalpos dydį, buvo apskaičiuotas pagal I. L. draudžiamąsias pajamas – 1 960,00 Lt, turėtas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 (darbo stažas 9 mėn. 12 d.) ir pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų – 471,42 Lt – laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-03-31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus direktoriaus pavaduotoja (įmokoms, pašalpos ir nedarbingumo kontrolei) S. Š. dėl I. L., V. S. ir O. V. apgaulės manydama, kad I. L. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-05-14 priėmė sprendimą Nr. D38-123 „Dėl I. L. motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo nusprendė I. L. nuo 2009-04-19 tęsti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2009-04-19 iki 2010-04-18 pagal apskaičiavimą 8 577,16Lt.

Taigi I. L., veikdama bendrininkų grupe su V. S. ir O. V., apgaule, savo naudai įgijo turtinę teisę į 18 739,09 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą), tuo tarpu laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2009-07-31 realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 12 592,93 Lt svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), turėdama teisę pareikšti ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai šioje baudžiamojoje byloje ir padarė. Tačiau pirmosios instancijos teismas į neturtinės žalos atlyginimo klausimą neįsigilino nei fakto, nei teisės aspektais, dėl to teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo UAB (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo padarė deklaratyvią išvadą apie tai, kad ieškovas neįrodė, jog dėl V. S. nusikalstamų veiksmų bendrovė būtų praradusi gerą vardą, net nenagrinėdamas neturtinės žalos patyrimo ir pasireiškimo faktų. Taigi pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju Skuodo rajono apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus iš esmės rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai turėjo lemiamos įtakos teismui padarant išvadą dėl jų kaltės.

LAT šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra suformavęs kriterijus, kuriais remiantis konstatuojamas darbuotojo darbo užmokesčio nepagrįstumas ir neteisėtumas. Šias aplinkybes galima konstatuoti tik tuomet, jei įmonė objektyviai negalėtų mokėti tokio dydžio atlyginimo arba jei darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai būtų fiktyvūs (LAT nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-448/2010; 2K-606/2010).

I. L. nuomone, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad ji įmonėje dirbo, tokiu atveju nebetenka prasmės įrodinėti, kad darbo sutartis buvo sudaryta teisėtai, ji yra galiojanti iki šiol ir šalims sukelia teisines pasekmes. Nuteistoji I. L. tvirtina, kad byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad Darbo sutartis Nr. 52 yra suklastota. Specialisto 2009-08-14 išvada, kuria grindžiama, jog darbo sutartis yra suklastota, remtis negalima. Specialistė V. B. paaiškino, jog nustatė, kad darbo sutartis suklastota, remiantis V. S. ir O. V. apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis, nes apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu šios teigė, jog I. L. į darbą buvo priimta būdama nėščia. Tačiau I. L. pažymi, jog V. S. ir O. V. neteigė, kad sudaryta sutartis yra fiktyvi. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-11-28, o Ž. J., su kuriuo santykiai buvo itin įtempti, nors 2009-01-15 ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad: „ „UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai buvo įdarbinta I. L....“, tačiau praėjus vos trims mėnesiams po pirminės apklausos, t. y. 2009-04-14 to paties Ž. J. įsakymu jai – I. L. – buvo pratęstos motinystės atostogos nuo 2009-04-17 iki 2011-04-18. Todėl teismas turėjo daryti išvadas, kad jei Ž. J. ir J. L. laikotarpiu nuo 2008-11-28 iki 2009-04-17 buvo žinoma, jog sudaryta fiktyvi darbo sutartis, tai kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, juo labiau įmonės direktorius ar akcininkas, darytų viską, kad darbo sutartis būtų pripažinta negaliojanti, sustabdytos išmokų mokėjimas ir pan. Tačiau Ž. J. veiksmai buvo priešingi ir sveiku protu nesuvokiami. Pagal šio asmens elgesį, jis neva žinojo ir suprato, kad su ja – I. L. – buvo sudaryta fiktyvi darbo sutartis, dėl to jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, po to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau po Ž. J. apklausos, kada jis patvirtino aplinkybes dėl fiktyvios darbo sutarties sudarymo, pastarasis ir toliau pratęsė jai motinystės atostogas, motyvuodamas tuo, jog suklydo. Skundžiamas teismo nuosprendis nesuprantamas ir dėl to, kad teismas dėl jos – I. L. – ir O. V. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kai Ž. J. veiksmai buvo analogiški, todėl teismas Ž. J. veiksmus taipogi turėjo vertinti kaip nuskalstamus ir dėl to priimti atskirą nutartį.

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Apeliančių I. L. ir O. V. teigimu, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neįrodo jų kaltės padarius joms inkriminuotus nusikaltimus, dėl to apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriaus 18 739,09 Lt ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Apeliantės V. S. nuomone, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymus, jų teisėtumą, pagrįstumą bei teisėjo pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš teismo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios subjektyvia teismo nuomone turėtų pagrįsti jos kaltę, tačiau visiškai nevertino teisinančių aplinkybių, įrodančių, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje požymių. V. S. teigia, kad jos nekaltumą pagrindžia jos pačios nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitoms tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms parodymai, taip pat liudytojų parodymai, kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai, kurių teismas nevertino, o sprendimą priėmė remdamasis ne tinkamais ir leistinais įrodymais, o prielaidomis. Teismas iš esmės perrašė kaltinamąjį aktą, netirdamas ir nevertindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir ištirtų aplinkybių.

Dėl kaltės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, t. y. už norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visišką nevykdymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, t. y. norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.

V. S. nurodo, kad ji buvo kaltinama tuo, kad nuo 2006-02-01 iki 2008-10-13, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterines apskaito įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakinga už bendrovės ūkinę–finansinę veiklą, buhalterinės apskaito organizavimą ir buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 dalies reikalavimą, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo bendrovės tiriamojo laikotarpio pirminių apskaitos dokumentų bei registrų (2008 m. darbo užmokesčio priskaityme žiniaraščių ir 2006-2008 metų atsiskaitymų su gyventojais už suteiktas paslaugas ir konteinerių apskaitos registrų). Nurodyta, kad ji įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-10-13 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo ji buvo kaltinama tuo, jog per įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-10-13 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nusprendžiu ją pripažino kalta ne tik dėl to, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, bet ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nors toks kaltinimas jai nebuvo pareikštas. Teismas neturėjo teisės priimti nuosprendžio dėl veikos, dėl kurios kaltinimas nebuvo pareikštas.

Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti, kokias konkrečių teisės aktų nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė. Šiuo atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik nuoroda į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ Minėtas straipsnis numato tik teisę nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, tačiau nenumato konkrečių reikalavimų tvarkai, už kurios nesilaikymą atsirastų baudžiamoji atsakomybė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad įmonėje buvo laikomasi vadovo įsakymo nustatytos tvarkos, o buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi pas vyr. buhalterę, ir pastaroji buvo už juos atsakinga, tai ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Įsakymo Ž. J. tyrimo metu nepateikė, nes jam tai nenaudinga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti konkrečių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą (pažeidimą), o ne daryti nuorodą į atitinkamo įstatymo normą, nenustatančią konkrečių reikalavimų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkai.

Be to, V. S. nurodo, kad ji buvo pripažinta kata dėl to, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nesiėmė priemonių dokumentų išsaugojimui nustatyti, taip pat nekontroliavo buhalterės O. V. vykdomos buhalterinės apskaitos. V. S. visiškai nesuprantama, kaip tai susiję su jai pareikštais kaltinimais dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir ar tai yra pagrindas asmeniui priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, V. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti faktines aplinkybes, kodėl buhalterinės apskaitos dokumentai yra dingę, paslėpti ar sunaikinti. V. S. teigia, jog teismui ji paaiškino visas aplinkybes dėl jos atleidimo, dokumentų perdavimo ir kt., dėl to buvo apklausti ir kiti kaltinamieji, liudytojai, kartu ir Ž. J., kuris, apeliantės nuomone, taip pat turėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teismas spręsdamas veikos kvalifikavimo klausimą, vertindamas įrodymus, į tai visiškai neatsižvelgė, nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių nenustatinėjo.

Taip pat teismas nenustatinėjo, dėl ko – ar dėl to, kad nėra jos įsakymo dėl buhalterinės apskaitos, dokumentų saugojimo tvarkos nustatymo, ar dėl to, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paslėpti ar sunaikinti – atsirado pasekmės, kurias nustatė tyrimą atlikęs specialistas, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo apsiriboti formaliomis nuorodomis į blanketines teisės normas, o privalėjo nustatyti nusikaltimo sudėties požymius, t. y. konkrečius veiksmus, kodėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas visiškai nevertino objektyvių įrodymų, turinčių esminę reikšmę vertinant tiek kaltinamųjų, tiek ir liudytojo Ž. J. veiksmus, bei spręsti klausimus, susijusius su įmonėje vykdyta buhalterine apskaita. V. S. nurodo, kad ji įmonės direktore dirbo nuo 2001 metų, visą laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas, saugojimas vyko teisės aktų nustatyta tvarka. 2008 m. spalio 13 d. akcininkas ir valdybos pirmininkas Ž. J. inicijavo įmonės valdybos susirinkimą, t. y. tuo metu, kai ji asmeniškai kaip direktorė ir įmonės akcininkė neturėjo galimybės dalyvauti susirinkime dėl ligos. Valdybos susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas nušalinti ją nuo užimamų pareigų, priimti naują direktorių, darbo sutartį su naujuoju direktoriumi J. L. buvo pavesta pasirašyti Ž. J.. Taip pat buvo nustatyta, kad Ž. J. buvo įpareigotas perimti iš jos, kaip buvusios direktorės, visą įmonės turtą, antspaudą ir kitus dokumentus pagal sudarytą apyrašą nuo 2008-10-14. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme tokio apyrašo nepateikė. Kaip paaiškėjo teisme, toks apyrašas nebuvo sudarytas, visus dokumentus pasiėmė Ž. J. ir tik dalį jų pateikė tyrimui, t. y. visais buhalterinės apskaitos dokumentais disponavo būtent Ž. J., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes tarp pastarojo ir jos – V. S. – dar iki bylos iškėlimo ir šiuo metu vyksta ginčas dėl įmonės akcijų, turto, jos valdymo, išpardavimo ir t. t.

Apeliantės teigimu, apylinkės teismas privalėjo ištirti visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinti bei nustatyti faktines aplinkybes, kodėl nebuvo išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Kaip matyti iš 2008-10-13 valdybos surinkimo posėdžio protokolo, priėmus sprendimą nušalinti ją – V. S. – nuo užimamų direktorės pareigų, valdybos pirmininkas Ž. J. buvo įpareigotas sudaryti sutartį su naujuoju direktoriumi bei pagal apyrašą perimti turtą, antspaudą ir dokumentus. Tačiau, kaip minėta, tokio apyrašo nei valdybos pirmininkas, nei naujasis direktorius nesudarė. Nuteistoji V. S. kategoriškai tvirtina, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo, tai paneigiančių tinkamų ir leistinų įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu valdybos pirmininkas, turėdamas pareigą pagal apyrašą perimti turtą, šio valdybos sprendimo nevykdė, o ji – V. S. – neturėjo realios galimybės jo įvykdyti. Tačiau teismas, pažeisdamas teisės normas, nuosprendyje sugebėjo nurodyti, kad ji turėjo dėti pastangas tokio apyrašo sudarymui. Šiuo atveju tokia teismo išvada yra ne tik neteisėta, net ir nepaaiškinama sveika logika. V. S. nurodo, kad tuo metu, kai ji atvyko į darbovietę, jos darbo vietoje šeimininkavo Ž. J., kuris jau tuo metu buvo perėmęs savo žinion visą įmonės valdymą, dokumentus ir kt., tačiau teismas į šiuos jos parodymus neatsižvelgė, nors, apeliantės teigimu, remiantis jais kaip iš esmės vieninteliais byloje tinkamais įrodymais (Ž. J. paaiškinimai, apeliantės teigimu, negali būti laikomi tinkamu įrodymu, nes jis pats turėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn), akivaizdu, kad nėra byloje jokių įrodymų, jog dėl jos veiksmų būtų neišsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl, V. S. teigimu, nesant jokių įrodymų, kad jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, teismas turėjo ją išteisinti.

Be to, V. S. teigia, kad ji nėra tinkamas subjektas. Apeliantė V. S. nurodo, kad 2008-10-13 valdybos sprendimu ji buvo atleista iš darbo, o valdybos pirmininkui buvo suteikti įgaliojimai sudaryti sutartį su nauju vadovu bei pagal apyrašą perimti turtą. Valdybos sprendimu buvo nustatyta tvarka, pagal kurią privalėjo būti perimti ir saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. pagal apyrašą. Tokio valdybos sprendimo Ž. J. nevykdė, turto, dokumentų pagal apyrašą neperėmė, visų faktiškai paimtų dokumentų neišsaugojo ir tyrimui V. S. tvirtinimu, šiuo atveju būtent dėl Ž. J., o ne dėl jos veiksmų buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, taigi ir pasekmės atsirado ne dėl jos, o dėl Ž. J. veiksmų. Todėl ir dėl šios priežasties teismas turėjo ją išteisinti.

Dėl kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. V. S. teigia, kad byloje nėra ir negali būti duomenų, patvirtinančių, kad ji apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliantė V. S. pažymi, kad ji buvo kaltinama tuo, kad nuo 2006-02-01 iki 2008-10-13, būdama UAB (duomenys neskelbtini), 1993-12-20 registruotos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmones kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 str. atsakinga už bendrovės ūkinę–finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas privalėdama tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere O. V., pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais ir 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas, numatančias, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kad laikotarpiu nuo 2007-09-04 iki 2008-02-29, tyčia, žinodama, kad I. L. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje pagrindė 4 627,79 Lt atlyginimo priskaičiavimą I. L.. V. S. nurodo, kad jai buvo pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrininkaujant su O. V.. Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas dėl bendrininkavimo visiškai nuosprendyje nepasisakė, bei, V. S. nuomone, bendrininkavimo nenustatė. V. S. sutinka, kad bendrininkų grupės šioje apimtyje nėra ir būti negali, nes ji nedalyvavo jokioje bendroje veikoje su O. V., dėl nieko su ja nesitarė. Teigia, kad ji teismui aiškiai nurodė, jog jai apie I. L. nėštumą nebuvo žinoma, jos tik sudarė darbo sutartį, aptarė darbo sąlygas, apmokėjimo klausimą, t. y. tarp jų buvo griežtai darbiniai santykiai. Nuteistoji V. S. nurodo, jog gindamasi nuo jai pareikšto kaltinimo dėl bendrininkavimo, teismui paaiškino, kad su O. V. jokio susitarimo dėl buhalterinės apskaitos vedimo nebuvo, ji dirbo jai pavestą darbą, t. y. vedė įmonės buhalterinę apskaitą, be to, V. S. teigia apylinkės teisme pažymėjusi, kad patį bendrininkavimo faktą paneigia ir 2008-10-13 valdybos surinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad O. V. vykusio valdybos posėdžio metu balsavo „už V. S. nušalinimą“. Šis faktas, apeliantės nuomone, paneigia kaltinime pateiktus teiginius apie bendrininkų grupę, bendrininkų susitarimą veikti nusikalstamai. Todėl V. S. sutinka su teismo motyvais toje apimtyje, kad bendrininkavimo nėra ir būti negali, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą.

V. S. nurodo, kad tarp įmonės ir I. L. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o tai, kad susiklostė darbo santykiai, byloje patvirtina eilė juridinių faktų, kurie atsirado visiškai nepriklausomai nuo jos valios, t. y. jie atsirado kitiems įmonės direktoriams priėmus sprendimus dėl I. L., t. y. jos darbu įmonėje, darbo sutarties vykdymu, t. y. 2008-10-15 direktorius J. L. pakeitė I. L. darbo sąlygas, įsakymo Nr. V2-008.

Tačiau, apeliantės V. S. teigimu, svarbiausia yra tai, kad šioje byloje kaip liudytojas apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas Ž. J., kuris iš esmės vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), teikė tyrimui duomenis, esant pateiktam I. L. prašymui priėmė sprendimą suteikti jai vaiko priežiūros atostogas, pateikė atitinkamus pranešimus VSDFV, dėl to I. L. buvo suteiktos nėštumo ir vaiko priežiūros atostogos bei paskirtos atitinkamos išmokos. Tačiau šioje byloje Ž. J. įtarimai pareikšti nebuvo, tuo tarpu dėl jo veiksmų, V. S. teigimu, įtarimai už laikotarpį nuo 2009-04-19 iki 2010-04-18 buvo pareikšti jai.

Priimant minėtus sprendimus nei J. L., nei Ž. J., kurie atitinkamais laikotarpiais buvo įmonės direktoriai, o Ž. J. ne tik akcininkas, bet ir valdybos pirmininkas, nekilo klausimas, ar I. L. dirba įmonėje, šis klausimas buvo iškeltas tik tada, kai ji – V. S. – atsisakė parduoti savo turimas įmonės akcijas Ž. J.. Pastarasis šiuo atveju davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu siekdamas išspręsti kilusį ginčą tarp akcininkų. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas šių įrodymų, teisinančių ne tik ją – V. S., bet ir kitas nuteistąsias, visiškai nevertino. Maža to, dėl Ž. J. priimto įsakymo suteikti atostogas I. L. bei už tą laikotarpį išmokėti jai išmokas buvo nuteistas ne Ž. J., o ji – V. S.. Jeigu, teismo nuomone, I. L. neturėjo teisės gauti išmokas, ir yra nusikalstamos veikos požymiai, V. S. nesuprantama, kaip ji galėjo būti teisiama už tai, kad ne jos, o Ž. J. įsakymo pagrindu I. L. gavo išmokas. Tokiu būdu ji buvo nepagrįstai nuteista už veiksmus, kurių nepadarė, nes tuos veiksmus atliko Ž. J.. Pasak V. S., ji be pagrindo nuteista ne tik už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir už veiksmus, kurių nepadarė, nes tuo metu įmonėje nedirbo, jokių sprendimų nepriėmė ir nebuvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą. Todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas.

Dėl kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nusprendė padarė išvadą, kad neva ji – V. S., veikdama bendrininkų grupe su I. L. ir O. V., suklastojo tikrus dokumentus – darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, pranešimus VSDFV Skuodo skyriui. Dokumentų suklastojimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į dokumentus, tačiau šioje byloje nėra nustatytas nė vienas juridinis faktas, kad ji būtų įrašiusi neteisingus duomenis į tikrus dokumentus.

Teismas nuosprendyje nustatė, jog darbo sutartis yra fiktyvi, nes I. L. įmonėje nedirbo, dėl to padarė išvadą, kad buvo suklastoti kiti dokumentai. Tačiau, apeliantės teigimu, šiuo atveju teismas turėjo atriboti darbo sutarties sudarymo momentą ir darbo santykius, t. y. kaip dirbo I. L., ar ji ėjo į darbą ar ne, ar vykdė darbines funkcijas ar ne, bei tai vertinti. Kaltinimas buvo suformuotas taip, kad neva ji – V. S., žinodama jog I. L. yra nėščia, fiktyviai ją įdarbino. Tačiau, V. S. supratimu, toks kaltinimas teisme nepasitvirtino, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė fakto, kad sudarant darbo sutartį jai buvo žinoma apie I. L. nėštumą. Be to, darbo sutarties fiktyvumą paneigia kiti byloje sutrinkti įrodymai, bei kitų įmonės direktorių priimti sprendimai, būtent: 1) 2008-10-15 direktorius J. L. pakeitė I. L. darbo sąlygas, įsakymo Nr. V2-008; 2) UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, šioje byloje kaip liudytojas apklaustas Ž. J., kuris iš esmės vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), ir esant pateiktam I. L. prašymui priėmė sprendimą suteikti jai vaiko priežiūros atostogas, pateikė atitinkamus pranešimus VSDFV, dėl to I. L. buvo suteiktos atostogos, skirtos atitinkamos išmokos. Tačiau šioje byloje Ž. J. įtarimai nebuvo pareikšti, priešingai, dėl jo veiksmų įtarimai pareikšti jai – V. S..

Nuteistoji V. S. aiškina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jai buvo žinoma apie I. L. nėštumą sudarant su pastarąja darbo sutartį. Pati I. L. teismui patvirtino, kad sudarant darbo sutartį ji pati nežinojo esanti nėščia bei paaiškino, kad jai „ciklas“ (mėnesinės) nėra reguliarus, nevyksta kiekvieną mėnesį, todėl tik vėliau, praėjus atitinkamam laiko tarpui po darbo sutarties sudarymo, pasijutus blogai (galvojo, kad problema dėl inkstų) kreipėsi į medikus ir sužinojo, kad laukiasi. I. L. pateikė teismui minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismas nei kaltinamųjų paaiškinimų, nei rašytinių įrodymų nevertino, bylos objektyviai neišnagrinėjo, dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kas konkrečiai suklastojo tikrus dokumentus. Byloje nenustatyta, kad ji – V. S. – būtų surašiusi darbo sutartį, ją tik pasirašė, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ji nesudarinėdavo, šį darbą atlikdavo kitas įmonės darbuotojas, kuris nebuvo nustatinėjamas, kasos išlaidų orderių ji neišrašė, pranešimų VSDFV Skuodo skyriui nepildė, t. y. į tikrus dokumentus ji duomenų neįrašė, todėl akivaizdu, kad tikrų dokumentų ji neklastojo. Kas surašė duomenis į tikrus dokumentus, dėl kurių klastojimo ji pripažinta kalta, byloje nenustatyta. Todėl nenustačius ne tik klastojimo fakto, bet ir asmens, surašiusio konkrečiai į kiekvieną dokumentą duomenis, teismas negalėjo priimti dėl jos apkaltinamojo nuosprendžio.

V. S. pažymi, kad teismas, nustatydamas faktinę aplinkybe apie I. L. darbą (nedarbą) įmonėje, rėmėsi vien tik liudytojų, kurie tiesioginių darbinių funkcijų kartu su I. L. nevykdė, paaiškinimais, kiti liudytojai I. L. nepažinojo, ją žinojo kaip O. V. dukrą I. V.. Teismas vertino tik tų liudytojų parodymus, kurie teigė nematę I. L. dirbančios, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų įmonės darbuotojų – B. R., V. N. bei kitų liudytojų parodymų apie tai, jog jie matydavo I. L. (O. V. dukrą) įmonės administracinio pastato patalpose. Teismas šių liudytojų parodymų visiškai nevertino, nepasisakė, kodėl jais nesiremia ar juos atmeta. Be to, minėta, kad kitiems direktoriams tai buvo žinoma, nes jie vykdydami savo darbines funkcijas buvo priėmę atitinkamus sprendimus, kurie yra galiojantys, nepanaikinti, turintys juridinę galią. Tačiau nesuprantama, kodėl teismas jų visiškai nevertino. V. S. pabrėžia, kad jokio susitarimo su I. L. ir O. V. nebuvo ir būti negalėjo, tai iš esmės teismo yra nustatyta kaltinime dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl pakartotinai dėl to apeliantė nepasisako. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant nustatytam faktui, kad ji būtų surašiusi neteisingus duomenis į dokumentus ir tokiu būdu juos suklastojusi, V. S. teigimu, ji turi būti išteisinta ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltės pagal BK182 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 182 str. atsako tas, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. V. S. nurodo, kad ši veika jai buvo inkriminuojama tais pačiais veiksmais, t. y. kad ji, veikdama bendrininkų grupe, žinodama, kad I. L. yra nėščia, ją įdarbino, siekdama, kad pastaroji gautų motinystės išmokas. Šiuos faktus patvirtinančių tinkamų ir leistinų įrodymų byloje nėra. Apeliantės tvirtinimu, šioje byloje nėra nė vieno tinkamo ir leistino įrodymo, kad sudarant darbo sutartį ji būtų žinojusi apie I. L. nėštumą. Kaip minėta anksčiau, pati I. L. iš pradžių nežinojo esanti nėščia, apie tai sužinojo tik praėjus laiko tarpui po darbo sutarties sudarymo, ir tai paneigiančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Tai, kad I. L. būtų nedirbusi įmonėje, jokių įrodymų nėra. V. S. teigia, jog sužinojsui apie I. L. nėštumą, liko nepatenkinta, tačiau, remiantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nutraukti darbo sutartį su I. L. ji neturėjo teisės.

Pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti, kad ji siekė apgaule naudos kitam asmeniui ir veikė tiesiogine tyčia. Tačiau tokių duomenų nėra ir būti negali. V. S. aiškina, jog sudarydama darbo sutartį ji veikė įmonės vardu, turėdama teisę sudarė darbo sutartį, manydama, kad toks darbuotojas kaip I. L. įmonei yra reikalinga, jai duodavo nurodymus, kuriuos I. L. vykdė. V. S. teigia, jog jai buvo džiugu, kad I. L. sutiko dirbti jai pavestą darbą už minimalų atlyginimą. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir I. L. sudarytos sutarties pagrindu atsirado darbo santykiai, ir tai patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų bei kitų nuteistųjų paaiškinimai. Tai, kad dalis liudytojų parodė, jog jie kartu su I. L. nedirbo, neįrodo fakto, kad darbo santykių su ja nebuvo.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad VSDFV specialistams pateikus atitinkamus pranešimus abejonių dėl I. L. teisės gauti išmokas nekilo, t. y. nebuvo abejonių nei dėl jos darbo stažo, nei dėl pajamų ir t. t. I. L. buvo paskirta ir mokama motinystės pašalpa, ir tik jai – V. S. – atsisakius perleisti įmonės akcijas Ž. J., pastarasis ėmėsi neteisėtais būdais jai kenkti, t. y. ėmėsi veiksmų, kad ji būtų pašalinta iš įmonėje užimamų pareigų, jis, nesudaręs apyrašo, neteisėtai užvaldė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, juos sunaikino arba paslėpė nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, dėl to negalima nustatyti visų buhalterinės apskaitos duomenų, ir šiuo atveju ne ji, o Ž. J. turėtų būti teisiamas. V. S. pažymi, kad ir specialisto išvadoje pateikti duomenys, jog tyrimas atliktas remiantis dokumentais, kuriuos pateikė Ž. J., jis specialistui patvirtino, kad pateikė visus dokumentus. Tačiau nustatyti, ar buvo pateikti visi dokumentai, būtų galima tik turint tinkamus ir leistinus įrodymus, patvirtinančius dokumentų iš jos perėmimą 2008-10-13, t. y. nustačius, kokius dokumentus, nušalinus ją nuo direktorės pareigų, perėmė Ž. J. arba J. L.. Tačiau dėl Ž. J. kaltės valdybos sprendimas (Ž. J. buvo valdybos pirmininkas) nebuvo vykdomas, t. y. pagal apyrašą nei turtas, nei dokumentai nebuvo perimti. Todėl šios aplinkybės teismo turėjo būti vertinamos jos naudai.

Be to, V. S. teigia, jog byloje nenustatyta, jog ji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str.). Nurodo, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jai nebuvo svarbu, ar I. L. yra apdrausta socialiniu draudimu ir dėl to, kad I. L. buvo priimta į darbą, ji asmeniškai neturėjo jokios naudos, ji tik norėjo užtikrinti tinkamą įmonės veiklą, priėmė sprendimą, kad įmonei reikalingas darbuotojas, kurio pagalba (darbu) ji galėtų siekti įmonei iškeltų tikslų. Tačiau toks jos siekis nebuvo suderinamas su Ž. J. siekiu perimti įmonės valdymą, siekiant neteisėtais būdais užvaldyti įmonės turtą.

V. S. nurodo, kad šiuo metu įmonėje faktiškai nėra dirbančių asmenų, įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais, o su darbuotojais, kurie buvo apklausti teisme, buvo atsiskaityta Ž. J. pasirašant asmeninius skolos raštelius, kad pastarieji nereikštų reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Todėl, V. S. teigimu, minėti asmenys buvo priversti teisme duoti Ž. J. naudingus parodymus, tačiau nepaisant to, nė vienas iš jų nepatvirtino fakto, kad tarp įmonės ir I. L. nebuvo darbo teisinių santykių. Be to, kaip liudytojai teisme apklausti įmonės darbuotojai ir negalėtų paneigti I. L. darbo įmonėje fakto, nes pats Ž. J. įsakymu suteikdamas pastarajai atostogas, patvirtino, kad I. L. yra įmonės darbuotoja, įmonėje dirbto ir turi teisę į atostogas. Tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.

Maža to, teismas nuteisė ją – V. S. – ir toje sukčiavimo dalyje, kur Ž. J. priimto sprendimo pagrindu I. L. buvo paskirtos motinystės pašalpos. Apeliantei nesuprantama, kodėl esant duomenims, jog Ž. J. priėmė įsakymą pratęsti I. L. vaiko priežiūros atostogas bei pateikė pranešimą „Sodrai“, kurios darbuotojai priėmė sprendimą paskirti motinystės pašalpą I. L., ši veika inkriminuota jai (nuosprendžio 8 lapas pirma pastraipa). V. S. teigia, jog faktą, kad Ž. J. tokiu būdu siekė su ja susidoroti, iš esmės patvirtina ir faktas, kad teismo posėdžio metu Ž. J. samdytas advokatas, atstovaujantis UAB (duomenys neskelbtini), sutiko su prokuroro prašymu paskirti jai už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą 70 MGL dydžio baudą, tuo tarpu už tokios pačios veikos padarymą J. L., jį buvo siūloma paskirti įmonės direktoriumi, atleidus ją iš šių pareigų, prašė netgi išteisinti.

Apeliantės V. S. nuomone, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas nebuvo objektyvus, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti įrodymai, nebuvo pareikšti įtarimai tikrajam kaltininkui, atsakingam už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą, nes už dokumentų perėmimą–perdavimą, apeliantės nuomone, yra atsakingas Ž. J. (valdybos susirinkimo protokolas). Tai, kad pastarasis prieš jos asmenį turėjo išankstinį nusistatymą, patvirtina ir prokuroro paprašytos bausmės, kurias teismas ir paskyrė. Neaišku, kodėl prokuroras paprašė, o teismas paskyrė už tą pačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., jai 40 MGL, tuo tarpu J. L. net aštuonis kartus mažesnę baudą – tik 5 MGL. Teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, tokiu būdu teismas pažeidė ir teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad ji neturi didelių pajamų, nes yra pensininkė, jos sveikata yra prasta.

V. S. teigimu, aptartų duomenų visuma patvirtina, jog teismas nepagrįstai ją pripažino kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Be to, V. S. nurodo, kad byloje buvo pareikštas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys, tačiau bendrovė reikalavimus pareiškė tik jai, nors kaltinimai iš esmės dėl tų pačių veikų buvo pareikšti dar dviem asmenims. Šis faktas, apeliantės teigimu, tik patvirtina, kad visas procesas buvo nukreiptas į tai, kad Ž. J. pasinaudodamas policija, prokuratūra bei teismu jai pakenktų. Teismas, vertindamas visus įrodymus, į tai nesigilino bei ignoravo faktą, kad Ž. J. paslėpė ar net sunaikino buhalterinės apskaitos dokumentus, nors byloje specialistai nustatė, kad dokumentai nebuvo perimti pagal aktą (apyrašą), t. y. Ž. J., būdamas valdybos pirmininkas, nevykdė valdybos susirinkimo sprendimo, tuo pasinaudodamas siekia padaryti jai poveikį, jog ji atsisakytų įmonės akcijų. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš manęs 6 061,47 Lt, nes įmonė tokios sumos I. L. neišmokėjo. V. S. teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, teismas turėjo ją išteisinti, o ieškinį atmesti.

Atsikirtimu į nuteistųjų V. S., O. V. ir I. L. apeliacinius skundus civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. Kivylius prašo nuteistųjų V. S., O. V. ir I. L. apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendį.

Nuteistoji V. S. ir jos gynėjas advokatas E. Karbauskas prašo V. S. apeliacinį skundą tenkinti, V. S. gynėjas prašo atmesti civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą.

Nuteistosios O. V. ir I. L. bei jų gynėjas advolkatas R. Lupeika prašo nuteistųjų O. V. ir I. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. Kivylius prašo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato R. Kivyliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant civilinei ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

BPK 7 straipsnyje numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad visos byloje nustatytos aplinkybės turi būti nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstoma: 1) įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir surašydamas nuosprendį, šią nuostatą pažeidė. Byloje priimtas procesinis dokumentas – nuosprendis – visiškai neatitinka BPK 302–307 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio nuostatų, įrodymų neanalizavo, nuosprendyje išsamaus jų vertinimo nepateikė, nedėstė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, beveik visa nuosprendžio aprašomoji dalis perrašyta nuo kaltinamojo akto, teismas neanalizavo ir netyrė bylos įrodymų, neatskleidė bylos faktinių aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistųjų veiksmų. Kolegijos nuomone, tai parodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, kuris pažeisdamas BPK reikalavimus palaikė tik vieną – kaltintojo – pusę. Kolegijos manymu, tokiu būdu buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės į gynybą, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta principinė bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjusio teismo pozicija dėl pareikštų kaltinimų. Iš šių duomenų visumos kolegija daro išvadą, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas, neobjektyvus ir turintis išankstinę nuomonę teismas – baudžiamąją bylą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai netyręs ir neanalizavęs bylos įrodymų. Šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistųjų veiksmų ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių. Šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, tokiu būdu negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, paliekant jiems galimybę savo teises ginti tik kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nuosprendis naikinamas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kartu kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad apylinkės teismas buvo objektyviai šališkas ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų galimų pažeidimų, susijusių su nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jų kaltės nustatymu, jiems skirtinomis bausmėmis, civilinio ieškinio išsprendimu, proceso išlaidomis bei dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų klausimų. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Skuodo rajono apylinkės teismui.