- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-683-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Agromerz“
- Ieškovas
- UAB „Profesionalios technologijos“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-683-212/2013
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05559-2012-2
2013 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Agromerz“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Profesionalios technologijos“ ieškinį atsakovei UAB „Agromerz“ dėl skolos ir atsakovės UAB „Agromerz“ priešieškinį ieškovei UAB „Profesionalios technologijos“ dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 21 176,37 Lt skolos, 516,48 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 651 Lt žyminio mokesčio ir 10 147,05 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Priešieškinį prašė atmesti.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 32 876,61 Lt tiesioginių nuostolių, 112,04 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 21 176,37 Lt skolos, 516,48 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 651 Lt žyminio mokesčio ir 7 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 22 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Nustatė, kad ieškovė atsakovei už pateiktas sandarinimo medžiagas išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2012-01-19 Nr. PT12 Nr. 1011 – 5 574,47 Lt sumai, 2012-01-30 PT12 Nr. 1027- 15 947,80 Lt sumai, 2012-02-09 PT Nr. 1036- 163,35 Lt sumai, 2012-02-09 PT Nr. 1038- 90,75 Lt sumai. Atsakovė 2012-01-20 atliko 600 Lt dalinį apmokėjimą pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr.1011. Tarp atsakovės ir UAB „Vizgintos statyba“ 2012-03-15 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Vizgintos statyba“ įsipareigojo atlikti rezervuaro sandarinimo darbus. Darbai buvo atlikti ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovei UAB „Agromerz“ už sunaudotą vandenį buvo išrašyta UAB „Dusmenėliai“ 2012-06-06 PVM sąskaita-faktūra 8 388,98 Lt sumai.
Ieškovė atsakovei už pateiktą produkciją išrašė 4 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 21 776,37 Lt sumai, kurių dalį pasirašė atsakovės atstovas, o dalis jų buvo išsiųsta registruotu paštu, todėl dokumentai laikytini įteiktais. Rašytinių sutarčių tarp šalių sudaryta nebuvo. PVM sąskaitų -faktūrų išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą leido daryti prielaidą, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės atsakovei buvo pateiktos, nes jos buvo arba pasirašytos atsakovės atstovų arba išsiųstos registruotu paštu. Atsakovė jas priėmė, dalinai apmokėjo, debetinių sąskaitų neišrašė. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
Ieškovė įrodė tarp šalių egzistavusius pirkimo-pardavimo teisinius santykius- PVM sąskaitomis -faktūromis buvo įformintas prekių pateikimas atsakovui. Sutartinių pirkimo-pardavimo santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimą pavirtino ir tai, kad ant šių faktūrų yra atsakovės darbuotojų parašas apie tai, kad prekes ir sąskaitą jie priėmė. Be to, PVM sąskaita – faktūra PT12 Nr. 1011 buvo dalinai apmokėta. Atsakovė nepaneigė to, kad ieškovė jai prekes pateikė. Atsakovės teiginį, kad 600 Lt apmokėjimas buvo avansinis apmokėjimas už būsimus rangos darbus, teismas laikė niekuo nepagrįstu ir neįrodytu. Aplinkybė, kad šis apmokėjimas yra nurodytas pagal konkrečią PVM sąskaitą- faktūrą, kuri ieškovės yra išrašyta už prekes, o ne už rangos darbus tik patvirtina ieškovės teiginius apie pirkimo-pardavimo teisinius santykius.
Atsakovė nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad ją su ieškove siejo rangos teisiniai santykiai. Atsakovė teigė, jog rangos darbus atliko ieškovės atstovo G. M. vadovaujami ir jo samdyti darbuotojai, todėl rezervuaro sandarinimo darbai yra laikytini ieškovės atliktais rangos darbais. Kadangi darbai buvo atlikti netinkamai, tai atsakovė ir neturi pareigos apmokėti už sugadintas ieškovės medžiagas, ir iš ieškovės priteistina žala už netinkamai ieškovės atliktus rangos darbus. Liudytojas G. M. pripažino, kad dalyvavo sandarinimo darbuose, tačiau jo funkcijos buvo ne kaip darbų vadovo, o kaip sutartiniais santykiais su atsakove nesusijusios firmos „Sika“ medžiagų naudojimo konsultanto. Liudytojai Š. M. ir R. M. F., kurie betarpiškai atliko sandarinimo darbus, patvirtino, kad buvo samdomi ne G. M., o Ž. V., t.y. atsakovės atstovo. Aplinkybių, dėl kurių reiktų netikėti šiais liudytojais, byloje nenustatyta, nes jie nėra nei ieškovės, nei atsakovės darbuotojai.
Kadangi liudytojai M. A., T. M., D. R., Ž. V. susiję su atsakove darbiniais santykiais, yra jai pavaldūs, todėl jų paaiškinimais kaip objektyviais įrodymais teismas nesirėmė. Ieškovės kviestų ir atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimai yra priešingi. Jokių rašytinių įrodymų apie neva buvusius tarp ieškovės ir atsakovės rangos teisinius santykius, byloje nėra. T.y. nėra nei PVM sąskaitų-faktūrų už atliktus rangos darbus, nei rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei defektinių aktų. Teismas darė išvadą, kad atsakovė savo atsikirtimų dėl rangos teisinių santykių buvimo neįrodė. Nesant nustatytų rangos teisinių santykių dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta dėl rezervuaro sandarinimo darbų atlikimo, teismas priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo atmetė, nes neįrodyta, kad nuostolius atsakovė patyrė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas objektyviai ir teisingai neišsprendė ginčo ir neatskleidė bylos esmės. Nurodo, jog 2012-01-12 buvo sutarta su ieškove, jog ji naudodama savo technologiją, darbuotojus ir medžiagas, užsandarins rezervuaro apatinę dalį, o atsakovė apmokės už ieškovės laiku ir tinkamai atliktus rezervuaro sandarinimo darbus ir sunaudotų sandarinimo medžiagų vertę. Toks susitarimas atitinka rangos sampratą. Ieškovė darbus atliko 2012 m. sausio 17-19 bei pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurios yra statybos rangos sudedamoji dalis. Teismas šios aplinkybės nevertino, teisinių santykių atsiradimo fakto neanalizavo, nenurodė pirkimo-pardavimo ir rangos sutartinių teisinių santykių atribojimo pagrindų bei požymių, ir pačias PVM sąskaitas-faktūras laikė kaip tarp šalių egzistavusius pirkimo pardavimo teisinius santykius. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo E. P. parodymai, tačiau teismas šios aplinkybės neanalizavo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad ją su ieškove siejo rangos teisiniai santykiai. Bylai svarbių įrodymų yra pateikusi pati ieškovė, t. y. 2013-01-16 pažyma, jog 2012-01-01 – 2012-03-01 Sika Baltic filiale dirbo 1 darbuotojas – G. M. bei atsakovė pateikė Coca-Cola HBC Lietuva žurnalo – Rangovų, svečių registravimo forma kopijas, iš kurių matyti, jog G. M. objekte buvo ne vieną kartą sausio – vasario mėn. Jo atvykimo tikslas buvo „statybos darbai“ ir niekur nebuvo įrašo „medžiagų panaudojimo konsultacija“. Teismas šių įrodymų nevertino ir neanalizavo. Teismas taip pat nevertino atsakovės ir ieškovės susirašinėjimo el. paštu, iš kurio matyti, jog buvo susiklostę statybos rangos santykiai, o ne prekių pirkimo-pardavimo ar konsultaciniai santykiai. Visa tai įrodo, jog ieškovė vykdė rezervuaro sandarinimo darbus iš jos medžiagos. Ieškovės ataskaitų atidavimas patvirtina, jog atsakovė buvo statybos rangos užsakovė, o ieškovė – rangovė, darbų vykdytoja. Rangos santykius iš dalies patvirtina ir G. M. paaiškinimai, kad „tai buvo „Sika“ konsultanto atliekami konsultavimo kaip naudotis sandarinimo medžiagos darbai.“ Tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja ne tik teismo pozicijai, bet ir paneigia 2012-03-02 rašto turinio tikrumą, kur teigiama, jog įmonė nevykdė darbų, o tik pardavė sandarinimo medžiagas. Be to, darbo pobūdžio apraše nenurodoma, kad statybinių medžiagų pardavėjas turi vykti į objekto buvimo vietą ir konsultuoti kaip turi būti atliekami statybos darbai, susiję su tomis medžiagomis. Teismas liudytojų M. A., T. M., D. R., Ž. V. parodymus vertino kaip susijusius su atsakove darbiniais santykiais – pavaldumu, kas panaikina objektyvių įrodymų požymį. Visi liudytojai patvirtino, jog darbus atliko G. M. su savo žmonėmis ir tai patvirtino liudytojas E. P., tačiau teismas to nevertino ir dėl šių parodymų nepasisakė. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės kviestų liudytojų Š. M. ir R.M. F. parodymų, kuriuos sieja su ieškove profesinis ryšys. Šie liudytojai atsirado po atsakovės priešieškinio. Teismas rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu ir nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Mano, kad taip klaidingai formuojama teismų praktika, pažeidžiant CPK 187 str. 2 d. Teismas privalėjo savo sprendimą pagrįsti aiškiai ir argumentuotai, nurodant konkrečią teisės akto normą ir jos dalį, o ne grįsti prielaidomis. Pažymi, jog pirkimo-pardavimo santykius sieja tiktais prekės, jų perdavimas priėmimas ir prekių apmokėjimas, tačiau G. M. periodiškai lankėsi objekte kas rodo, jog tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos santykiai. Teismas nukrypo nuo LAT praktikos 3K-3-206/2011. PVM sąskaita faktūra įrodo CK 6.647 str. normą. Teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktos pretenzijos. Tai, kad G. M. atveždavo medžiagas, prižiūrėdavo kaip vyksta darbai įrodo, jog vyravo statybos rangos santykiai ir liudytojai R.M. F. bei Š. M. buvo tiesiogiai atskaitingi G. M.. Todėl akivaizdu, jog atsakovė turi teisę reikalauti dėl žalos atlyginimo už neįvykdytą darbą pagal rangos sutartį. Atsakovės patirtą žalą patvirtina 2012-03-15 rangos sutartis su UAB „Vizgintos statyba“, kuri taisė ieškovės padarytus defektus. Teismas nesigilino į PVM sąskaitų – faktūrų paskirtį, bet rėmėsi vien tik ieškovės pateikta versija, nors pastebėjo, jog ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi. Mano, jog teismas pažeidė lygiateisiškumo principą bei CPK 176 str., nes apeliantės įrodymai buvo vertinami kaip ne objektyvūs, o prieštaringus ieškovės įrodymus laikė tinkamus, nesigilino į tas aplinkybes, kurias atsakovė išdėstė aukščiau. Teismas turėjo vertinti ir analizuoti visus įrodymus kaip visetą, tame tarpe šalių korespondenciją, liudytojų parodymus, visus rašytinius įrodymus pateiktus abiejų šalių. Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir bando kurti naujus precedentus. Nors teismas pripažino, jog ieškovės parodymai yra prieštaringi, tačiau nemotyvavo ir nenurodė kodėl. Teismas nesigilino į ieškovės liudytojų Š. M. bei R.M. F. parodymus, kurie aiškiai įrodo, kad G. M. nuolatinis ir periodiškas buvimas objekte yra sietinas su rangos sutartimi. Teismo sprendimas buvo orientuotas į PVM sąskaitas faktūras nesigilinant į jų atsiradimo teisinius santykius, tokiais savo veiksmais pažeidė CPK 185 str. 1 d. eliminuodamas atsakovės liudytojų parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas yra priimtas tinkamai pritaikius materialines teisės normas, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, išsamiai atskleidus bylos esmę yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai išanalizavo ir ištyrė byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, nustatė kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, tuo pagrindu teismas išsamiai išdėstė visas esmines bylos išsprendimui būtinas aplinkybes, teisės normas bei teisingai išanalizavo tarp šalių atsiradusių santykių aplinkybes bei jų atsiradimo pobūdį. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog tarp šalių galėjo susiklostyti ne pirkimo-pardavimo santykiai. Pats liudytojas E. P. negalėjo pasakyti kas atliko rezervuaro sandarinimo darbus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai. 2013-01-16 ieškovės pažyma niekaip neįrodo rangos santykių. Tai, kad G. M. lankėsi objekte ne vieną kartą – niekaip nėra susiję su apeliantės reikalavimais, todėl jos argumentai dėl šalių susiklosčiusių rangos santykių atmestini kaip nepagrįsti. Duomenų apie tai, kad ieškovė atliko ar turi realią galimybę atlikti statybos darbus byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, jog statybos darbus atliko G. M.. Be to, liudytojai Š. M. ir R.M. F. nurodė, jog dėl darbų bei kainų tiesiogiai tarėsi su Ž. V.. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai dėl el. susirašinėjimo, nes tai, jog G. M., kaip konsultuojantis rezervuaro darbus atliekančius žmones, galėjo žinoti tam tikrą informaciją, neįrodo ieškovės įsipareigojimą atsakovei. Ieškovė pateikė informaciją ir nuomonę atsakovei, kurią ji galėtų naudotis vykdant savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį su UAB „Dusmenėliai“. Be to, G. M. į objektą vyko kaip „Sika Baltic“ atstovas, o ne kaip ieškovės atstovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino tam tikrų liudytojų parodymus, kurie yra tiesiogiai susiję su apeliante ir jų parodymai yra šališki. Liudytojai E. P. ir E. B. nepatvirtino, jog apeliantė samdė būtent ieškovę atlikti rezervuaro sandarinimo darbus. Pažymėtina, jog teismo sprendimas nepasikeistų jei teismas būtų konkrečiai nurodęs Pridėtinės vertės įstatymo nuostatą, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog formuojama klaidinanti teismų praktika. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi. Pažymi, jog tarp šalių susiklostę santykiai neatitinka rangos sutarties esminių požymių, o apeliantės argumentai dėl rangos sutarties tarp šalių sudarymo nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, liudytojai patvirtino, jog dėl darbų atlikimo buvo tiesiogiai tariamasi su Ž. V.. Byloje esantis įrodymų visetas akivaizdžiai suponuoja pirkimo-pardavimo teisinių santykių susiklostymą. Be to, su UAB „Vizgintos statyba“ buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, todėl kelia pagrįstų abejonių, jog su ieškove buvo sudaryta žodinė sutartis. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog PVM sąskaitos faktūros atitinka CK 6.647 str. normą, nes jokių įrodymų, patvirtinančių apie šalių susitarimą dėl rangos darbų šioje byloje nėra. Tai, kad G. M. padėjo apeliantei surasti bei rekomendavo specialistus, galinčius hidroizoliuoti rezervuarą, pakonsultavo juos bei atveždavo medžiagas - nepatvirtina aplinkybės, jog tarp šalių susiklostė rangos santykiai. Mano, jog apeliantė sąmoningai siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pareikšdama priešieškinį bei apeliacinį skundą. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai. Pažymėtina, jog jei ieškovė būtų atlikusi nekokybiškai darbus, tai atsakovė nebūtų mokėjusi ieškovei už jos pačios sugadintas prekes. Be to, teismui nėra pateikta nei darbų kainos, nei sąmatos, nei kitų paskaičiavimų, kas akivaizdžiai rodo, jog tarp šalių buvo pirkimo pardavimo santykiai. Ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl prekių pardavimo, už kurias apeliantė turėjo atsiskaityti. Be to, jei ir būtų susiklostę tarp šalių rangos santykiai, tai nelogiška, jog ieškovė per visą laikotarpį neišrašė PVM sąskaitą faktūrą „už atliktus darbus“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl ieškovės veiksmų. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad žala būtų patirta reali, apeliantė nėra sumokėjusi jokių pinigų už neva ieškovės atliktus nekokybiškus darbus, nepateikta darbų kaina. Teismas visus byloje esančius įrodymus įvertino teisingai. Apelianto argumentai dėl CPK 176, 185, 187 str. pažeidimų neteisėti bei nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2012-01-19, 2012-01-30 ir 2012-02-09 pardavė atsakovui įvairias sandarinimo medžiagas už bendrą 21 776,37 Lt sumą (t. 1, b. l. 9-12). Atsakovas prekes priėmė, sąskaitų apmokėjimų terminų neginčijo. Už nupirktas sandarinimo medžiagas atsakovas 2012-01-20 atliko dalinį 600 Lt mokėjimą, nurodydamas, jog apmoka PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1011 (t. 1, b. l. 14).
Ieškovas reikalauja nesumokėtos už parduotas sandarinimo medžiagas likusios 21 176,37 Lt skolos ir 516,48 Lt palūkanų už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovas teigia, kad šalis sieja ne pirkimo-pardavimo santykiai, bet rangos santykiai. Nurodo, kad su ieškovu 2012-01-12 sudarė žodinį susitarimą, jog jis naudodamas savo technologiją, darbuotojus ir medžiagas, užsandarins priešgaisrinio rezervuaro apatinę dalį. Ieškovas sutartus darbus atlikinėjo 2012-01-17-19 dienomis ir 2012-01-22-23 dienomis, tačiau jam po dviejų bandymų nepavyko užsandarinti rezervuaro. Dėl netinkamai atliktų ieškovo darbų atsakovas patyrė 32 876,61 Lt nuostolius, į kuriuos įskaičiuota kaina už vandenį, sunaudotą atliekant hidraulinius bandymus ir atlyginimas už atliktus darbus UAB „Vizgintos statyba“.
Atsakovo nuomone teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neįsigilino į PVM sąskaitų faktūrų paskirtį, neįvertino pateiktų įrodymų: žurnalo, kuriame registruojami rangovai ir svečiai; susirašinėjimo el. paštu su ieškovo atstovu G. M.; liudytojų E. P., E. B., Š. M., R. M. F. paaiškinimų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Teigdamas, jog su ieškovu jį sieja rangos santykiai, šią aplinkybę pagrįsti įtikinamų įrodymų nepateikė. PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis reikalavimą grindžia ieškovas, atsakovas įvardintas Pirkėju, o ieškovas – Pardavėju. Sąskaitose nurodyti sąskaitos apmokėjimo terminai ir jokių atsakovo prierašų apie papildomas sąlygas, ar susitarimus su ieškovu, nepažymėta. Teigdamas, jog 600 Lt ieškovui sumokėjo kaip avansą už darbą, mokėjimo paskirtį nurodo: „Dalinis mokėjimas pagal PVM sąsk. fakt. Nr. 1011“. Rangovų, svečių registravimo žurnalo ištraukos, kurias pateikė atsakovas, neįrodo, kad ieškovo atstovas G. M. vykdė rangos darbus. Atliekamų pagal rangos sutartį darbų žurnalo atsakovas nepateikė, nors kaip subrangovas tokį žurnalą privalėjo turėti. Iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ieškovas teikia atsakovui būtinų rezervuaro sandarinimui medžiagų paskaičiavimus ir kainas, tačiau duomenų, kad jis atliks šiuos darbus, nėra (t. 1, b. l. 42-44, t. 2, b. l. 5-6).
Atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškovo nekokybiškai atliktų rezervuaro sandarinimo darbų, dviejų bandymų per kuriuos buvo sunaudota vandens už 8 388,98 Lt, taip pat nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovas neatskleidė dėl kokių priežasčių nebuvo surašyti aktai, patvirtinantys rezervuaro nekokybišką sandarinimą, kas dalyvavo badymuose, kas konstatavo darbų kokybę, kiek buvo sunaudota vandens ir pan. Tačiau pateikta PVM sąskaita faktūra 8 388,98 Lt sumai už sunaudotą vandenį išrašyta 2012-06-06, t. y. po to, kai darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. 06, sudarytą 2012-03-15, atliko UAB „Vizgintos statyba“. Duomenų, kad toks kiekis vandens buvo sunaudotas 2012-01-17-19 dienomis ir 2012-01-22-23 dienomis, t. y. kai, atsakovo teigimu, darbus netinkamai atliko ieškovas, nėra.
Apelianto argumentus, jog ieškovas rezervuaro sandarinimo darbus atliko nekokybiškai, paneigia ir ta aplinkybė, kad atsakovas Statybos rangos sutartyje Nr. 06, sudarytoje 2012-03-15 su UAB „Vizgintos statyba“ (t. 1, b. l. 89-90) sutarties objektu nurodė priešgaisrinio rezervuaro hidroizoliavimo darbus, bet ne atliktų darbų trūkumų šalinimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2013-05-30 sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b. l. 127, CPK 79, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteiti iš UAB „Agromerz“, JAK 302521236, 3 472,70 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du litus 70 centų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Profesionalios technologijos“, JAK 302307944, naudai.