- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1026-945/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01992-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- V. E.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovei V. V. dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui V. E. dėl sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. E. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovės V. V. (toliau – atsakovė) 680 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. su atsakove sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei pateikti prekes, pagamintas pagal jos individualius pageidavimus, o atsakovė įsipareigojo už prekes sumokėti jų kainą. Šalių sutarta prekių kaina – 3 380 Eur, iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė sumokėjo 2 700 Eur, liko skolinga 680 Eur. Sutartimi sulygtos prekės atsakovei buvo pateiktos, atsakovė jas priėmė, tačiau neįvykdė savo pareigos sumokėti už prekes, nesureagavo į 2022 m. spalio 7 d. pretenziją.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašė nutraukti tarp šalių 2022 m. balandžio 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti atsakovei iš ieškovo 2 900 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi iš viso 2 900 Eur. Ieškovui nesumokėta suma yra 480 Eur, kurios atsakovė ieškovui yra nesumokėjusi dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo ir netinkamos kokybės prekių. Sudarant sutartį su ieškovu buvo sutarti virtuvinių baldų išmatavimai, t. y. spintelių ir stalviršių aukščiai, plotai, gyliai, buvo susitarta, kad ant žemės pastatomų spintelių aukštis bus 85 cm. Ieškovas, nubraižęs virtuvės baldų planą su visais sutartais išmatavimais, pasiėmė jį sau, teigdamas, kad jie jam bus reikalingi gaminant baldus. Tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad iki birželio 30 d. ieškovas įsipareigoja pristatyti prekes, tačiau iki numatytos dienos baldai nebuvo pristatyti, ieškovas tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. atvežė pirmąsias spinteles. 2022 m. rugsėjo 3 d. ieškovas pradėjo montuoti spinteles, atsakovė išreiškė pretenzijas dėl spintelių aukščio, nes jos buvo aukštesnės, nei buvo tartasi. Ieškovas žadėjo, kad spinteles pažemins. Ieškovui nepašalinus trūkumų ir nepažeminus spintelių, ieškovui buvo nurodyta, kad baldus išsivežtų ir atiduotų atsakovės sumokėtus pinigus. Atsakovė negali užsisakyti naujų virtuvės baldų, nes virtuvėje stovi ieškovo atvežti baldai, dėl kurių kilęs ginčas. Atsakovė negalėtų pilnavertiškai naudotis tokia virtuve, nes virtuvinės spintelės yra per aukštos jos ūgiui, kai kurių spintelių naudojimas ribotas, nes neatsidaro jų durelės, šaldytuvui paliktoje vietoje šaldytuvas netelpa, skiriasi spintelių durelių atspalvis, yra kiti montavimo trūkumai ir netinkami projektiniai sprendimai. Dėl kilusio ginčo atsakovė patiria didžiulius nepatogumus, neturi kur gaminti valgyti, maistą gamina pas kaimynus. Atsakovė gyvena kartu su savo motina I. S., kuriai reikalinga nuolatinė slauga. Atsakovė nuolat išgyvena dėl susidariusios situacijos, patiria stresą, jaučiasi apgauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. balandžio 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 700 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 200 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 529,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą priešieškinio dalį, įpareigojo ieškovą savo transportu ir savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš atsakovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nekokybiškus virtuvės baldus.
6. Teismas konstatavo, kad nors šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis įvardijama kaip pirkimo–pardavimo sutartis, įvertinus sutarties sąlygas, šalių teisinius santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai.
7. Teismas nustatė, kad sutarties II dalies 2 punkte buvo nurodyta, jog pardavėjas įsipareigoja prekes perduoti, o pirkėjas priimti prekes birželio 30 d., ieškovas neginčijo, kad pirmąsias spinteles atvežė tik 2022 m. rugpjūčio 30 d., bylos duomenimis, 2022 m. spalio 2 d., kai atsakovė ieškovui žinute parašė pretenziją, baldų montavimas dar nebuvo baigtas. Teismo vertinimu, ieškovas neproporcingai ilgai neįvykdė savo įsipareigojimų, taip pažeisdamas sutartį.
8. Iš 2024 m. sausio 18 d. ieškovo pateiktų brėžinių teismas nustatė, jog brėžiniai yra darbiniai, iš jų vartotojui nėra aiškus (gali būti neaiškus) galutinis rezultatas, brėžiniai šalių nepasirašyti, juose nenurodytas konkretus pastatomų spintelių aukštis, kiti svarbūs baldų matmenys, visų baldų ir buitinės technikos išdėstymas virtuvės patalpoje. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, dėl kokių projektinių sprendimų šalys sulygo, taip pat pareiga įrodyti, jog, kaip teigia ieškovas, baldus atsakovei jis pagamino pagal atsakovės nurodymus ir pageidavimus, tenka būtent ieškovui, kuris yra verslininkas. Teismas padarė išvadą, jog būtent ieškovas, kaip verslininkas, prieš gamindamas baldus atsakovei, su atsakove tinkamai nesuderino brėžinių, nesusitarė dėl esminių matmenų. Nustatęs, kad atsakovės ūgis – 162 cm, teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog pastatomų baldų aukštis (93 cm) neatitinka atsakovės poreikių, pastatomos virtuvės spintelės yra per aukštos, todėl pripažino, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų.
9. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad pakabinamos ir pastatomos spintelės yra asimetriškos, prie sienos, šalia spintos su įmontuojama orkaite, palikta vieta šaldytuvui, tačiau šaldytuvas netelpa, šaldytuvo matmenys apie 2 cm viršija sienos matmenis, todėl teismas sutiko su atsakovės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) pozicija dėl netinkamų projektinių sprendimų. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, jog šalių buvo susitarta, kad baldai bus projektuojami taip, kad šaldytuvas tilptų, kadangi virtuvėje pagal ieškovo pagamintus baldus šaldytuvui nėra numatyta kita vieta. Teismas esminiais pripažino ir kitus VVTAT ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asvejos baldai“ nurodytus trūkumus: spintelė po plautuve sumontuota iki pat kampinės (kairės pusės, žiūrint iš priekio) sienos, ir prie tos pačios pusės sienos kampu be tarpų sumontuota spinta su įmontuojama orkaite, dėl ko spintelės su plautuve darbinės ir vidinės dalies eksploatavimas yra ribotas, itin mažas tarpas tarp stalviršio ir viršutinių spintelių (43 cm), itin mažas atstumas nuo kaitlentės darbinio paviršiaus iki gartraukio (46 cm), skiriasi spintelių fasadų atspalviai. Teismas pažymėjo, kad nors kai kurie VVTAT išvadoje ir UAB „Asvejos baldai“ defektų akte nurodyti trūkumai galėtų būti šalinami, visgi trūkumų, nurodytų kaip esminiai, pašalinimas reikalautų neproporcingai didelių finansinių kaštų, kadangi iš esmės visi baldai turėtų būti perdaromi. Byloje liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė A. M.-E. parodė, kad šalys susitarė ir suderino brėžinius, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia nustatytų baldų kokybės trūkumų, taip pat nepatvirtina, jog ieškovas tinkamai ir išsamiai su atsakove suderino projektinius sprendimus.
10. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog virtuvės baldai ir įranga yra naudojami pagal jų paskirtį, kadangi išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad baldais nėra naudojamasi, jie neturi naudojimo požymių, nei kriauklė, nei gartraukis nėra sumontuoti, nėra baigtas elektros įrengimas, nėra sudėtos rozetės, atsakovė pateikė duomenis, jog nėra naudojamos dujos, kurios būtų reikalingos naudojantis virtuve ir ruošiant maistą ant dujinės viryklės. Teismas pažymėjo, kad liudytoju apklaustas atsakovės kaimynas L. A. patvirtino, jog atsakovė iki šios dienos negali naudotis jos bute esančiais virtuvės baldais ir būtent pas jį atsakovė gaminasi maistą, liudytojas taip pat patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes apie ieškovo vėlavimą pagaminti ir sumontuoti virtuvės baldus atsakovės bute, kad ieškovo ne kartą buvo prašoma pašalinti virtuvės baldų trūkumus.
11. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovo atsakovei pagaminti baldai turi esminių trūkumų, dėl kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį, nes naudojimas tampa iš esmės apsunkintu, pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pašalinti trūkumus būtų sudėtinga, nes esminiai trūkumai (pastatomų spintelių aukštis, vietos trūkumas šaldytuvui, neišnaudotos nišos ir kt.) gali būti pašalinami tik išmontavus ir iš naujo perdarius baldus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovės pasirinktą teisių gynimo būdą, sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas atsakovei nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati atsakovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog tokio atsakovės pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų ieškovui neadekvačių teisinių pasekmių. Vien aplinkybė, kad ieškovas negalėtų nekokybiškų baldų realizuoti kitam vartotojui, nepaneigia atsakovės teisės susigrąžinti pinigus už nekokybiškus daiktus. Įvertinęs šalių pasirašytos sutarties turinį, prierašus dėl sumokėtų sumų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 200 Eur už stalčius. Teismas padarė išvadą, kad pagal sutartį atsakovė ieškovui sumokėjo 2 700 Eur ir, nutraukęs tarp šalių sudarytą sutartį, šią sumą priteisė atsakovei iš ieškovo. Patenkinęs atsakovės priešieškinį, teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovo reikalavimą dėl likusios nesumokėtos sumos priteisimo iš atsakovės.
12. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė nesant abejonių, jog dėl nekokybiškų baldų, ilgo negalėjimo naudotis virtuvės patalpa, atsakovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių – buvo priversta kreiptis į VVTAT, bylinėtis teisme, nusivylė dėl netinkamo daikto įsigijimo. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. duomenimis atsakovė turėjo nusiskundimų dėl prastos nuotaikos, galvos skausmo, silpnumo, greito nuovargio, nepilnaverčio miego, kylančių sunkumų užsiimant kasdieniniais darbais, tvarkantis, gaminant maistą ir šie simptomai intensyvesni paskutinius pusę metų. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju reali ir protinga atsakovei iš ieškovo priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atsirasti, kadangi minėtus išgyvenimus ir nepatogumus (žalą) atsakovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – netinkamo sutarties vykdymo, nekokybiškų baldų pateikimo atsakovei.
13. Teismas priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pripažino patenkintu visiškai, atsižvelgiant į tai, jog galutinį neturtinės žalos dydį pinigine išraiška nustato teismas, o asmuo, prašantis neturtinės žalos, turi teisę jos reikalauti savo nuožiūra, kaip savo neturtinių vertybių pažeidimo išraiškos pinigine forma. Dėl to teismas vertino, kad priešieškinis patenkintas 98,25 proc. ir pagal tai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neproporcingai ilgai neįvykdė savo įsipareigojimų, taip pažeisdamas sutartį, ignoravo aplinkybę, jog darbų atlikimo terminas buvo šalių pratęstas, nors raštu ir neužfiksuotas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo ieškovui dalį sutarties kainos – 1 000 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, kad termino pratęsimas jai buvo nepriimtinas, dėl pratęsto termino ieškovo darbas neteko prasmės, atsakovė būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama iš kito rangovo užsakyti analogiškus darbus/paslaugas.
1.2. Teismas neatskleidė, dėl kokių priežasčių atsakovė sugadino jai pateiktus daiktus (virtuvės sienutė įskilusi, plokštės kraštai išdraskyti) ir nesudarė sąlygų sutarčiai pabaigti.
1.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo brėžiniai yra darbiniai, iš jų vartotojui nėra aiškus (gali būti neaiškus) galutinis rezultatas, brėžiniai šalių nepasirašyti, juose nenurodytas konkretus pastatomų spintelių aukštis, kiti svarbūs baldų matmenys, visų baldų ir buitinės technikos išdėstymas virtuvės patalpoje. Atsakovės pageidavimai dėl jai gaminamų baldų kito, todėl buvo sudaryti trys virtuvės baldų brėžiniai. Visuose brėžiniuose yra aiškūs aukščio ir pločio matmenys, buitinės technikos išdėstymas virtuvės patalpoje. Nė viename brėžinyje nėra suprojektuotos apatinės spintelės, kurios būtų žemesnės nei 90 cm. Apatinių spintelių aukščiui įtakos turi ir grindų būklė. Nors visi baldai yra vienodo aukščio, yra skirtumas dėl to, kad grindys yra nelygios.
1.4. Teismas nevertino, kad atsakovė sudarė sąlygas ieškovui montuoti baldus per kelis kartus, nereiškė pretenzijų dėl apatinių spintelių aukščių ar kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų trūkumų. Tai leidžia spręsti, kad visa informacija atsakovei buvo suteikta tiek prieš pradedant vykdyti sutartį, tiek jos vykdymo metu.
1.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai nesuderino su atsakove brėžinių, nesusitarė dėl esminių matmenų. Lietuvos Respublikoje nėra teisės ar poįstatyminių aktų, kurie reglamentuotų virtuvės baldų gamybai ir/ar naudojimui keliamus reikalavimus. Visi atsakovei perduoti daiktai galimi naudoti pagal jų paskirtį. Sutartimi nebuvo sulygtas santechnikos ir/ar elektros prietaisų pajungimas, nes tam reikalingas specialus išsilavinimas ir šiuos konkrečius darbus atlieka kiti specialistai. Dėl šios priežasties virtuvės įrangos nenaudojimas yra sąlygotas ne ieškovo veikimo ar neveikimo. Atsakovė kontroliavo ieškovą, tačiau jo neinformavo apie nukrypimus nuo sutarties sąlygų, todėl jos argumentai apie trūkumus ir/ar nežinojimą turėtų būti atmesti.
1.6. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo spėti apie atsakovės galimus specialiuosius poreikius. Virtuvės baldais paprastai naudojasi keli asmenys, todėl ieškovas negali atsisakyti priimti užsakymo vien dėl užsakovo asmeninių savybių, kurių jis negali patikrinti, ar savavališkai keisti užsakymo turinį, vadovaudamasis savo asmenine nuomone ir/ar patirtimi, o ne užsakovo suformuota užduotimi.
1.7. Teismas nevertino, kad iš pateiktų brėžinių matyti, jog pirmiausia buvo suprojektuotos simetriškos viršutinės spintelės, o vėliau pakeistos į nesimetriškas. Bet kuriuo atveju apatinių spintelių matmenys nesikeitė, o tai leidžia spręsti apie atsakovės pozicijos nenuoseklumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis.
1.8. Teismas, konstatuodamas netinkamus projektinius sprendimus, nevertino, kad dėl patalpos specifikos tam, jog šaldytuvas neviršytų sienos matmenų, reikia atsisakyti arba kriauklės, arba orkaitės. Ieškovas negali įtakoti patalpos išmatavimų.
1.9. Teismas nevertino, kad VVTAT nustatė, jog viršutinių spintelių durelės pilnai neatsidaro, nes remiasi į šviestuvus. Toks sprendinys nėra nei logiškas, nei protingas, tačiau atsakovės vertinamas kaip jai priimtinas. Tai patvirtina ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomą aplinkybę, kad atsakovė tiesiog siekia nemokėti už sutartimi sutartus daiktus.
1.10. Teismas, konstatavęs esminius darbų trūkumus, kuriuos šalinti neprotinga, pats sau prieštaraudamas nurodė, kad liudytojos parodymai patvirtina, jog šalys buvo suderinę darbų apimtis, t. y. brėžinius, bet tai nepaneigia nustatytų baldų kokybės trūkumų.
1.11. Teismas neatsižvelgė, kad baldų naudojimą rodo jų pažeidimai, buitinės technikos sumontavimas, indų ir įrankių laikymas balduose.
1.12. Teismas neatskleidė, nuo kokių sutarties sąlygų nukrypo ieškovas ir dėl kokių priežasčių sutarties rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat neužtikrino ginčo šalių lygiateisiškumo.
1.13. Teismas neatsižvelgė, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovė kreipėsi pagalbos dėl sveikatos, pasikeitė jos slaugomo asmens poreikiai. Atsakovės bendro pobūdžio bylos duomenimis nepagrįsti pasisakymai vertintini kaip neįrodyti. 2023 m. kovo mėn. prasidėję atsakovės negalavimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo veikimu ar neveikimu, todėl neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas.
1.14. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei buvo priteista 2 700 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tai sudaro 65,31 proc. visų priešieškinio reikalavimų. Jei teismo sprendimas būtų pripažintas teisėtu, iš ieškovo turėtų būti priteistas 1 681,73 Eur (65,31 proc. nuo 2 575 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
1.15. Teismas nevertino, kad ieškovas nebaigė vykdyti sutarties dėl atsakovės kaltės, todėl jo ieškinys yra pagrįstas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų per protingą terminą, neatsižvelgė į atsakovės reiškiamas pretenzijas dėl trūkumų ir net nesiruošė jų pašalinti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė sugadino pateiktus daiktus ar iki 2022 m. spalio 2 d., kai atsakovė ieškovui žinute parašė pretenziją, nesudarė ieškovui sąlygų pabaigti darbus.
2.2. Atsakovė kiekvieną kartą ieškovui atvykus į jos namus reiškė pretenzijas dėl trūkumų, kuriuos prašė pašalinti. Dėl trūkumų šalinimo su ieškovu bendravo ir liudytojas L. A., kuris tai patvirtino 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu.
2.3. 2022 m. rugsėjo 4 d. papildomų 1 000 Eur davimo ieškovui faktas tik patvirtina, kad atsakovė visą laiką buvo nusiteikusi geranoriškai ieškovo atžvilgiu ir didžiąją dalį pinigų, kurie turėjo būti sumokėti tik ieškovui įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo anksčiau, tikėdamasi taip paskatinti ieškovą, kad šis savo darbą atliktų greičiau, nes atsakovė namuose neturėjo virtuvės baldų ir tai kėlė didžiulius nepatogumus.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovas neneigė ir pats ieškinyje nurodė, kad jis įsipareigojo pateikti atsakovei prekes, pagamintas pagal jos individualius pageidavimus, tačiau iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, jog ieškovas, kaip specialistas, visiškai neatsižvelgė į atsakovės pageidavimus.
2.5. Nei vienas iš ieškovo teismui pateiktų brėžinių nebuvo atsakovės pasirašytas ar kitaip patvirtintas, taip pat nebuvo pateiktas atsakovei. Pats ieškovas patvirtino, kad atsakovė jai palikto projekto neturėjo. Ieškovas brėžinius teismui pateikė tik 2024 m. sausio 18 d., t. y. jau po savo duotų paaiškinimų apie atsakovės užsakytus baldus, jų gaminimą ir montavimą, todėl nėra aišku, kada šie brėžiniai buvo padaryti.
2.6. Atsakovė užsisakė baldus, kad jais galėtų kasdien naudotis buityje, todėl ieškovo pozicija, jog pati atsakovė norėjo baldų su nurodytais projektiniais trūkumais, yra bandymas pateisinti netinkamai suprojektuotus virtuvės baldus, perkeliant visą atsakomybę silpnesniajai šaliai – vartotojui.
2.7. Atsakovė pateikė duomenis apie jos sveikatos būklę, taip pat įrodė, kad dėl kilusio ginčo patiria didžiulius nepatogumus, neturi kur gaminti valgyti, tą daro pas kaimyną L. A.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir faktinių bylos aplinkybių
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys 2022 m. balandžio 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei pateikti prekes (virtuvės baldus), pagamintas pagal atsakovės individualius pageidavimus, o atsakovė įsipareigojo už prekes sumokėti jų kainą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalių teisiniai santykiai pagal ginčo sutartį kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai.
18. Sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja prekes (virtuvės baldus) perduoti, o pirkėjas priimti prekes birželio 30 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas virtuvės baldus atsakovei atvežė tik 2022 m. rugpjūčio 30 d., virtuvės baldų montavimas atsakovės bute nebuvo baigtas. Sutarties III dalies 1 punkte šalys susitarė, kad galutinė prekių kaina yra 3 380 Eur, pirkėjas sumoka 50 proc. avansą (1 700 Eur), o likusi suma – 1 680 Eur sumokama gavus prekes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui sumokėjo iš viso 2 700 Eur sumą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti likusią nesumokėtą 680 Eur sumą už pagamintus baldus, o atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti sutartį, priteisti atsakovei iš ieškovo 2 900 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies, konstatavęs, kad ieškovo atsakovei pagaminti baldai turi esminių trūkumų, dėl kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį, todėl sutarties nutraukimas ir sumokėtų 2 700 Eur grąžinimas atsakovei yra proporcinga ir adekvati atsakovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė, taip pat egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atsirasti. Su pirmosios instancijos sprendimu nesutinka ieškovas.
Dėl sutarties vykdymo rezultato ir pažeistų teisių gynimo būdo
19. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas neproporcingai ilgai nevykdė savo įsipareigojimų, taip pažeisdamas sutartį, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog darbų atlikimo terminas šalių buvo pratęstas, pati atsakovė nesudarė sąlygų sutarčiai pabaigti. Taigi, apeliaciniame skunde ieškovas patvirtina, kad sutarties vykdymas nėra pabaigtas, tačiau teigia, jog sutartis nepabaigta vykdyti dėl atsakovės kaltės.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, nurodydamas, jog šalys pratęsė sutarties vykdymo terminą, neįvardija, iki kada terminas buvo pratęstas. Vien aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo ieškovui dalį sutarties kainos, neįrodo, jog sutarties vykdymas buvo pratęstas neribotam terminui. Pažymėtina, kad galutinis atsiskaitymas pagal sutartį buvo numatytas po prekių perdavimo, todėl papildomos sumos sumokėjimas už dalį perduotų prekių nereiškia atsakovės pritarimo netinkamam sutarties vykdymui, tačiau sudaro pagrindą pagrįstais pripažinti atsakovės teiginius apie jos norą kuo greičiau gauti prekes tam, kad ji galėtų naudotis virtuve. Atsakovė patvirtino, kad iki 2022 m. spalio 2 d., kai žinute parašė pretenziją ieškovui, sudarė jam sąlygas pabaigti darbus, tačiau ieškovas darbų nepabaigė. Ieškovui nenurodžius, kokiam konkrečiam terminui buvo pratęstas sutarties vykdymas ir nepateikus jokių su tuo susijusių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad dėl sutarties neįvykdymo yra atsakinga atsakovė.
21. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent ieškovas, kaip verslininkas, prieš gamindamas baldus atsakovei, tinkamai su atsakove nesuderino brėžinių, nesusitarė dėl esminių matmenų, dėl to ieškovo pagamintos prekės neatitinka kokybės reikalavimų, nėra tinkamos naudoti atsakovės bute. Ieškovo teigimu, atsakovės pageidavimai dėl jai gaminamų baldų kito, todėl buvo sudaryti trys virtuvės baldų brėžiniai, visuose brėžiniuose yra aiškūs aukščio ir pločio matmenys, buitinės technikos išdėstymas virtuvės patalpoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Kadangi šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), tai, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
23. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
24. CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pateikti brėžiniai yra darbiniai, iš jų vartotojui nėra aiškus (gali būti neaiškus) galutinis rezultatas, brėžiniai šalių nepasirašyti, juose nenurodytas konkretus pastatomų spintelių aukštis, kiti svarbūs baldų matmenys, visų baldų ir buitinės technikos išdėstymas virtuvės patalpoje. Ieškovas, ignoruodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, savo apeliacinio skundo argumentus dėl pagamintų virtuvės baldų atitikimo sutarties reikalavimams grindžia tik savo paties nubraižytais brėžiniais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino neinformatyviais ir neįrodančiais, kad jie buvo suderinti su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl brėžinių nepakankamo informatyvumo ir įrodymų, kad šie brėžiniai buvo suderinti su atsakove, nebuvimo. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad ieškovo pagaminti baldai atitinka atsakovės užsakytuosius, todėl apeliacinio skundo argumentai, kurie grindžiami ieškovo pateiktuose brėžiniuose nurodytais duomenimis, atmetami kaip neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino ieškovo sutuoktinės A. M.-E. parodymus, kad šalys susitarė ir suderino brėžinius, kadangi atsakovė neginčijo tokių brėžinių parengimo fakto, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, dėl ko konkrečiai susitarė šalys ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ar ieškovas tinkamai ir išsamiai su atsakove suderino projektinius sprendimus.
26. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad visi atsakovei perduoti daiktai galimi naudoti pagal jų paskirtį, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl spintelių aukščio, ieškovas negalėjo nuspėti apie atsakovės galimus specialiuosius poreikius, daiktai patalpoje netelpa dėl patalpos išmatavimų, kurių ieškovas negali įtakoti, teismas neatskleidė, nuo kokių sutarties sąlygų nukrypo ieškovas ir dėl kokių priežasčių sutarties rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
27. Priešingai, nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo, dėl kokių priežasčių ieškovo pagaminti baldai atsakovės negali būti naudojami pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pastatomų baldų aukštis (93 cm) neatitinka atsakovės poreikių, nes pastatomos virtuvės spintelės yra per aukštos atsakovei, kurios ūgis yra 162 cm. Nors ieškovas nurodo nesupratęs, jog atsakovei reikia gaminti žemesnius baldus, kadangi manęs, kad virtuvės baldais naudosis keli asmenys, nėra pateikta įrodymų šiems ieškovo samprotavimams patvirtinti. Ieškovas nepaneigė, kad sutartis buvo sudaryta su atsakove, nėra jokių įrodymų, jog atsakovė buvo nurodžiusi kitus asmenis, kurie naudosis jos bute esančia virtuve, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nesupratimu, kad atsakovės užsakytais baldais naudosis tik ji pati, atmetami kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad pats ieškovas savo argumentais apie kitus virtuvės baldais besinaudosiančius asmenis ir atsakovės specialiuosius poreikius (taip ieškovas įvardina atsakovės žemą ūgį) pripažįsta ieškovo pagamintų baldų neatitikimą atsakovės poreikiams, dėl ko ji jų negali naudoti pagal paskirtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pakabinamos ir pastatomos spintelės yra asimetriškos, prie sienos, šalia spintos su įmontuojama orkaite, palikta vieta šaldytuvui, tačiau šaldytuvas netelpa, spintelė po plautuve sumontuota iki pat kampinės (kairės pusės, žiūrint iš priekio) sienos, ir prie tos pačios pusės sienos kampu be tarpų sumontuota spinta su įmontuojama orkaite, dėl ko spintelės su plautuve darbinės ir vidinės dalies eksploatavimas yra ribotas, itin mažas tarpas tarp stalviršio ir viršutinių spintelių (43 cm), itin mažas atstumas nuo kaitlentės darbinio paviršiaus iki gartraukio (46 cm), skiriasi spintelių fasadų atspalviai. Šie (ir kiti) ieškovo pagamintų baldų trūkumai nurodyti ir VVTAT išvadoje, taip pat UAB „Asvejos baldai“ defektų akte. Tiek VVTAT išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuota, kad didžioji baldų trūkumų dalis yra susiję su netinkamais projektiniais sprendimais ir montavimo trūkumais, dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog daiktai virtuvės patalpoje netelpa dėl šios patalpos išmatavimų, o ne dėl ieškovo netinkamai atliktų virtuvės baldų projektavimo ir montavimo darbų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl šviestuvo pilnai neatsidaro viršutinių spintelių durelės, neįrodo ieškovo atliktų darbų tinkamumo, priešingai, ji tik patvirtina, jog ieškovas blogai suprojektavo ir sumontavo atsakovės užsakytus baldus, o atsakovės negalėjimą naudotis ieškovo pagamintais ir iš dalies sumontuotais baldais lemia jų trūkumų visuma, kurių pašalinimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalautų neproporcingai didelių finansinių kaštų, kadangi iš esmės visi baldai turėtų būti perdaromi.
28. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad baldų naudojimą rodo jų pažeidimai, buitinės technikos sumontavimas, indų ir įrankių laikymas balduose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog baldų pažeidimai atsirado dėl jų naudojimo, o ne dėl netinkamos pačių daiktų arba jų montavimo kokybės. Ieškovui nepateikus duomenų, kad jis sumontavo nepažeistus baldus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog baldų pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad virtuvės baldų naudojimą įrodo buitinės technikos sumontavimas, indų ir įrankių laikymas balduose. Virtuvės patalpa yra skirta maistui gaminti ir jam laikyti, todėl jeigu virtuvės patalpoje esantys baldai ir į juos įmontuota technika nėra galimi naudoti šiai pagrindinei virtuvės paskirčiai, nėra pagrindo spręsti, kad virtuvės baldai naudojami pagal paskirtį. Vien negalimų naudoti baldų buvimas virtuvės patalpoje nereiškia, kad šie baldai yra naudojami. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad baldais nėra naudojamasi, jie neturi naudojimo požymių, nei kriauklė, nei gartraukis nėra sumontuoti, nėra baigtas elektros įrengimas, nėra sudėtos rozetės, atsakovė pateikė duomenis, jog nėra naudojamos dujos, kurios būtų reikalingos naudojantis virtuve ir ruošiant maistą ant dujinės viryklės. Nurodytų argumentų pagrindu kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės naudojamus ieškovo pagamintus ir iš dalies sumontuotus baldus.
29. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato.
30. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovė dėl nustatytų esminių jai perduotų daiktų trūkumų pasinaudojo teise reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pasirinktas teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati atsakovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė, o apeliacinio skundo argumentai apie pažeistas ieškovo, kaip verslininko, teises ir teisėtus interesus atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
32. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
33. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovė).
34. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
35. Atsakovė ieškinyje prašė priteisti jai iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šį reikalavimą grįsdama tuo, kad dėl kilusio ginčo ji patiria didžiulius nepatogumus, neturi kur gaminti valgyti ne tik sau, bet ir kartu gyvenančiai mamai, kuriai reikalinga nuolatinė slauga, turi dėl to eiti pas kaimynus, atsakovė nuolat išgyvena dėl susidariusios situacijos, patiria stresą, jaučiasi apgauta. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad dėl sveikatos būklės kreipėsi į gydytoją psichiatrą, pridėjo išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. duomenimis atsakovė turėjo nusiskundimų dėl prastos nuotaikos, galvos skausmo, silpnumo, greito nuovargio, nepilnaverčio miego, kylančių sunkumų užsiimant kasdieniniais darbais, tvarkantis, gaminant maistą ir šie simptomai intensyvesni paskutinius pusę metų.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog dėl nekokybiškų baldų, ilgo negalėjimo naudotis virtuvės patalpa atsakovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių – buvo priversta kreiptis į VVTAT, bylinėtis teisme, nusivylė dėl netinkamo daikto įsigijimo ir konstatavo, kad šie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir papildomi rūpesčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, todėl priteisė atsakovei iš ieškovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
37. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neįrodė sveikatos būklės pablogėjimo dėl ieškovo veiksmų, o atsakovės 2023 m. kovo mėn. prasidėję negalavimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo veikimu ar neveikimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo iš ieškovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ar nukrypęs nuo teismų suformuotos neturtinės žalos atlyginimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašoma atlyginti neturtinė žala kilo būtent dėl ieškovo veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, kad jis laiku nepagamino atsakovės užsakytų baldų, pažeisdamas sutartyje nustatytą terminą baldus pristatinėjo ir montavo dalimis, paaiškėjus, kad baldai pagaminti nekokybiškai ir neatitinka atsakovės poreikių, nepašalino jų trūkumų, nereagavo į atsakovės pretenzijas, atsakovė iki šiol negali naudotis virtuve ir tokiu būtų tinkamai patenkinti ne tik savo, bet ir slaugomos motinos poreikių, dėl ko pablogėjo atsakovės psichinė sveikata, tą įrodo atsakovės pateikti medicininiai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovei neturtinės žalos atlyginimas iš ieškovo priteistas pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra netinkamas, ieškovui nenurodžius jokių su tuo susijusių argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
39. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, skirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas ir nustatydamas patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė patenkintu visiškai ir atitinkamai nusprendė, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti 98,25 proc. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminę CPK 93 straipsnio 2 dalies taikymo klaidą, nes patenkinta buvo tik 65,31 proc. visų priešieškinio reikalavimų.
40. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas pagal taisyklę „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovės prašytas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis (2 000 Eur) ir pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (500 Eur) neturi reikšmės vertinant bylos rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu, kadangi didesnio reikalavimo, nei buvo patenkintas pirmosios instancijos teismo, pareiškimas negalėjo turėti esminės įtakos šalių teisinės gynybos apimčiai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo vertintas kaip iš esmės pagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas jį traktuoti kaip patenkintą visiškai yra pagrįstas.
42. Ieškovas nenurodė kitų argumentų dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CPK 93 straipsnio 2 dalies taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
44. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės turėtos 600 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 110,3 Eur × 1,3 = 2 743,39 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. E., gimusio (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.