Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis Peugeot Expert, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas įmonės direktorės I. J. vardu. Šis automobilis naudojamas darbinėms reikmėms. 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 20 val. jis paėmė minėtą automobilį iš šalio ofiso esančios aikštelės su tikslu nuvaryti jį į autoservisą. Automobilio raktai laikomi ofise, jis turi raktus nuo ofiso. Automobilį vairavo jo pažįstamas, kurio duomenų nenori nurodyti. Paprašė, kad jis nuvežtų jį namo, o į autoservisą būtų automobilį nuvežę kitą dieną. Negali paaiškinti savo elgesio, tačiau namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – degtinę, išgėrė apie litrą. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Tada jam kilo noras nuvežti automobilį į autoservisą. Apie 22 val., būdamas neblaivus, išvažiavo minėtu automobiliu, vairavo jis, važiavo vienas. Į automobilį įsidėjo likusius alkoholinius gėrimus, nežino kodėl. Automobilyje negėrė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) žiedo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jiems iškarto prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, detaliau, ką jiems sakė, neatsimena. Du kartus pūtė į alkotesterį. Pirmu pūtimu įpūtė 2,72 promiles, kiek kitu pūtimu, neatsimena. Pareigūnas jam rodė alkotesterio rodmenis, su jais sutiko. Supranta, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai apgailestauja. Pasielgė labai neatsakingai, nepateisina savo veiksmų. Nežino, kodėl taip pasielgė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų skirta bauda (el. b. 1 t., b. l. 75–77).

Liudytojas I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė. P. V. yra jos darbuotojas. Automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. Šiuo automobiliu, esant reikalui, darbuotojai vežami į darbą. Minėtas automobilis 2024 m. rugsėjo 21 d. stovėjo įmonės kieme. Automobilio rakteliai nuolat būna ofise, kurio raktus turi P. V.. 2024 m. rugsėjo 22 d. ryte jai paskambino P. V. ir pasakė, kad minėtas automobilis yra automobilių saugojimo aikštelėje. Sakė, kad vairavo šį automobilį, būdamas neblaivus, ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sakė, kad negali paaiškinti savo veiksmų. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis paėmė automobilį, ji nežino. Pretenzijų dėl paimto automobilio P. V. neturi. Prašo grąžinti automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 50–52).

Liudytojas D. B. (D. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. (A. K.), apie 22.04 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis Peugeot Expert, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis apie 22.17 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. važiuojant nuo link (duomenys neskelbtini) žiedo. Automobilį vairavo akivaizdžiai neblaivus vyras, nustatyta, kad tai – P. V.. P. V. važiavo vienas, prisipažino, kad prieš pusvalandį vartojo alkoholį. Dieną išgėrė pusantro litro degtinės. Alkotesteriu P. V. pirmu pūtimu 22.24 val. (alkotesterio duomenimis – 22.26 val.) nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, antru pūtimu 22.44 val. (alkotesterio duomenimis – 22.46 val.) nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus automobilį, nustatyta, kad automobilis be matomų apgadinimų, automobilio salone, keleivio pusėje ant grindų gulėjo plastikinis maišelis, kuriame buvo 1 l talpos plastikinis butelis „Utenos“ alaus, 0,5 l degtinės „Lithuania“ (butelis nugertas), dvi skardinės po 0,2 l alkoholinio putojančio vyno „Secco Bianco“. P. V. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Automobilis Peugeot Expert, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. P. V. nuvežtas į namus (el. b. 1 t., b. l. 56–58).

2024 m. rugsėjo 22 d. vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime dėl pavojaus eismo saugumui nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias nurodė D. B. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 19).

2024 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietoje stovinčio automobilio Peugeot Expert, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) žiedo kryptimi pirmoje eismo juostoje, priekiu į (duomenys neskelbtini) žiedo pusę. Iš išorės matomų apgadinimų nesimato, vairuotojo pusėje užvedimo spynelėje įkištas raktas su pakabuku, keleivio vietoje ant grindų guli plastikinis maišelis, maišelyje yra uždarytas 1 l talpos plastikinis alaus butelis „Utenos“, 0,5 l talpos pusė butelio degtinės „Lithuania“, dvi skardinės po 0,2 l talpos alkoholinio vyno „Secco Bianco“. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, daiktų reikšmingų tyrimui nerasta, nepaimta (el. b. 1 t., b. l. 1–3, 21–30).

2024 m. rugsėjo 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti P. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kaltinamajam pirmu pūtimu 2024 m. rugsėjo 21 d. 22.26 val. buvo nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2024 m. rugsėjo 21 d. 22.46 val. – 2,89 promilių neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 13). Analogiški P. V. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse – alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d. (el. b. 1 t., b. l. 14–16).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Peugeot Expert, 2008 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3 503 Eur (el. b. 1 t., b. l. 38–39).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio Peugeot Expert, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra I. J. (el. b. 1 t., b. l. 40).

2024 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriuose užfiksuotas P. V. neblaivumo patikrinimo faktas:

1) vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240921-221737UTC+0300“, pradžia 2024 m. rugsėjo 21 d. 22.17 val. Matomas sustabdytas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie automobilio, atidaro vairuotojo dureles. Už vairo sėdi vyras – P. V.. Vienas. Kalba nerišliai. Pareigūnui prisistačius ir paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, P. V. prisipažįsta, kad yra neblaivus, prieš pusvalandį vartojo degtinę. Pareigūnas nuveda P. V. į tarnybinį automobilį, pasodina. P. V. sako, kad išgėrė pusantro litro degtinės. P. V. duodama pūsti į alkotesterį. P. V. įpučia iš kelinto karto. Pareigūnas konstatuoja, kad pirmu pūtimu P. V. įpūtė 2,72 promiles. Duomenys pranešami budėtojui. Alkotesterio ekranas parodomas P. V.. P. V. uždaromas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą.

2) vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240921-224322UTC+0300“ pradžia 2024 m. rugsėjo 21 d. 22.43 val. Pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, ir duoda P. V. pūsti į alkotesterį antrą kartą. Konstatuoja, kad įpūsta 2,89 promilės ir alkotesterio ekranas parodomas P. V. (el. b. 1 t., b. l. 86–88).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Peugeot Expert, kai jo iškvėptame ore yra 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad P. V. vairavo automobilį Peugeot Expert, be kita ko, patvirtina liudytojo policijos pareigūno D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos I. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2024 m. rugsėjo 22 d. vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime dėl pavojaus eismo saugumui nurodytos aplinkybės, 2024 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina 2024 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriuose užfiksuotas P. V. neblaivumo patikrinimo faktas.

P. V. neblaivumo faktą įrodo 2024 m. rugsėjo 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, nustatyti P. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, P. V. 2024 m. rugsėjo 21 d. 22.26 val. buvo nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašė nustatyti ilgesnį 9 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, leisti baudą sumokėti dalimis (el. b. 1 t., b. l. 89–92).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). P. V. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. V. anksčiau neteistas (el. b. 1 t., b. l. 20), paskutinių 5 metų laikotarpiu jis nebaustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 44–45). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (el. b. 1 t., b. l. 41–43). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

P. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs P. V. asmenybę, jo prašymą nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, taip pat įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 9 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti P. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Peugeot Expert vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

P. V. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas beveik dvigubai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. P. V. vairavo automobilį naktį Vilniaus mieste ir už jo ribų, kur eismas tokiu laiku gali būti pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį būdamas neblaivus kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. P. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį – degtinę, būdamas neblaivus nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą. Be to, vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Tai rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į P. V. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi P. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 24 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju P. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Peugeot Expert, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – I. J. (el. b. 1 t., b. l. 40). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – I. J., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Peugeot Expert, 2008 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3 503 Eur (el. b. 1 t., b. l. 38–39), kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 503 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. P. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jautėsi apsvaigęs, vadinasi, suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi P. V. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (el. b. 1 t., b. l. 41–43). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (3 503 Eur) išieškojimas iš P. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo P. V. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 3 503 Eur.

Pažymėtina, kad P. V. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

P. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. 1 t., b. l. 78–81, 82–85). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. V. (P. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti P. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugsėjo 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Peugeot Expert, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 503 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus tris eurus) – valstybės naudai.

P. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3202-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

7) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (e1-3202-1100/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.