Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms J. K. ir V. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Nacionalinės visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, V. J., R. K., J. K. ir A. J. dėl patikrinimo akto ir reikalavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu prašo panaikinti 2016 m. spalio 25 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktą Nr. PA.1-214(22.4.11.12) ir 2016 m. spalio 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimą Nr. SD-10838(6.40) įgyvendinti triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemones (b. l. 6-8, 176-178).

Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad 2016 m. spalio 28 d. D. ir V. J. iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos gavo reikalavimą įgyvendinti triukšmo lygį, viršijantį leistinus ribinius dydžius, mažinančias priemones. Kartu buvo pateiktas ir 2016 m. spalio 25 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktas PA.1-214(22.4.11.12). Su patikrinimo akte užfiksuotais triukšmo rodikliais, patikrinimo išvadomis ir reikalavimu nesutinka, nes atliekant triukšmo matavimus buvo pažeista teisės normomis nustatyta tvarka. Nurodo, kad jo vykdoma individuali veikla ( (duomenys neskelbtini)) priklauso apdirbamajai pramonei, kurios poveikis aplinkai vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu. Kadangi jo vykdoma individuali veikla yra reglamentuojama šiuo įstatymu, kuriuo jis prilyginamas ūkinės veiklos organizatoriui, todėl apie planuojamą aplinkos triukšmo tyrimo atlikimą jis privalėjo būti informuotas bei dalyvauti tyrime, tuo tarpu informuotas nebuvo ir tyrimo atlikimo metu, kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, nedalyvavo, tokiu būdu pažeidžiant jo teises. Be to, mano, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) buvo atliekama nesilaikant tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės Reglamento Nr. V-946 13.3.1 ir 13.3.2 punktų. Teigia, kad pagal standartą lST ISO 1996-2:2008, kuris buvo taikytas ginčo atveju, buitinė sulčių spaudykla nėra pramoninis objektas ir jo veikla nėra pramoninė gamyba, be to, kelia abejonių, kaip buvo atlikti matavimai, koks triukšmo šaltinis buvo fiksuotas, ar atliekant matavimus buvo nustatyta, kiek vidutiniškai trunka vienas darbo ciklas. Nurodo, jog abejonių kelia ir aplinkos triukšmo atlikimo laikas, patikrinimo akte nenurodant, kas buvo atliekama 2016 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 16 val. 15 min iki 19 val., taip pat patikrinimo akte neapibrėžta, koks būtent triukšmas – sulčių gamybos ar aplinkos triukšmas - buvo matuojamas, nenurodyta ir kuris iš jų viršija ribinius dydžius. Pabrėžia, kad patikrinimo akte nebuvo pateikta informacija, nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnyje. Dėl nurodytų aplinkybių mano, jog skundžiamas patikrinimo aktas neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai neteisėtas ir naikintinas šio akto pagrindu savivaldybės administracijos pateiktas reikalavimas.

Atsakovo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimą dėl patikrinimo akto panaikinimo, vadovaujasi netinkamu teisės aktu - Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kurio nuostatos ginčo atveju atliktoms procedūroms netaikytinos. Paaiškino, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento specialistai pagal gautus gyventojų skundus atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946, Lietuvos Higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604. Teigia, kad atliekant triukšmo matavimus, teisės aktai ir juose nustatytos procedūros pažeistos nebuvo. Paaiškino, kad 2016 m. į departamentą kreipėsi Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl pareiškėjo vykdomos sulčių spaudimo veiklos bei skleidžiamo triukšmo. 2016 m. spalio 13 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu skundus pateikusių asmenų gyvenamojoje aplinkoje buvo atlikti ekvivalentinio garso slėgio lygio ir maksimalaus garso slėgio lygio matavimai. Pabrėžia, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus asmens, dėl kurio pateiktas skundas, todėl pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas. Paaiškino, kad nors tretysis suinteresuotas asmuo V. J. trukdė atlikti kontrolės veiksmus, nebendradarbiavo su pareigūnais, triukšmo lygio fiksavimas dienos metu buvo atliktas. Triukšmo matavimus buvo planuota atlikti ir vakaro metu, t. y. nuo 18 val., dėl to buvo laukiama iki šio paros meto tikrinamo objekto gyvenamojoje aplinkoje, tačiau pareiškėjui nevykdant veiklos (nespaudžiant sulčių), to padaryti nebuvo galimybės. Būtent dėl to patikrinimo akte buvo nurodyta, kad patikrinimas baigtas 19 val. 10 min. Pažymi, kad triukšmo matavimai buvo atliekami ne veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur gyveno skundus pateikę gyventojai. Kontrolės metu, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio specialistams atlikus triukšmo matavimus, triukšmo šaltiniui veikiant ir neveikiant, ir įvertinus Aplinkos triukšmo tyrimo 2016 m. spalio 14 d. protokolą Nr. F-AT-345/2016, buvo nustatyta, kad sulčių spaudimo veikla adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma neviršijant ekvivalentinio garso slėgio lygio ir viršijant HN 33:2011 1 lentelėje nustatytus maksimalius garso slėgio lygius. Liestini triukšmo lygiai viršyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vaikų miegamajame ir namo aplinkoje. Įvertinus Aplinkos triukšmo tyrimo 2016 m. spalio 14 d. protokolą Nr. F-AT-337/2016, nustatyta, kad sulčių spaudimo veikla adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma neviršijant ekvivalentinio garso slėgio lygio ir viršijant HN 33:2011 1 lentelėje nustatytą maksimalius garso slėgio lygį. Liestinas triukšmo lygis viršytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svečių kambaryje. Tokia išvada buvo įforminta skundžiamame patikrinimo akte Nr. PA.1-214(22.4.11.12), nurodant iki 2016 m. lapkričio 1 d. perorganizuoti sulčių spaudimo veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir apie triukšmo lygį mažinančių priemonių įgyvendinimą per tris darbo dienas informuojant Alytaus departamentą.

Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 str. 3 d. nuostatas triukšmo valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžius. Tokią pareigą numato ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-97 patvirtintos Triukšmo prevencijos Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklės. Mano, kad skundžiamas Alytaus miesto savivaldybės reikalavimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas gavus objektyvius triukšmo matavimo rezultatus iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento, taip pat reaguojant į gyventojų skundus dėl pareiškėjo sulčių spaudimo veiklos keliamo triukšmo neigiamos įtakos gyvenamajai aplinkai. Teigia, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 35 p., Triukšmo valdymo įstatymo 13 str. 2 d. 10 p. Alytaus miesto savivaldybės administracija privalo atlikti triukšmo valdymo funkcijas. Paaiškino, kad atsižvelgiant į 2016 m. spalio 25 d. gautą Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento raštą Nr. 2.1-888 (22.4.1.1.12) „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame buvo konstatuota, kad atlikus triukšmo matavimus sulčių spaudimo veikla (duomenys neskelbtini) vykdoma viršijant Lietuvos Higienos normos HN 33:2011 numatytus dydžius, pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. SD-10838(6.40) „Dėl reikalavimo įgyvendinti triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemones“. Šiuo raštu, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 str. 4 d. 4 p. ir Triukšmo prevencijos taisyklių 38.3 ir 31.4 papunkčiais buvo pagrįstai pareikalauta iš pareiškėjo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas imtis priemonių triukšmo lygio sumažinimui iki nustatytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje didžiausių leistinų triukšmo ribinių dydžių ir apie tai informuoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 str. 4 d. 4 p. triukšmo kontrolę atliekančios savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šio įstatymo 27 str. 2 d. numatyta savivaldybės institucijai teisė taikyti triukšmo mažinimo priemones. Skundžiamu reikalavimu administracija šias funkcijas atliko. Mano, kad pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia atsakovo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktas Nr. PA.1-214(22.4.11.12). Pabrėžia ir tai, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra kompetentinga atlikti tyrimus, todėl abejoti dėl šios institucijos atliktų matavimų, įformintų atitinkamais protokolais, nėra pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) atstovas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sulčių gamybos procese keliamo triukšmo matavimai gyvenamųjų pastatų, esančių Naugarduko g. 8 ir 9, aplinkoje atlikti pagrįstai vadovaujantis aplinkos triukšmo tyrimo 2016 m. spalio 14 d. protokoluose Nr. F-AT-345/2016 ir Nr. F-AT-337/2016 nurodytais teisės aktais, naudojant sertifikuotas ir kalibruotas matavimo priemones.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. palaiko skunde nurodytus argumentus ir prašo skundą tenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. K. su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas vykdo neleistiną ūkinę komercinę veiklą – spaudžia sultis, kurios metu visomis savaitės dienomis nuolat skleidžiamas įkyrus, didelis, neleistinas, ribinius dydžius viršijantis ir neigiamas pasekmes sukeliantis triukšmas, trukdant jo, šeimos narių, vaikų poilsiui, miegui, sveikatai.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 2016 m. spalio 25 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir NVSC Alytaus departamentas) patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) ir šio patikrinimo akto pagrindu pareiškėjo atžvilgiu surašyto 2016 m. spalio 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo Nr. SD-10838(6.40) įgyvendinti triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b. l. 17-20, 21, 22).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamame 2016 m. spalio 25 d. NVSC Alytaus departamento patikrinimo akte Nr. PA.1-214(22.4.11.12) konstatuotas pažeidimas, taip pat šiame administraciniame akte ir 2016 m. spalio 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavime Nr. SD-10838(6.40) įgyvendinti triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemones suformuluoti nurodymai yra susiję su visuomenės sveikatos saugos užtikrinimu.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad visuomenės sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma. Šio įstatymo 15 straipsnis nustato Nacionalinės visuomenės sveikatos centro kompetenciją, kurio 2 dalyje nurodyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka. Vykdant šį įstatymų leidėjo pavedimą buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. V-946, kuriuo patvirtintas Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Šis teisės aktas nustato tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės tikslą, rūšis, objektus, pavedimų skyrimo, kontrolės vykdymo, patikrinimo dokumentų įforminimo, mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo ir laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo bei veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką (Reglamento 1 punktas). Kontrolės reglamento 3 punkte nurodyta, kad kontrolė apima objektų konsultavimą visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, atlikimą, objektų patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie objektų veiklą vertinimą, poveikio priemonių taikymą įstatymų ir jų priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolės reglamentas nustato tris kontrolės rūšis: periodinę kontrolę (planinius patikrinimus), grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Patikrinimo aktas Nr. PA.1-214(22.4.11.12) buvo surašytas atliekant operatyviąją kontrolę, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios Kontrolės reglamento nuostatos dėl operatyviosios kontrolės vykdymo.

Kontrolės reglamento 13.3 punktas apibrėžia, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) atliekama: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (13.3.1 p.): turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (13.3.2 p.); jeigu operatyviosios kontrolės atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas (13.3.3 p.). Byloje nustatyta, kad Alytaus departamentas operatyviąją kontrolę atliko pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 14 d. gautą skundą ir Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 12-132(1.12), kuriuo persiųstas asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) skundas dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos sulčių spaudimo veiklos, keliančios triukšmą (t. II, b. l. 10). Pažymėtina, kad šie gyventojų skundai buvo kartotiniai. Todėl pareiškėjo argumentai, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) buvo atliekama nesilaikant tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės Reglamento Nr. V-946 13.3.1 ir 13.3.2 punktų, visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Iš bylos medžiagos matyti, kad siekdami Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos visuomenės sveikatos saugos, minėti gyventojai, kurie jų gyvenamajai aplinkai artimoje teritorijoje dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vykdomos sulčių spaudimo veiklos, pasijuto nesaugiai ir kreipėsi į valstybės institucijas, prašydami imtis teisės aktuose numatytų priemonių, tikslu užtikrinti jų gyvenimo kokybę ir sveikatai saugią aplinką, o NVSC Alytaus departamentas suteiktos kompetencijos ribose nustatinėjo bei sprendė, ar šie gyventojų skundai pagrįsti, ar minėta pareiškėjo sulčių spaudimo veikla triukšmo ribinio dydžio gyvenamosiose patalpose bei jų aplinkoje prasme atitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimus - nustačiusi, kad neatitinka, Patikrinimo akte nurodė pareiškėjui pašalinti pažeidimą.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio, kuriame apibrėžta sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija triukšmo valdymo srityje, 3 punktu įstatymų leidėjas šiai ministerijai suteikė įgaliojimus nustatyti pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje. Įgaliojimai šiuo aspektu yra suteikti ir atsakovui NVSC Alytaus departamentui, t. y. viešojo administravimo subjektui, kuris pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio ir Kontrolės reglamento nuostatas vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, 5 punkte išvardyti teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje (5.1-5.8 punktai), tarp jų nuorodos į Lietuvos standartus: Lietuvos standartą LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas.1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka (tapatus ISO 1996-1:2003) (HN 33:2011 5.7 punktas) ir Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas.2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007) (HN 33:2011 5.8 punktas).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad NVSC Alytaus departamentui vykdant visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkciją (šiuo atveju operatyviąją kontrolę) nesuteikta kompetencija pačiam atlikti triukšmo matavimus, t. y. taikyti triukšmo matavimų standartizacijos norminius dokumentus. Kontrolės reglamento VII skyriaus „Laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo tvarka“ 63 punkte nurodyta, kad fizikinius matavimus Matavimo (-ų) užsakyme (Reglamento 4 priedas) nurodytu patikrinimo metu turi atlikti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, t. y. kompetentingas atlikti tokius tyrimus pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008 subjektas. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas operatyviąją kontrolę, 2016 m. spalio 7 ir spalio 11 d. Matavimo užsakymais Nr. 2.1-806(22.4.1 1.12 ir 2.1-781(22.4.1 1.12) (t. II, b. l. 2, 17) ) kreipėsi į NVSP laboratoriją, prašydamas atlikti fizikinio veiksnio (triukšmo) matavimus, taip pat 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktorės Pavedimais atlikti patikrinimą Nr. PP.1-211(22.4.1 1.12)) ir PP.1-212(22.4.1 1.12) buvo pavesta patikrinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir K. taip pat (duomenys neskelbtini) A. J. gyvenamojo pastato gyvenamosiose patalpose ir gyvenamojo pastato aplinkoje ekvivalentinį garso slėgio lygį tikslu įvertinti Lietuvos Higienos normos HN33:2011 „Triukšmo dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, reikalavimus (dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos ūkinės komercinės veiklos). (t. II, b.l. 3, 18).

Kontrolės reglamento 45 punktas nustato, kad Operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo. Pareiškėjo argumentai, kad vykdant patikrinimą jie nebuvo informuoti iš anksto ir negalėjo dalyvauti atliekant matavimus, nepagrįsti, nes tokios pareigos atsakovas neturėjo. Be kita ko, iš atsakovo atstovių paaiškinimų taip pat matyti, kad pareiškėjas matavimų atlikimo metu nesiekė bendradarbiauti ir nebuvo geranoriškas. Kontrolės reglamento 29 ir 30 punktuose nurodyta, kad kontrolės rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o jeigu kontrolės metu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (matavimai), apie tai pažymima patikrinimo akte nurodant tyrimų (matavimų) rezultatus. Laboratorinių tyrimų (matavimų) protokolai yra pridedami prie patikrinimo akto.

Pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą grindžia abejonėmis, susijusiomis su nežinojimu, kaip buvo atlikti matavimai, koks triukšmo šaltinis buvo fiksuotas, neaiškumais, ar atliekant matavimus buvo nustatyta, kiek vidutiniškai trunka vienas darbo ciklas. Be to, pareiškėjas nurodo, jog abejonių jam kelia ir aplinkos triukšmo atlikimo laikas, patikrinimo akte nenurodant, kas buvo atliekama 2016 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 16 val. 15 min iki 19 val., taip pat patikrinimo akte neapibrėžiant, koks būtent triukšmas – sulčių gamybos ar aplinkos triukšmas - buvo matuojamas, nenurodant ir kuris iš jų viršija ribinius dydžius.

HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose Ekvivalentinis garso slėgio lygis yra nuo 45 iki 35, o Maksimalus garso slėgio lygis nuo 55 iki 45 priklausomai nuo paros meto. HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008. Vadinasi, Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 (teisės akte) tiesiogiai nurodyta, kad privaloma vadovautis minėtais Lietuvos standartais. Įvertinus Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 nustatytą matavimų atlikimo tvarką bei Patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) su aplinkos triukšmo tyrimo protokolais turinį, konstatuotina, kad juose pateikti duomenys (matavimų data ir laikas, kada NVSPL atliko patikrinimus, nurodytos patikrinimų vietos (adresai), atliktų matavimų aplinkybės ir tyrimo sąlygos, metereologinės sąlygos ir kt.), yra objektyvūs, patikimi bei pakankami pažeidimo konstatavimui. Byloje esantys akustinio triukšmo matavimo protokolai patvirtina, kad visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti (I t., b. l. 9-16). Darytina išvada, kad skundžiamas Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš Patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12), prie jo pridėtų protokolų Nr. F-AT-345/2016 ir F-AT-337/2016 turinio galima spręsti, kad šis individualus administracinis aktas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Patikrinimo akte nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai, kaip reikalaujama pagal Kontrolės reglamento 30 punktą. Pažymėtina, kad matavimų rezultatai minėtame Patikrinimo akte aptarti išsamiai ir atskirtai pagal kiekvieną objektą (gyvenamąją patalpą ar gyvenamųjų namų aplinką) nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai dieną, paaiškinant, kodėl matavimai nebuvo atlikti vakare, nurodant konkrečius triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais). Matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant Higienos normos HN 33:2011 reikalavimų kontekste. Patikrinimo akto pabaigoje išvardyti ir pridėti akustinio triukšmo matavimų protokolai yra šio individualaus administracinio akto sudedamoji dalis. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualiame administraciniame akte, kuris priimamas atitinkamų procedūrinių dokumentų pagrindu, nėra būtina pakartoti tų dokumentų duomenis, pakanka nurodyti tuos dokumentus ir juos pridėti prie individualaus administracinio akto.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos abejonės ir argumentai paneigti ir pripažintini subjektyviomis prielaidomis, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas iš esmės jokių kitų konkrečių argumentų dėl atliktų matavimų ar patikrinimo akte nustatytų faktų ydingumo nenurodo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teisėjų kolegijai leistų pagrįstai abejoti, kad NVSP laboratorija netinkamas subjektas, kad triukšmo matavimus atliko pažeisdama atitinkamus standartus ar kituose teisės aktuose matavimams keliamus reikalavimus, neleistinomis priemonėmis.

Nepagrįsti pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai, kad atliekant triukšmo matavimus buvo pažeisti galiojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovų atstovių išsakytais argumentais, kad pareiškėjas klysta ir visiškai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis. Akcentuotina, kad ir skundžiamuose aktuose šis teisės aktas nėra nurodytas, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjas analizuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, sieja tariamus atsakovo pažeidimus būtent su šio Įstatymo nuostatų pažeidimais. Minimas įstatymas reglamentuoja ne ginčo teisinius santykius, bet planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius, juo siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede. Darytina išvada, jog pareiškėjo skunde nurodyti šio Įstatymo reikalavimai, kuriais jis bando grįsti savo teiginius, ginčo teisiniams santykiams neaktualūs ir netaikytini.

Kontrolės reglamento 35 punkte nurodyta, kad nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. Alytaus departamentas, pagrįstai nustatęs, kad sulčių spaudimo veikla vykdoma pažeidžiant HN 33:2011 1 lentelėje nustatytus maksimalius garso slėgio lygius, Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti nustatytą pažeidimą - iki 2016 m. lapkričio 1 d. perorganizuoti sulčių spaudimo veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir apie triukšmo lygį mažinančių priemonių įgyvendinimą per tris darbo dienas informuojant Alytaus departamentą.

Ginčo atveju pagal bylos aplinkybes susikerta dviejų suinteresuotų visuomenės grupių (viešieji) interesai, t. y. gyventojų, kurių gyvenamajai aplinkai artimoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vykdoma sulčių spaudimo veikla, interesas gyventi sveikatai saugioje aplinkoje, kad vykdoma veikla neviršytų ribinių dydžių ir tos visuomenės dalies, kuri teikia bei gauna sulčių spaudimo paslaugas. Pažymėtina, kad tarp šių dviejų visuomenės grupių interesų turi būti protingas balansas. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai tesiekia protingo balanso, t. y. dėl gyvenimo kokybės ir sveikatai saugios aplinkos efektyvių, triukšmą mažinančių priemonių įdiegimo. Nustačius, kad dėl sulčių spaudimo veiklos viršijami nustatyti maksimalūs garso slėgio lygiai, Alytaus departamento nurodymas pareiškėjui perorganizuoti sulčių spaudimo veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje, yra pagal atsakovo kompetenciją paskirta proporcinga visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo priemonė.

Nustačius skundžiamo patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) teisėtumą, darytina išvada, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija, gavusi iš NVSC Alytaus departamento tokius duomenis, skundžiamu 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. Nr. SD-10838(6.40) dėl triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemonių įgyvendinimo (t. I, b. l. 21, 22), vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis, pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas imtis priemonių triukšmo lygio sumažinimui iki nustatytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje didžiausių leistinų triukšmo ribinių dydžių ir apie tai informuoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.