Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-24155-819/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
e2-24155-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18622-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
E. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24155-819/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18622-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. D. (E. D.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą – 8 292,50 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. liepos 3 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. liepos 18 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. draudėjas R. M. su ieškove sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. buvo apdrausta transporto priemonės AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus r. sav., kelyje Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas apdraustą automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu taip pat nukentėjo transporto priemonę Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini,) vairavusi A. B.. Ieškovė, žalos administravimo metu ištyrusi eismo įvykio aplinkybes, nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo – atsakovo kaltės, ko atsakovas byloje neginčija, kuris minėtą transporto priemonę vairavo neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė Draudimo sutarties pagrindu išmokėjo bendrą 8 292,50 Eur draudimo išmoką (2 114 Eur už transporto priemonės Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą, 50 Eur už transporto priemonės Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą, 3 308,43 Eur dydžio negautų pajamų, kelionės išlaidų, vaistų ir gydymo išlaidų, neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. B., 2 514,47 Eur už Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtas išlaidas dėl nukentėjusios A. B. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 305,60 Eur už Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turėtas išlaidas dėl nukentėjusios A. B. gydymo). Dėl žalos atlyginimo ieškovė 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimais kreipėsi į atsakovą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju teismui iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto nustačius, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus ir transporto priemonę AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neturėdamas tam teisės, atsakovui kyla įstatyminė pareiga atlyginti jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės draudiko išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 8 292,50 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 8 292,50 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 292,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 187 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovo E. D. (E. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 292,50 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 50 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 292,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau Išaiškinti, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir