- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-235-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- D.R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D.R. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos pagal pareiškėjos (ieškovės) E.R. (duomenys neskelbtini) prašymą.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (ieškovė) E.R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama, nepareiškus ieškinio, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui D.R. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui D.R. (duomenys neskelbtini) bei esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; uždrausti atsakovui D.R. (duomenys neskelbtini) sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti D.R. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias AB SEB „Vilniaus bankas", AB banke „Hansabankas", D.R. (duomenys neskelbtini) turimas juridinių asmenų akcijas.
Prašyme nurodė, kad su atsakovu ketina nutraukti santuoką ir jau kreipėsi į advokatų kontorą dėl procesinių dokumentų parengimo, tačiau šiuo metu neturi galimybės teismui pateikti ieškinio dėl santuokos nutraukimo, nes neturi patvirtinančių dokumentų apie tai, koks konkretus ir kokios vertės nekilnojamasis turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra registruotas D.R. (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat neturi tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimas juridinių asmenų akcijas bei santaupas. Dėl informacijos pateikimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekciją, VĮ „Regitra" bei Vilniaus apskrities VMI. Pareiškėjos žiniomis, atsakovas be notariško jos sutikimo, mažina santuokos metu įgytą dalintiną turtą, esantį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje: perleido jo turimas UAB „NBST" akcijas trečiajam asmeniui bei paskolos sutarties pagrindu paskolino UAB „NBST" 200000 Lt. Teismui pareiškėja (ieškovė) pateikė sutarčių projektus, kuriuos rado namuose 2007-12-29.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjos (ieškovės) E.R. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo, apribojant disponavimo teisę, atsakovui D.R. (duomenys neskelbtini )nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; uždraudė atsakovui sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas; įpareigojo pareiškėją (ieškovę) E.R. (duomenys neskelbtini) iki 2008-01-13 pareikšti ieškinį. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgęs į pareiškėjos (ieškovės) E.R. (duomenys neskelbtini) prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus, konstatavęs, jog, nesiėmus tokių priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D.R. (duomenys neskelbtini) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, ir teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja neturi duomenų apie santuokoje įgytą turtą. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę jos turtiniams interesams, bet tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir savo prašymo nepagrindė. Teismas nesiaiškino pateiktų dokumentų projektų, kurie nėra pasirašyti ir neturi jokių atžymų, atitikimo įrodymų teisėtumo ir leistinumo principams. Teismas nenustatė ir pareiškėja neįrodė, kad buvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo argumentai, kad yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, neturi jokio pagrindo, nes pati pareiškėja nurodo, jog nežino tikslios ginčo sumos ir nenurodė preliminarios. Pateikti dokumentų projektai, neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo suma bus didelė. Teismas šių dokumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrindė jokiais įrodymais pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, kurios keltų realų ir pagrįstą pavojų, kad teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas nenurodė jokių argumentų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins pareiškėjos būsimą ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Nors laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, bet teismas šių principų nesilaikė. Pareiškėja pateikė dokumentus, jog šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis treji metai, todėl akivaizdu, kad šeimos pajamos yra tik atsakovo pajamos ir areštavus visas atsakovo pinigines lėšas, atsakovas negali išlaikyti šeimos, mokėti kreditų. Be to ½ dalis turto priklauso atsakovui, todėl pareiškėja neturi teisės uždrausti atsakovui disponuoti visu turtu ir visomis pajamomis, nes po santuokos nutraukimo pareiškėja teisių į šį turtą neįgis. Teismas nenurodė aplinkybių, kurios leistų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui, todėl klausimo svarstymas, neinformavus apie tai atsakovo, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E.R. (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ji neturėjo galimybės pareikšti ieškinį, nes neturėjo dokumentų su informacija apie tai, koks konkretus ir kokios vertės nekilnojamasis turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra įregistruotas atsakovo vardu, kokia atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamos pajamos, turimos juridinių asmenų akcijos ir santaupos, kiek vienetų UAB „NBST“ akcijų atsakovas perleido trečiajam asmeniui. Teismui buvo pateiktos dokumentų kopijos, kuriomis remiantis, yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti ieškovės turtiniai interesai, ko pasekoje galimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Paduodama prašymą dėl iki ieškinio padavimo dienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. R. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji ketina nutraukti su atsakovu D.R. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kurioje sutuoktiniai augina du nepilnamečius vaikus. Taip pat nurodė, jog prašys padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliantas D.R. (duomenys neskelbtini) teigia, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo, nes ieškovė galėjo iš karto pareikšti ieškinį, o be to nebuvo CPK numatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Tokius faktus ir aplinkybes D.R. (duomenys neskelbtini) savo prašyme nurodė ir pagrindė įrodymais. Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų: 2007-05-29 paskolos sutarties projekto kopija, 2008 m. susitarimo dėl akcijų perleidimo projekto kopija ir t.t., jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti ne tik ieškovės, bet ir šalių nepilnamečių vaikų turtiniai interesai. Atsakovas atskirajame skunde šių aplinkybių nepaneigė.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai dar prieš iškeliant civilinę bylą teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams. Kai taikomos jau iškėlus civilinę bylą, apsaugos priemonės vadinamos ieškinio užtikrinimo priemonėmis. Pagal CPK 135 straipsnį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), o taip pat jame turi būti nurodyti šiame straipsnyje išvardinti duomenys. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 114 str. 1 d., 135 str. 2 d.). Kadangi pareiškėja (ieškovė) E.R. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl iki ieškinio padavimo dienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo dienai neturėjo dokumentų, patvirtinančių, koks konkretus ir kokios vertės nekilnojamasis turtas priklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe, kokia atsakovo turtinė padėtis ir pan., akivaizdu, jog ieškinio, atitinkančio aukščiau nurodytus reikalavimus, dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pateikti teismui nebuvo realios galimybės iki nebuvo gauta konkreti informacija iš atitinkamų įstaigų.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismo argumentai, jog yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, neturi jokio pagrindo, nes pati pareiškėja tvirtina, kad nežino tikslios ginčo sumos ir nenurodė preliminarios. Tokie apelianto argumentai atmestini, nes iš byloje pateikto santuokos metu įgyto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio dalintino turto sąrašo, kurį sudaro žemės sklypai, pastatai, akcijos, piniginės lėšos, jachta (b.l. 3), galima spręsti, kad ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos. Tą patvirtina ir teisme priimto ieškinio suma - 966704,67 Lt, kuri akivaizdžiai yra didelė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien didelė ieškinio suma įgalina pagrįstai abejoti, ar, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Teismų praktikoje aplinkybė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės piniginės sumos turtinis ginčas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir priimdamas skundžiamą nutartį, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Atsakovas (apeliantas) mano, kad ieškovės pateikti įrodymai - dokumentų projektai - neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kad teismas šių dokumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nors turėjo tai padaryti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, net neprivalo turėti tokių įrodymų. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galima įžvelgti realią grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįgyvendinamas, t.y., kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Apeliantas, nors iš esmės ir teisingai nurodo, kad teismas nutartyje turėjo išanalizuoti pareiškėjos pateiktus įrodymus, jei šie įrodymai sudaro grėsmę, kad teismo sprendimas gali būti neįgyvendintas, tačiau teismas tokių aplinkybių nutartyje neįvardijo ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, tačiau šie apelianto motyvai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek suinteresuotų asmenų prašymu, tiek teismo iniciatyva (CPK 144 str.), svarbu tik, jog būtų konstatuotos aplinkybės, kad, nesiėmus nurodytų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai, jog teismas pasirėmė ne pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ar jas nepilnai išanalizavo, nėra procesinės teisės normų pažeidimas, nes tokią diskrecijos teisę teismui suteikia CPK normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Be to iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Antra vertus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pakankamai atsižvelgė į ieškovės prašyme nurodytus motyvus, pateiktus rašytinius dokumentus bei nurodytas priežastis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai vertina į bylą pateiktus įrodymus, tačiau įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir atsižvelgdamas į prašyme nurodytus motyvus ir pateiktus prie prašymo rašytinius dokumentus, tokią galimą grėsmę pagrįstai konstatavo. Jos atsiradimo galimybę patvirtina ir ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą turinys, kuriame nurodyta, kad su ieškiniu ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ pažymą, iš kurios matyti, jog atsakovas perleido 900 vnt. UAB „NBST“ akcijų, sudarančių 90 procentų visų bendrovės akcijų, trečiajam asmeniui G.P. (duomenys neskelbtini) paminėtame kaip akcijų pirkėjas viename iš prašyme pateiktų dokumentų – 2007-11-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekte (b.l. 101).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins pareiškėjos būsimą ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Toks ieškinys jau yra pareikštas ir priimtas (b.l. 81-95). Be to CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas gali savo iniciatyva panaikinti laikinąsias pasaugos priemones, jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl jų taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė terminą ir įpareigojo ieškovę paduoti ieškinį, išaiškino, kad nustatytu terminu ieškinio nepateikus, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, t.y. įstatymu numatytas tam tikras būsimo ieškinio užtikrinimas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, tačiau nagrinėjamu atveju nurodyti principai pažeisti nebuvo. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymui. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad proporcingumo principas nebuvo užtikrintas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo bei nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ½ dalis areštuoto turto priklauso jam (atsakovui), todėl pareiškėja neturi teisės uždrausti atsakovui disponuoti visu turtu ir visomis pajamomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas ir atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausanti turto dalis nenustatyta (neišskirta), todėl, siekiant išsaugoti visą turtą, kol bus išspręstas ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, teismas turi teisę jį areštuoti, nes taip užtikrinama atsakovo turtinių prievolių vaikams, taip pat ir kitam sutuoktiniui įvykdymas (CK 3.65 str.).
Apelianto motyvai, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta apie tai jam nepranešus, t.y. pažeidžiant CPK taisykles, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai. CPK 148 straipsnio 1 dalis leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Tokias išimtines aplinkybes nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, o jas paneigiančių argumentų ir įrodymų apeliantas nepateikė.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.