Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-309-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-27Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
A20.-309-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00302-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-309-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00302-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,dalyvaujant užsieniečiui A. M. B. A., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,vertėjui Ibrahim Stalin Noum,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečio A. M. B. A. (toliau – pareiškėjo, užsieniečio) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – atstovo) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61322 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas skundu prašė iš dalies panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 22S61322 ir užsieniečiui A. M. B. A. pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodyta, kad 2022 m. sausio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neturi asmens dokumento bei nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais, todėl Migracijos departamentas teigia, kad yra pagrindo manyti apie pareiškėjo slėpimąsi, bet jokių konkrečių duomenų nepateikia. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas nebendradarbiauja, nėra. Pareiškėjas dalyvauja apklausose, nebando pabėgti, davė parodymus. Tai, kad pareiškėjas pateikia vis naujų situacijų detalių pasakojimuose, tuo jis papildo pasakojimus, o ne klaidina pareigūnus. Migracijos departamento pareiga yra apjungti gaunamą informaciją, konkrečiai nustatyti kokia informacija kuriai kitai informacijai prieštarauja - tai nebuvo atlikta. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių (UTPĮ 115 str.). Asmens sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios prieglobsčio prašytojai netenka judėjimo laisvės, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje, ir kurią valstybė taiko siekdama apriboti asmens judėjimą įgyvendinant imigracijos procedūrą, todėl prieš taikant sulaikymą, turėjo būti sprendžiama apie alternatyvių priemonių taikymą. Šiuo atveju pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save pateikia, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, nebuvo bandęs išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Pareiškėjo sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Pareiškėją apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti asmens laisvės. Pažymėta, kad Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – pareiškėjo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21M41660, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2427, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo bylą Nr. e13-2347-541/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 10 d., Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Irako Respublikos piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas abstrakčią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat į nenuoširdų pasakojimą, galima teigti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra asmens tikslas. Yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Šalies argumentai

A. M. B. A. paaiškino, kad jis bendradarbiavo su migracijos departamentu, kam reikėjo, visada padėdavo išversti. Nebando pabėgti iš Lietuvos. Nors šiuo metu, kur gyvena, yra patenkinama apie 80 procentų jo ir jo šeimos poreikių, tačiau stovykloje labai mažai vietos, sunku su finansais, o pareiškėjas turi inžinieriaus išsilavinimą, todėl galėtų Lietuvoje dirbti.

Pareiškėjo atstovas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Migracijos departamento atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Šiuo Įstatymu nustatyta, kad užsieniečių (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatęs Irako Respublikos piliečiu A. M. B. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Sienos kirtimo metu užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta, kadangi jis neturėjo dokumentų, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21M41660, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2427, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo bylą Nr. e13-2347-541/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą įleisti A. M. B. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad užsienietis A. M. B. A. nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, taip pat nepateikė kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, taip pat pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 1 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad užsienietis A. M. B. A. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, jo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Užsienietis A. M. B. A. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečio A. M. B. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61322 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Violeta Miceikienė