Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1334-917/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
1-1334-917/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-08808-18-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
K. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1334-917/2018Proceso Nr.01-1-08808-18-8Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2;1.1.8.1;1.1.9.2;1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 23 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam K. Š., jo gynėjui advokatui V. G.,galimai laiduotojai L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba VšĮ Kauno technologijos universiteto Medžiagotyros institute, moksliniu darbuotoju, anksčiau neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. 2018 m. vasario 21 d. apie 16.45 val. vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 98, automobilių stovėjimo aikštelėje pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje - 2.87 promilės etilo alkoholio, bei sukėlė eismo įvykį.

Kaltinamasis K. Š. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčija. Įvykio dieną su draugu susitiko, kažkada su juo draugavo ir tarnavo armijoje, bet vėliau jis persikėlė į kitą miestą, tad susitikę nusprendė „aplaistyti“ tą susitikimą ir to pasėkoje atsirado tos alkoholio promilės, po to jie išsiskyrė, o kaltinamasis paėmė mašiną ir nuvyko iki „Šilo“ parduotuvės. Įvykio metu vairavo Toyota Corolla, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo prie „Šilo“, mėgino išvažiuoti iš automobilių aikštelės. Per daug blogai nesijautė, bet alkoholis savo padarė. Su priekiniu sparnu kliudė kitos mašinos ratlankį, buvo iškviesta policija. Atvykusi policija, pasiūlė papūsti alkotesterį, įpūtė promilių. Policija paėmė mašiną, o jį patį nuvežė į Klinikas ir ten davė kraują. Pagal dokumentus automobilis žento. Žmona daugiausiai naudojasi šiuo automobiliu. Žentas pretenzijų dėl automobilio neturi. Žmogus, kuriam kliudė ratlankį, pretenzijų neturi, buvo tik įbrėžimas. Žmonai buvo dvi stuburo operacijos, tai taip lengvai judėti negali, jai tai reikia pas gydytojus važinėti, tai į parduotuvę. Kaltinamajam pačiam transportas reikalingas, pas gydytojus taip pat važinėja, į darbą su troleibusu važinėju, nes netoliese darbas. Labai gailisi dėl įvykio, pažada daugiau naujai nenusikalsti.

Kaltinamajam K. Š. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo K. Š. pilno prisipažinimo dėl kaltės, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

-liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad 2018-02-21 apie 16.30 val. pastatė jam priklausantį automobilį "Toyota Corolla Verso", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie PC "Šilas" ir nuėjo pas draudikus, kurių ofisas yra "prekybcentryje". Grįžęs maždaug po 15 minučių pastebėjo, kad bemanevruodamas "Toyota Corolla", sidabrinės spalvos, buvo kliudęs jo kairės pusės galinį ratą. Priėjęs prie šio automobilio pamatė sėdintį pagyvenusį vairuotoją, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas išlipo ir norėjo eiti link parduotuvės. Jį sulaikė sakydamas, kad niekur nedingtų, reikia forminti eismo įvykį. Tada vyriškis stovėjo, bet su juo nekalbėjo. Nuo jo sklido aštrus alkoholio kvapas, akys paraudę, gestikuliacija nekoordinuota. V. J. savo mobiliuoju telefonu paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad aikštelėje galimai neblaivus vairuotojas kliudė jo automobilį. Maždaug po 15 min. atvyko policijos patruliai. Jiems trumpai paaiškino įvykio aplinkybes. Pareigūnai alkotesteriu patikrino "Toyota Corolla" vairuotojo blaivumą. Jam alkotesteriu nustatė 2.78 promilės girtumą. Netrukus atvyko dar vienas policijos ekipažas. Vieni pareigūnai girtą vairuotoją vežė į Kauno klinikas "duoti kraują", kiti nutransportavo jo automobilį. V. J. savo automobiliu atvyko į Kelių policijos valdybą, kur parašė pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. V. J. žala nepadaryta, kadangi "Toyota Corolla" į jo ratą atsitrenkė švelniai, dalys nedeformuotos, atstatymo darbai nereikalingi. Jokio pobūdžio pretenzijų neblaiviam vairuotojui dėl šio eismo įvykio neturi. Minėtas neblaivus vairuotojas automobilyje buvo vienas, be keleivių (b.l. 47);

-liudytojo K. M. parodymais nustatyta, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastaruosius 2 metus abipusiu sutarimu už atitinkamą atlygį atidavė naudotis žmonos tėvui K. Š.. 2018-02-21 vakare sužinojo, kad K. Š., būdamas neblaivus, su šiuo automobiliu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje įvykdė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį. Žino, kad „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas saugoti į Kauno AVPK aikštelę. Pretenzijų dėl šio automobilio apgadinimo, nutransportavimo ir galimos konfiskacijos neturi, nes jis faktiškai priklausė uošviui K. Š.. Kadangi buvo perdavęs naudotis artimam žmogui, uošvio vardu šio automobilio neperregistravo (b.l . 50);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1967/2018(01) nustatyta, kad K. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2.87 promilės etilo alkoholio (b.l. 52);

-eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2018-02-21, Kaune, R. Kalantos g. 98 (b.l. 9).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. Š. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus (kraujyje nustatyta 2,86 promilės etilo alkoholio) K. Š. sąmoningai sėdo už vairo jam nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėgindamas išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės bei sukėlė eismo įvykį, ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Tokiu būdu K. Š. savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. K. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. Š. prašė perduoti sutuoktinį K. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. K. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. Š. nebaustas (b.l. 72), neteistas (b.l. 73). VTPT specialisto išvadoje nurodyta, kad teismo psichiatrinę ekspertizę K. Š. skirti nereikalinga (b.l. 70). Jis yra brandaus amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, šeimą. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja L. Š. yra kaltinamojo sutuoktinė, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog santuokoje gyvena kartu jau 38 metus, nors sutuoktinis uždaras žmogus, tačiau jos patarimų paklauso, prieš ją niekada nėra balso pakėlęs. L. Š. neteista (b.l.98), administracine tvarka nebausta (b.l.97), turi 35 procentų darbingumo lygį (b.l. 86-88), dirba bibliotekininke ir charakterizuojama puikiai (b.l. 96). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus jos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad K. Š. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,87 promilės, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad K. Š. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka anksčiau taip pat nėra baustas, automobilis yra naudojamas ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės L. Š. poreikiams tenkinti, kuri turi didelio lygio nedarbingumą, automobilis nuosavybės teise priklauso K. M.(žentui), byloje nenustatyta, kad automobilį neblaivus K. Š. vairavo su automobilio savininko leidimu, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Teismui sprendžiant kitaip, šioje byloje automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Baudžiamosios poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Baudžiamojo poveikio priemonė taip pat gali būti taikoma ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju siekiama to paties tikslo kaip ir paskiriant kriminalinę bausmę, t.y. asmens padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo bei galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Įvertinus faktines aplinkybes, jog automobilio konfiskavimas šioje byloje netaikytinas, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kiti klausimai

K. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

-automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas policijos aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas automobilio savininkui;

-K. Š. vairuotojo pažymėjimas saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas VĮ „Regitra“ klausimo išsprendimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos L. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. Š., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigojant sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – K. Š. panaikinti.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

-automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą policijos aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti automobilio savininkui;

-K. Š. vairuotojo pažymėjimą saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ „Regitra“ klausimo išsprendimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė