- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 2-64-308/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01306-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- V. L., O. Ž.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovui M. L.,ieškovo atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei,atsakovams V. L. ir O. Ž. ,jų atstovui adv.Gediminui Juknevičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams V. L. ir O. Ž. dėl turtinės žalos ir nuostolių priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų – V. L. ir O. Ž. po 1422,92 Eur patirtos žalos kompensacijos dėl pastato-gyvenamojo namo ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj., atliktų remonto darbų išlaidų ,bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas .
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu nurodė,kad jo ir atsakovų tėvai B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a . k. (duomenys neskelbtini) santuokoje susilaukė penkių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios A. K., (duomenys neskelbtini) gimusio V. L., (duomenys neskelbtini) gimusios O. Ž., (duomenys neskelbtini) gimusio M. L. ir (duomenys neskelbtini) gimusios M. A.. Motina, B. L. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas), o tėvas, P. L. – (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas). Po tėvų mirties liko jiems priklausęs turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, kurio plotas 0,29 ha, pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimas 1A1m, kurio bendras plotas 106,21 kv. m., pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimas 6I1m, 23,00 kv. m. užstatyto ploto, esantys (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav. ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, kurio plotas 4,06 ha, esantis (duomenys neskelbtini) k., Merkinės sen., Varėnos r. sav. Motina B. L. jai priklausiusią turto dalį testamentu paliko seseriai atsakovei – O. Ž., o tėvas P. L. jam priklausiusią turto dalį lygiomis dalimis testamentu paliko kitiems vaikams. Taigi, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, 2010-10-28, Nr. 3438M (O. Ž. atveju) ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, 2009-10-09, Nr. 3273M (A. K., M. L., V. L. ir M. A. atveju) tapę nurodyto turto bendraturčiais. Seserys A. K. ir M. A. dovanojimų sutarčių 2010-11-26, Nr. 5304 ir 2012-11-09, Nr. 5314 pagrindu joms priklausiusias turto dalis, padovanojo jam- M. L..
Pagal pridedamą, nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str.) valdo pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas 1A1m, bendras plotas 106,21 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) k. Jam M. L. priklauso 3/5 gyvenamojo namo dalys, o atsakovams O. Ž. ir V. L. lygiomis dalimis po 1/5 gyvenamojo namo dalis.
Po tėvo P. L. mirties gyvenamasis namas ir sodyba tapo apleista, nes niekas joje nebegyveno. Laikui bėgant, kaip matyti iš pridedamų fotonuotraukų, pradėjo trūnyti stogo konstrukcijos, apsilupo išorinės sienos. Atsižvelgdamas į būtinumą išlaikyti ir išsaugoti turtą, saugumo sumetimus apie 2013 metus vienam iš atsakovų, V. L. pranešęs, kad reikalingas stogo ir namo einamasis remontas. V. L. dėl remonto būtinumo sutiko, domėjosi kiek maždaug kainuotų remonto darbai. Kadangi, kaip teigė V. L., jis tuo metu pinigų neturėjo, jis daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Po kurio laiko, abiems bendraturčiams, vėl pranešęs, kad ketinantis remontuoti namo stogą. Tiek V. L., tiek O. Ž. sutiko, kad būtų remontuojamas namo stogas. 2015 m birželio mėnesį pradėjęs pastato – gyvenamojo namo stogo ir kitų dalių remonto darbus. Jam atliekant namo remontą, tiek vienas, tiek kitas atsakovas buvo atvykę, matė, kad remontuojantis namą, gyrė, kad gerėja namo būklė, tačiau, nei pagalba remontuojant, nei lėšomis neprisidėjo. Atsakovai tik stebėjo jo atliekamus darbus, kaip bendraturčiai visiškai neprisidėjo prie namo būklės gerinimo. Atsakovams nei pagalba, nei lėšomis visiškai neprisidėjus prie namo remonto darbų patyręs nuostolių jiems neprisidėjus ir nepadengus remontų darbų ir medžiagų išlaidų, dėl ko ir kreipęsis į teismą. Gindamas savo interesus, siekdamas, kad jam būtų atlyginti jam padaryti nuostoliai kreipęsis į teismą dėl teisminės gynybos civilinio proceso tvarka.
2015 m. birželio mėnesio pradžioje pradėjęs remontuoti namo stogą. Visus darbus atlikęs savo jėgomis, padedamas sūnaus S. L. ir draugo S. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Remonto pradžioje teko atlikti parengiamuosius darbus nuardant stogą ar išvežant statybines atliekas. Vėliau pakeisti gegnes (tašus) ir tik tada pradėti stogo dangos keitimą, skardinimą ir kt. Visi darbai pareikalavo daug darbo valandų, fizinių pastangų ir piniginių lėšų. Nors atsakovai ir matė, kad iš esmės jiems priklausančio turto vertė gerėja, kaip tą akcentavo patys, jie prie darbų neprisidėjo. Kaip matyti iš pridedamų kvitų ir sąmatos stogo keitimo ir namo sienų perdažymo darbams reikalingos medžiagos (beastbestis šiferis, vinys, latakai, plėvelė, dažai, teptukai, betonas ir kt. statybinės medžiagos) iš viso jam kainavo 1 517, 88 EUR. Iš pridedamos stogo remonto ir medžiagų sąmatos matyti, kad papildomai stogo konstrukcijoms reikalinga mediena, kurią turėjęs iš viso būtų kainavusi papildomai dar 625, 55 EUR. Taigi viso pirktos ir jam priklausiusios statybinės medžiagos reikalingos stogo keitimui atsiėjo 2 143,43 EUR. Be kita ko, įvertinus remonto darbo valandas ir jam padėjusius asmenis, pinigine išraiška įvertintini ir remonto darbai. Kaip matyti iš sąmatos buvo atlikti šie darbai: stogo pilnas nuardymas, gegnių pastatymas, plėvelės paklojimas, grėbestavimas, padengimas bituminiu šiferiu ir kt. Visi šie darbai vertinti skaičiuojant vieno kvadrato padengimo kaina. Vidutiniškai vieno kvadratinio metro stogo dengimo kaina siekia 23,16 EUR. Taigi atsižvelgiant į stogo kvadratūrą, kuri siekia 185,92 kv. m. pats darbas kainavęs 4305, 90 EUR. Be to prie šių darbų reikia pridėti ir kaminų skardinimą, stogo skardinimą, lietvamzdžių pakeitimą ir lauko sienų dažymą, kuris atsižvelgiant į sąmatoje pateiktas kvadratūras viso atsiėjęs 275,2 EUR. Taigi pagal pateiktą statybinių medžiagų, tame tarpe medienos ir atliktų darbų sąmatą, viso stogo remontas lėšomis ir darbu jam atsiėjo 6724,53 EUR. Matyti, kad atsakovams, kaip bendraturčiams, visiškai neprisidedant prie namo stogo remonto, sienų perdažymo darbų patyręs nuostolių. Be kita ko svarbu paminėti, kad mirus jo ir atsakovų tėvui P. L. kiekvienais metais drausdavęs jam ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2015 m. lapkričio mėnesio už būsto draudimą, kaip matyti iš pateiktos sąmatos ir pridedamų draudimo polisų bei apmokėjimo kvitų, sumokėjęs 8 įmokas, viso 1347,00 Lt arba 390, 12 EUR. Taigi atsakovams nusišalinus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo turto tvarkymo, saugojimo ir draudimo iš viso aš patyręs 7114,65 EUR išlaidų .
Atsakovus raštu raginęs grąžinti jo patirtų nuostolių dalį atsižvelgiant į jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ( pranešimai pridedami ). Atsakovams nereaguojant ir nesiimant jokių veiksmų, dėl nuostolių atlyginimo prašo teismą atlyginti dėl atsakovų kaltės jam padarytu nuostolius (žalą), LR CK 6. 249 str. Atsižvelgiant į civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas LR CK 6.245 – 6.249 str., matyti, kad atsakovai nesiimdami jokių veiksmų (savo neveikimu) prižiūrint ir išsaugant pastatą – gyvenamąjį namą, atliekant stogo remonto ir kitus darbus, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). LR CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad “bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu“.Aatsakovai su namo remontu sutiko, visi sutarę, kad namui reikalingas remontas. Tačiau realiai nesiimdami jokių veiksmų, tik stebėdami vykdomus darbus, atsakovai nusišalino nuo pareigos kaip bendrasavininkai atlyginti jo turėtas išlaidas, ar bent veiksmais prisidėti prie namo remonto darbų. Tokie jų veiksmai, patvirtina ne tik priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), bet ir jam padarytos žalos faktą. Jam padaryta žala, tai jo turėtos išlaidos (nuostoliai), savo lėšomis įsigyjant statybines medžiagas ir savo jėgomis, su kitų asmenų pagalba atliekant visus statybos darbus, kurių įkainiai įvertinti pridedamoje darbų sąmatoje. Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, kur nurodoma, kad „žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai <...>.“ inter alia „žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.)“ ir deliktinės atsakomybės sąlygas (LR CK 6.263 str.) prašo pateiktą samatą ir skaičiavimus vertinti, kaip tinkamą įrodymą jam padarytam žalos dydžiui nustatyti. Kadangi atsakovams priklauso po 1/5 gyvenamojo namo dalį, atsakovai turėtų atlyginti nuostolius proporcingai jų turimai nuosavybės teise gyvenamojo namo daliai. Atsižvelgiant į išdėstyta iš kiekvieno atsakovo, dėl padarytos žalos ir nuostolių prašo jam priteisti po 1 422, 92 Eur pagal pateiktus kvitus ir atliktų darbų sąmatą.
Atsiliepimas
Atsakovai teisminio nagrinėjimo metu pilnai palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė atmesti ieškinį,kadangi ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo,bei priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktu atsiliepimu atsakovai nurodė,jog Ieškovas nurodo, kad abu Atsakovai sutiko, kad būtų remontuojamas stogas, o Ieškovui atliekant remonto darbus, neva tiek Atsakovas/1(V. L.), tiek ir Atsakovas/2(O. Ž.) buvo atvykę ir matė, kad gyvenamasis namas yra remontuojamas, dar daugiau - gyrė, kad gerėja namo būklė ir t.t.Šie Ieškinio teiginiai yra netiesa.
Gyvenamuoju namu bei kitu šalia jo esančiu nekilnojamuoju turtu (išvardintas Ieškinio 1 L., toliau - Kitas nekilnojamasis turtas) nuo 2008 m. liepos 12 d. (t. y. Ieškovo ir Atsakovų tėvo P. L. mirties) savo nuožiūra naudojasi Ieškovas.
Nei su vienu iš Atsakovų niekada nebuvo derinami nei ketinami atlikti darbai, nei jų pobūdis ar kaina. Priešingai, tiek gyvenamąjį namą, tiek ir kitą šalia esantį Ieškovui ir Atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą Ieškovas naudoja savo nuožiūra, raktų nuo Gyvenamojo namo ir Kito nekilnojamojo turto Atsakovams neduoda, į vidų jų neįleidžia.
Pavyzdžiui, 2014 m. birželio mėn. (atostogų metu) į (duomenys neskelbtini) kaimą buvo atvykusi Atsakovė/2 kartu su dukra. Iki atvykdama, ji paskambino Ieškovui bei paprašė raktų nuo Gyvenamojo namo ir kitų pastatų. Ieškovas, kuris buvo atvykęs į sodybą savaitgaliui, atsisakė duoti Atsakovei/2 raktus bei įleisti ją į Gyvenamojo namo vidų. Dar daugiau, Atsakovė/2 buvo įspėta, kad jeigu pati atrakins Gyvenamojo namo ar lauko virtuvės duris, bus apkaltinta vagyste. Atvykusi prie Gyvenamojo namo, į jo vidų Atsakovė/2 patekti negalėjo, todėl telefonu bandė susisiekti su Ieškovu, kuris į telefono skambučius neatsakė. Dar daugiau, elektros energija Gyvenamajame name buvo išjungta, vandens siurblys iš šulinio išimtas ir paslėptas. Vėliau Atsakovė/2 (t. y. jau daugiau kaip pusantrų metų) Gyvenamajame name ir Kitame nekilnojamajame turte nesilankė. Su Atsakove/2 Ieškovas niekada nederino ketinamo atlikti Gyvenamojo namo remonto sprendinių, darbų apimties bei pobūdžio ar kainos nei raštu, nei žodžiu.
Atsakovas/1 su Ieškovu dėl Gyvenamojo namo remonto darbų, jų apimties bei kainos taip pat niekada nekalbėjo, Atsakovas/1 niekada nebuvo informuotas apie Ieškovo ketinamus atlikti Gyvenamojo namo remonto darbus, mokamas draudimo įmokas. 2013 metais Atsakovas/1 su Ieškovu telefonu aptarinėjo ne Gyvenamojo namo stogo remonto darbų atlikimą, kaip teigiama Ieškinyje, tačiau buvo kalbama išimtinai dėl paveldėto turto (įskaitant ir Gyvenamąjį namą) pasidalijimo. Nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d. Atsakovas/1 buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), taigi 2015 m. birželį niekaip negalėjo stebėti kaip remontuojamas Gyvenamojo namo stogas (būtent šias aplinkybes Ieškovas nurodo Ieškinyje), kas akivaizdžiai patvirtina atitinkamų Ieškovo teiginių melagingumą. Taigi su Atsakovu/1 Ieškovas taip pat niekada nei raštu, nei žodžiu nederino ketinamo atlikti Gyvenamojo namo remonto sprendinių, darbų apimties bei pobūdžio ar kainos.
Apibendrinant, nei vienam iš Atsakovų Ieškovas neteisėtai neleidžia naudotis Gyvenamuoju namu bei Kitu nekilnojamuoju turtu, be to, Ieškovas niekada nebuvo informavęs Atsakovų apie ketinamus atlikti Gyvenamojo namo remonto darbus, nederino su Atsakovais tokių darbų projektinių sprendinių, apimties, pobūdžio bei kainos. Taigi Ieškovas apskritai neturėjo teisės vykdyti jokių Gyvenamojo namo remonto darbų, kadangi tai jam draudžia CK 4.75 str. Apie tai pasisakoma toliau šiame atsiliepime.
Ieškovui negavus atsakovų sutikimų dėl darbų atlikimo, atsakovai neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų.
Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 str. 1 d.), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį,priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.)
Tai reiškia, kad dar iki tokio pobūdžio darbų atlikimo, kuriuos Gyvenamajame name teigia atlikęs Ieškovas, Ieškovas turėjo pareigą kreiptis j Atsakovus ir gauti iš jų atitinkamus rašytinius sutikimus, o Atsakovams nepagrįstai atsisakius tokius sutikimus pateikti - kreiptis j teismą ir reikalauti leisti tokius darbus atlikti nesant Atsakovų sutikimo. Tokių sutikimų negavęs, taip pat negavęs teismo leidimo atlikti darbus nesant Atsakovų sutikimo, Ieškovas neturėjo teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau - reikalauti atlyginimo už tokius darbus iš Atsakovų.
Kita vertus, kadangi analogišką pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą turi ir butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.82 str. 3 d.), todėl teismas, nustatydamas, ar Atsakovai turi pareigą atlyginti Ieškovo išlaidas, susijusias su bendro turto remontu, turi vadovautis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi Atsakovai niekada jokiais būdais neišreiškė akivaizdaus sutikimo atlyginti Ieškovui dėl Gyvenamojo namo remonto patirtas išlaidas, turi būti sprendžiama, kiek šios Ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek Ieškovo atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu (2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014).
CK 4.76 str. yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio.
Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka". Todėl Ieškovas, reikalaudamas atlyginti jo patirtas remonto išlaidas, taip pat privalėjo pagrįsti, kad jo atlikti statybos darbai buvo būtini atlikti dėl netinkamos Gyvenamojo namo būklės ir jos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko jis, vykdydamas savininko pareigą tinkamai išlaikyti turtą, ėmėsi šių darbų.
Pažymėtina, kad Ieškovas neįrodinėja nei vieno iš anksčiau nurodytų kriterijų, taip pat nėra pateikęs j bylą Gyvenamojo namo remonto išlaidų būtinumą bei protingumą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Dar daugiau, Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš Atsakovų ne tik išlaidų, kurios neva buvo skirtos statybinėms medžiagoms įsigyti, tačiau ir atlyginimo už jo atliktus darbus, nors tokius darbus atlikdamas Ieškovas jokių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas, veikdamas savo iniciatyva ir savo rizika, neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų (apie tai pasisakoma toliau), statybos darbų projekto, Atsakovų sutikimų, neturi teisės reikalauti šių išlaidų kompensavimo iš Atsakovų.
Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. birželio mėn. Ieškovas atliko Gyvenamojo namo remonto darbus: nuardė stogą, išvežė statybines atliekas, pakeitė gegnes (tašus), pakeitė stogo dangą, atliko apskardinimo darbus, perdažė sienas.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" yra aptartos statinio statybos rūšys, tarp kurių - statinio kapitalinis remontas bei statinio rekonstravimas. Nagrinėjamu atveju, nežinant konkrečios Ieškovo atliktų darbų apimties (tokia apimtis negali būti įvertinta nesant Ieškovo pateikto darbų aprašymo bei statybos darbų projekto, be to, ir patiems Atsakovams neturint galimybės patekti į Gyvenamąjį namą), nėra galimybių vertinti, ar jo atlikti remonto darbai turėtų būti vertinami kaip statinio kapitalinis remontas (STR 1.01.08:2002 10-11 punktai) arba statinio rekonstravimas (STR 1.01.08:2002 9 p.). Vis dėlto, atsižvelgiant j tai, kad buvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos (gegnės), keičiama stogo danga, ką aiškiai patvirtina ir su Ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, tokie statybos darbai patenka į vieną iš anksčiau nurodytų statybos rūšių.
Pažymėtina, kad tiek statinio kapitaliniam remontui, tiek ir statinio rekonstravimui reikalingas projektas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 ir 4 p.) bei atitinkami statybą leidžiantys dokumentai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2, 4 ir 5 p.), tarp kurių - ir pagal teisės aktų nuostatas privalomi gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų (šiuo atveju - Atsakovų) rašytiniai sutikimai.
Atsakovai atkreipia teismo dėmesį, kad Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė tokių darbų atlikimo projekto, kuriame būtų aiškiai apibrėžti ketinami atlikti darbai, jų pobūdis, apimtys ir kt.Be to, į Bylą Ieškovas taip pat nepateikė Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme numatytų atitinkamų darbų atlikimui reikalingų leidimų bei rašytinių Atsakovų sutikimų. Tai reiškia, kad net jeigu Ieškovas ir atliko Ieškinyje nurodytus Gyvenamojo namo remonto darbus, tokie darbai yra atlikti neteisėtai, t. y. neturint tam reikalingo projekto bei statybą leidžiančio dokumento (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 d.), todėl tokių darbų rezultatas negali būti ir naudojamas. Atsižvelgiant Į tai, Ieškovas neturi teisės reikalauti iš Atsakovų darbų, kurie atlikti neteisėtai ir savavališkai, išlaidų atlyginimo, kadangi tai be kita ko draudžia bendrasis teisės principas, jog iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėdamas panašų atvejį bei vieno bendrasavininko reikalavimą kitiems bendrasavininkams dėl savavališkai atliktų remonto darbų išlaidų atlyginimo (t. y., nesant kitų bendrasavininkų sutikimo bei kitų statybą leidžiančių dokumentų), 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014 Kauno apygardos teismas atsisakė priteisti atitinkamų išlaidų atlyginimą, kadangi „ieškovės savavališkai atlikti darbai dar nėra įteisinti, todėl apskritai negalima spręsti, ar tos išlaidos yra pagrįstos." Todėl nesant Gyvenamojo namo stogo remonto projekto, kitų Gyvenamajame name atliktų darbų projekto, net nėra galimybės objektyviai spręsti, kurios išlaidos apskritai galėtų būti laikomos pagrįstomis, o kurios ne.
Dėl ieškovo reikalaujamų priteisti išlaidų pagrįstumo bei protingumo
Anot Ieškovo, Gyvenamojo namo remonto kaštus sudaro: (i) medžiagos, kurias Ieškovas įsigijo (beastbestis šiferis, vinys, latakai, plėvelė, dažai, teptukai, betonas ir kt. statybinės medžiagos), kaina Ieškovo vertinimu - 1 517,88 EUR; (ii) medžiagos, kurias Ieškovas turėjo (mediena), kaina Ieškovo vertinimu - 625,55 EUR; (iii) darbai, kuriuos atliko Ieškovas kartu su savo sūnumi bei draugu, kaina, kuri, Ieškovo skaičiavimais, sudaro 4 305,90 EUR (stogo dengimas) bei 275,20 EUR (kaminų skardinimas, stogo skardinimas, lietvamzdžių pakeitimas lauko sienų dažymas). Be to, Ieškovo skaičiavimais, Gyvenamojo namo draudimui per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2015 m. lapkričio mėn. Ieškovas patyrė 390,12 EUR išlaidų.
Atsiliepimas
Nepaneigiant anksčiau šiame atsiliepimų išsakytų Atsakovų argumentų, nurodytos Ieškove reikalaujamos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, neprotingos bei neįrodytos dar ir dėl toliau nurodomų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirma, teismų praktikoje išaiškinta (2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014), kad „savavališkai atlikti darbai dar nėra Įteisinti, todėl apskritai negalima spręsti, ar tos išlaidos yra pagrįstos." Taigi nesant Gyvenamojo namo stogo remonto projekto, kitų Gyvenamajame name atliktų darbų projekto, statybą leidžiančių dokumentų, net nėra galimybės objektyviai spręsti, kurios išlaidos galėtų būti laikomos pagrįstomis, o kurios ne, taip pat kokie darbai yra atlikti.
Antra, Ieškovo kartu su Ieškiniu pateiktuose kvituose nėra nurodyta, kokios konkrečiai statybinės medžiagos yra perkamos .Kvituose tik apibendrintai nurodoma, kad yra įsigyjamos „Statybinės medžiagos”, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad visos šios statybinės medžiagos buvo panaudotos Gyvenamojo namo remontui. Ieškovas niekaip nepaneigė tos aplinkybės, kad šios statybinės medžiagos galėjo būti naudojamos atliekant kitus, ne Gyvenamojo namo, remonto darbus.Kita vertus, iš Bylos medžiagos nesuprantama, kokiu tikslu Gyvenamojo namo remontui buvo reikalingas sausas betonas, o Ieškovas pats to ne tik nepaaiškina, tačiau į bylą taip pat nėra pateikęs ir Gyvenamojo namo kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos projekto (pažymėtina, kad būtent tokio tipo projektuose yra paprastai pateikiamas projekte numatytų darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir darbų kiekių žiniaraštis).
Trečia, Ieškovas pateikia subjektyviai paskaičiuotus jo tariamai atliktų darbų įkainius bei reikalauja atlyginimo už jo paties atliktus darbus, nors tokių išlaidų nepatyrė. Pažymėtina, kad CK numatyta bendraturčių pareiga atlyginti kitam bendraturčiui tik jo patirtas pagrįstas bei protingas išlaidas bendrąją nuosavybe esančio turto remontui, kurio atlikimui buvo gautas bendraturčių sutikimas, tačiau ne atlyginti su bendraturčiais (t. y. Atsakovais) iš anksto net nesuderintus ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus paties Ieškovo atliktų darbų įkainius. Kita vertus, pats Ieškovas, žinodamas, kad ateityje reikalaus tokių darbų rinkos kainos atlyginimo iš Atsakovų, į pačius Atsakovus niekada nesikreipė dėl pagalbos atliekant šiuos darbus, niekada neinformavo apie tokios pagalbos apimtį arba apie atliekamų darbų pradžią bei pabaigą. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms Atsakovams net nebuvo sudarytos galimybės padėti atliktų šiuos darbus ir tokiu būdu išvengti atitinkamo turtinio Ieškovo reikalavimo. Esant bendram Gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimui, be to, jiems kartu bendru sutarimu naudojant Gyvenamąjį namą ir Kitą nekilnojamąjį turtą, Atsakovai niekada nebūtų atsisakę padėti atlikti remonto darbus. Vis dėlto, nesąžiningas Ieškovo elgesys ir lėmė tai, kad jis minėtus darbus atliko pats bei padedamas draugo ir sūnaus, todėl reikalavimas priteisti iš Atsakovų tokių darbų vertę yra nepagrįstas dar ir dėl šios priežasties.
Ketvirta, Gyvenamojo namo draudimo išlaidos nėra būtinos bendrosios nuosavybės objekto išlaikymo išlaidos, be to, Gyvenamojo namo draudimui reikalingos išlaidos niekada nebuvo derinamos su Atsakovais. Pažymėtina ir tai, kad dalis tokių išlaidų buvo patirta dar Atsakovams nesant Gyvenamojo namo bendraturčiais (t. y. iki Ieškovų ir Atsakovų tėvo P. L. mirties (duomenys neskelbtini)), o kitos dalies tokių išlaidų reikalavimui yra suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d. 8 p.). Atsakovai taip pat pažymi, kad šios išlaidos nebuvo būtinos bei nėra susijusios su Gyvenamojo namo išlaikymu.
Apibendrinant, Ieškovo nurodomos išlaidos, kurių priteisimo Ieškovas reikalauja iš Atsakovų, yra nepagrįstos bei neįrodytos, todėl negali būti priteistos iš Atsakovų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš pateiktų paveldėjimo teisės liudijimo ir nekilnojamojo turto centrinio duomenų registro išrašo (b.l.417-55)matyti,kad šalys yra nurodomo gyvenamojo namo ir šio namo priklausinių,bei 0,29 ha namų valdos žemės sklypo, bendrasavininkiai,kur ieškovui priklauso 3/5 dalys,o atsakovams po 1/5 dalį gyvenamojo namo ir priklausinių,bei namų valdos žemės sklypo.
Iš 2015-11-17 ieškovo išsiųstų pranešimų atsakovams (b.l.41-42)matyti,kad ieškovas iš atsakovų reikalavo apmokėti po 1422,92 Eur jo patirtų išlaidų už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo,esančio (duomenys neskelbtini) k ,remonto darbus(stogo keitimas,sienų dažymas ir kt.darbai).
Iš ieškovo su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų lentelės(b.l.61-76)matyti,kad gyvenamasis namas iki atlikto stogo remonto buvo dengtas asbestiniu šiferiu,o po šiferiu buvo dar medinių skiedrų danga.Iš fotonuotraukų matyti,kad stoge nėra aiškiai matomų šiferio dangos trūkumų(sutrūkusio,išlūžusio gabalais,nuslinkusio ir pan.).Iš fotonuotraukose(b.l.67-68)užfiksuoto vaizdo po dalies stogo nuardymo ir grebėstų nuėmimo nesimato,kad matomos nuotraukose gegnės ar grebėstai būtų supuvę ir sulūžę,bei tolesnis jų naudojimas artimiausių kelių mėnesių ar metų laikotarpiu būtų kėlę pavojų dėl stogo galimo griuvimo.
Iš atsakovo V. L. pateikto įlaipinimo į lėktuvą kortelės ir parskridimo bilieto matyti,kad jis 2015 m balandžio 3d.išskrido į Londoną,o 2015 m spalio 21 d.parskrido iš Londono.
Apklausti ieškovo pakviesti liudytojai S. K.(ieškovo draugas),A. K.(sesuo),N. L.(sutuoktinė) ir S. L.(sūnus)tvirtino,kad stogas buvo blogos būklės ir stogui buvo būtinas skubus remontas,kadangi stogas praleido vandenį gal dviejose vietose,lietaus vanduo užpildavo verandą,kadangi buvo padaryta bloga verandos stogo konstrukcija.
Atsakovų pakviesti liudytojai A. L.(atsakovo V. L. sutuoktinė),E. L.(atsakovės O. Ž. dukra),S. L.(atsakovės O. Ž. žentas) tvirtino,kad skubaus būtinojo remonto nei namo stogui,nei pačiam gyvenamajam namui dar nereikėjo.
Lietuvos Aukščiasis Teismas 2012-06-06 nutartimi Nr.3K-3-267/2012 nurodė,kad „ Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.
Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).“
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų V. L. ir O. Ž. patirtų išlaidų atliekant šalims priklausančio gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Ieškovas nurodė, kad jis turi teisę į jo patirtų išlaidų gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimą. Darbai atlikti visų trijų bendraturčių naudai, esant atsakovų sutikimui konkliudentiniais veiksmais, darbai buvę atlikti tik ieškovo lėšomis, todėl atsakovai negali nepagrįstai praturtėti bendraturčio sąskaita, todėl privalo atlyginti dalį išlaidų pagal jų turimą nuosavybės dalį.
Atsakovai nurodė, kad ieškovo atlikti darbai nebuvo būtini ir stogo rekonstrukcijai būtinybės nebuvo ir jis juos atliko savo rizika, stogo rekonstrukcijos darbai su atsakovais nebuvo derinami, nebuvo derinamos medžiagos, jų kaina, atliekamų darbų apimtys, jų kaina.
Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis privalo prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo. Ši norma detalizuojama CK 4.83 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad bendraturtis privalo apmokėti tik tas jo turto daliai tenkančias išlaidas, kurios yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat tas, kurioms jis yra davęs sutikimą.
Atsakovų sutikimo faktą ieškovas įrodinėjo aplinkybėmis, jog atsakovai sutiko žodžiu dėl reikalingumo atlikti namo stogo renovaciją,būdami sodyboje matė atliekamus darbus, bei neprieštaravo atliekamiems darbams.Atsakovai su tokia ieškovo pateikiama jų sutikimo davimo ieškovui atlikti būtinąjį remontą versija kategoriškai nesutinka.Iš atsakovo V. L. paaiškinimo bei jo pateiktų išskridimo bei parskridimo iš Londono dokumentų yra pagrindas laikyti,kad jis stogo remonto metu-2015 m birželio –liepos mėn.laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo lankytis sodyboje (duomenys neskelbtini) k. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie jo pokalbius su atsakovais dėl gyvenamojo namo remonto galėtų patvirtinti tik tai, jog atsakovai neginčijo ieškovo siekio savo rizika patirti išlaidas turto-gyvenamojo namo tvarkymui, tačiau neleidžia daryti išvados, jog atsakovai sutiko prisidėti prie atliekamų darbų savo lėšomis, t.y. kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendrų darbų, finansuojamų bendromis lėšomis, atlikimo. Ieškovas jokiais faktiniais įrodymais nepagrindžia ir savo teiginio,jog jis siūlęs atsakovams bendromis lėšomis atlikti būtinąjį stogo remontą dėl blogos stogo būklės(registruotu laišku,rašytomis SMS žinutėmis ir pan.) ir kad atsakovai dėl to sutikę.Kadangi atsakovai savo atsikirtimais ginčija tokius ieškovo teiginius,tai pareiga įrodyti savo reikalavimą tenka ieškovui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje šiuo atveju yra reikalinga atsakyti į kausimą,ar bendrasavininkai(atsakovai), remiantis sutikimo dėl stogo remonto nedavimo faktu, gali būti atleisti nuo pareigos prisidėti prie bendro turto remonto išlaidų pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr.3K-7-515/2009). Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Išnagrinėjus šalių pateiktus įrodymus ir išklausius šalių paaiškinimus konstatuotina, kad ieškovas neįrodė patirtų stogo remonto išlaidų būtinumo fakto. Ieškovas nurodė, kad namo stogo renovacija jau buvo būtina, nes namo stogas buvo seno asbestinio šiferio,bei jau per dalį stogo bėgo vanduo. Dėl to jis atlikęs būtiną namo stogo renovaciją. Atsakovai nurodė, kad namo stogo būklė buvo dar gera ir jo keisti nereikėjo. Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog bendrasavininkių turto – gyvenamojo namo – išlaikymui būtent 2015 m birželio mėn. ,negavus kitų bendrasavininkų sutikimo atlikti stogo renovaciją visų trijų bendrasavininkų lėšomis, buvo būtina pakeisti stogą laikančias gegnes ir stogo dangą. Teismo nuomone, nėra pakankamai įrodymų pripažinti jog šitie ieškovo atlikti gyvenamojo namo pagerinimo darbai buvo būtini turtui išsaugoti.Ieškovas nepateikė įrodymų dėl namo stogo rekonstrukcijos būtinumo(aiškios vaizdinės medžiagos, iš kurios būtų matyti,kad stogas iš tikrųjų buvo nesandarus ir per jį bėgo lietaus vanduo, valstybinės statybos inspekcijos specialistų išvados,kad namui grėstų stogo nugriuvimas dėl yrančios ar suirusios stogo kontrukcijos, ar komptetingo specialisto išvados,kuria būtų patvirtinama,kad stogą laikančios konstrukcijos būtų sutręšę (supuvę) ir būtų bėgęs per stogą vanduo ar kt.įrodymų).Tokių įrodymų pateikimas būtų patvirtinęs,kad stogo remontas turėjo būti atliktas skubiai,netgi nesant kitų bendrasavininkų sutikimui.
Ieškovo atlikti namo pagerinimo darbai, negavus bendrasavininkų( atsakovų) sutikimo, kai šios išlaidos nebuvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, buvo atlikti veikiant savo rizika, todėl atsakovams neatsirado pareigos atlyginti remonto išlaidas, ir atsisakymas jas apmokėti pateisinamas.Iš ieškovo pateiktų įrodymų ir jo paaiškinimų bei kitų byloje surinktų įrodymų matyti,kad ieškovo nurodomas būtinumas atlikti namo stogo renovaciją gali būti sietinas su estetine namo išvaizda, su saugumo jausmo,jog po remonto nebus kenksmingo asbesto stogo,ieškovui atsiradimu,o ne paties daikto išsaugojimu ir išlaikymu.
CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsakovai, nors ir neprieštaravo ieškovo atliekamiems remonto darbams, tačiau neišreiškė akivaizdaus sutikimo atlyginti ieškovui dėl to patirtas išlaidas.Ieškovo neįrodė,kad jo patirtos išlaidos dėl stogo renovacijos buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek ieškovo atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Ieškovo atliktų statybos darbų metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 p.). Reglamento 14 punkte taip pat numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas. Todėl ieškovas, reikalaudama atlyginti jo patirtas remonto išlaidas, privalėjo pagrįsti, kad jo atlikti statybos darbai buvo būtini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo namo būklės ir jos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko jis vykdydamas savininko pareigą tinkamai išlaikyti turtą ėmėsi šių darbų. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis)ir jis neįrodė jo patirtų išlaidų būtinumo, todėl, veikdamas savo iniciatyva ir savo rizika, neturi teisės reikalauti šių išlaidų kompensavimo. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovo išlaidos dėl gyvenamojo namo šiferinio stogo pakeitimo neturi būti atlygintinos atsakovų, kadangi jie nebuvo davę sutikimų dėl šių darbų atlikimo bei šios išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovas patyrė išlaidas turto tvarkymui,kur atliktos stogo renovacijos pasekoje galėjo padidėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto vertė.Tačiau nesant įrodymų, jog atsakovai sutiko prisidėti prie stogo renovacijos savo lėšomis, t. y. kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendro turto pagerinimo, atsakovams kompensuojant 2/5 dalis ieškovo patirtų išlaidų, pripažintina, jog ieškovas veikė ir patyrė išlaidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą ,kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas,juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu(CK 4.75 str.1d.).
CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pateiktu 2016-07-14 prašymu ir prie prašymo pateiktais apmokėjimo advokatui dokumentais patvirtinama,kad atsakovai turėjo po 1345,22 Eur advokato pagalbos išlaidų,o atsakovė O. Ž. dar turėjo 99,20 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų(kelionės išlaidų),nes pateiktais kuro pirkimo ir traukinių bilietais patvirtinama,kad atsakovė O. Ž. šiai sumai turėjo kelionės į teismo posėdžius išlaidų.
Atsakovų prašymas dėl turėtų advokato teisinės pagalbos apmokėjimo tenkintinas iš dalies.Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį nebuvo sudėtingas, atsakovų atstovas ruošė vieną atsiliepimą į ieškinį ,atstovaudavo iš karto abiems atsakovams,kad bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, atsakovų atstovas į teismo posėdžius turėjo vykti į kitos vietovės apylinkės teismą, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti procesinius dokumentus, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Šiuo atveju teismas laiko,kad išlaidos priteistinos po 600 Eur kiekvienam atsakovui,kadangi atsakovų nurodomos turėtos išlaidos yra neproporcingai didelės,beveik prilygstančios ieškinio reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. L. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui V. L. a.k(duomenys neskelbtini) 600(šešis šimtus) EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo M. L. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei O. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) 600(šešis šimtus) EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 99,20 EUR(devyniasdešimt devynis eurus dvidešimt centų)kitų turėtų bylos nagrinėjimo(kelionės)išlaidų .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.