Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-11-14 · Civilinė byla Nr. e2-4201-799/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
e2-4201-799/2023
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00700-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
N. Z.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-4201-799/2023 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00700-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5.; 3.2.6.1.; 3.2.3.8.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

TauragėTauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,sekretoriaujant N. N.,dalyvaujant ieškovo N. Z. atstovei advokatei S. J.,atsakovui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. ieškinį atsakovui R. J. dėl avanso ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas N. Z. ieškiniu prašo: priteisti jam, N. Z., iš atsakovo R. J. 11500 Eur sumokėto avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo R. J. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas R. J. (toliau tekste-Atsakovas) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo žemės sklypus. Dalyje žemės sklypų yra jam priklausantys pastatai. 2016 m. pavasarį Atsakovas pasiūlė, kad jie (ieškovas ir jo sutuoktinė) jam priklausančius apie 8 hektarus žemės ūkio paskirties žemės, esančios trijuose sklypuose, iš jo nupirkti. Tuomet jis kalbėjo apie kainą už žemę po 3500,00 EUR už vieną hektarą. Atsakovas pasakė, kad jam pinigus mokėtų palaipsniui, avansu, nes jam visuomet pinigų reikia ir reikės. Ieškovas su sutuoktine O. Z. pasitarė ir sutiko pirkti iš Atsakovo žemės sklypus, todėl pagal Atsakovo pareikalavimą, jam mokėjo avansinius mokėjimus. Atsakovas pirmos įmokos pareikalavo 2016 m. gegužės 17 d., tada sumokėjo 5500,00 Eur, antrą kartą 2016 m. liepos 21 d. sumokėjo 3000,00 Eur, trečią kartą 2017 m. spalio 31 d. sumokėjo 3500,00 Eur, o ketvirtą kartą 2018 m. liepos 5 d. sumokėjo 1500,00 Eur. Iš viso sumokėjo 13 500,00 Eur avansą už žemės sklypus, kuriuos rengėsi iš Atsakovo nupirkti. Visus šiuos keturis kartus pinigus Atsakovui perdavė jo sutuoktinė O. Z.. Kai sutuoktinė O. Z. perdavė pinigus Atsakovui, tris kartus jis pats buvo ir matė, tik ketvirtą kartą sutuoktinė O. Z. Atsakovui perdavė avansinį mokėjimą už žemę be jo. Žemės ūkio paskirties žemę Atsakovas leido jam ir sutuoktinei O. Z. naudoti, kadangi jie buvo ūkininkai ir žemės ūkio paskirties žemė reikalinga pašarų paruošimui. Be to, jie žemę deklaravo NMA, tačiau išmokas atiduodavo Atsakovui. Kadangi neturi teisinių žinių, tai jokios preliminarios ar avansinės sutarties nepasirašė ir neaptarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sąlygų. Visuomet buvo tik žodiniai susitarimai, kad Atsakovui mokės įmokas pagal jo pareikalavimą, o jis parduos jam priklausančius apie 8 ha žemės (duomenys neskelbtini) Pinigų perdavimą-priėmimą Ieškovo sutuoktinė O. Z. fiksavo rašteliuose, juos įvardindama „Rankpinigių sutartis“, kuriuos ji surašė savo ranka ir abu su Atsakovu pasirašė. Nors pinigų dalį sumokėjo, tačiau Atsakovas niekuomet nepasiūlė sudaryti bent vieno žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. 2022 m. Atsakovas pareiškė, kad keičia žemės kainą ir pareikalavo mokėti po 4500,00 Eur už vieną hektarą. Ieškovas su sutuoktine nesutiko pakeisti pradinį susitarimą ir mokėti ženkliai didesnę kainą už žemę, kuri nėra verta tokios kainos. Atsakovas atsisakė su jais pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį už 2016 m. suderėtą kainą, todėl nuo 2022 metų pradžios žemės sklypų nebedirbo ir nebedeklaravo NMA. 2023 m. gegužės 15 d. ieškovo sutuoktinė O. Z. po sunkios ligos mirė. Praėjus maždaug penkioms dienoms po sutuoktinės O. Z. laidotuvių, Atsakovas Ieškovui atvežė ir atidavė 2000,00 Eur avanso. Paprašė Atsakovo grąžinti visą skolą. Atsakovas pasakė, kad negrąžins, nes pinigus išleido ir neturi iš ko grąžinti skolą.

Ieškovas N. Z. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Ieškovo N. Z. atstovė advokatė S. J. ieškinio reikalavimą patikslino ir sumažino ieškinio sumą iki 10106 Eur ir palaikė patikslintą ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimus palaiko ieškinyje nurodytais motyvais. Pradinio ieškinio sumą 11500 Eur sumažino1394 Eur, t.y. sumokėta už žemę kainą, kuri nurodyta 2016-10-28 pirkimo – pardavimo sutartyje. Nurodė, kad ieškovo teigimu visos rankpinigių sutartys surašytos už perkamą žemę Nasvytalių kaime.

Atsakovas R. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino, kad atsakovui negrąžino 5000 Eur avanso. Paaiškino, kad visi žemės pirkimo ir pardavimo, pinigų mokėjimo klausimai buvo sprendžiami tik su Ieškovo sutuoktine. Patvirtino, kad buvo sutara dėl jam priklausančių sklypų pardavimo ir buvo sutarta kaina po 3500 Eur už hektarą. Ieškovo pateiktos 2016-05-17 ir 2016-07-21 rankpinigių sutartys nesusiję su jo skola, kadangi užfiksuoti pinigų mokėjimai už (duomenys neskelbtini) pirktą žemės sklypą. 5 ha žemės sklypą įsigijo iš valstybės. Iš pradžių įmokas už žemės sklypą mokėjo jis, vėliau, kai su O. Z. sutarė dėl žemės pirkimo – pardavimo, įmokas mokėdavo (duomenys neskelbtini). Tik sumokėjus visus pinigus už 5 ha sklypą, 2016-10-08 sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. 2016-10-08 sutartyje nurodyta neteisinga daikto kaina, nes jam žemės kaina sutartyje nebuvo svarbi. Jis buvo gavęs pagal susitarimą pinigus, o sutartyje nurodytą žemės kainą. O. Z. jam paaiškino, kad taip reikia jos buhalterijai. 2017-2018 m. rankpinigių sutartys už žemę (duomenys neskelbtini). Žemės kainos nekėlė, o kitų žemės sklypų nepardavė, nes nebuvo smokėta pagal sutartą kainą. Viso buvo gavęs už žemę (duomenys neskelbtini) kaime 7000 Eur, iš kurių 2000 Eur grąžino Ieškovui po jo sutuoktinės mirties.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo N. Z. atstovės, atsakovo R. J. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas R. J. ir ieškovas N. Z. su sutuoktine O. Z. susitarė, kad Atsakovas Ieškovui ir jo sutuoktinei parduos apie 8 ha žemės, t.y. kelis žemės sklypus. Ieškovas ir jo sutuoktinė įsipareigojo už žemės sklypus sumokėti dalimis Atsakovui sutartą kainą, o Atsakovas įsipareigojo sumokėjus sutartą kainą už žemės sklypus, sudaryti žemės sklypų Pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdžio metu, bei Atsakovas patvirtino, kad sutarta parduodamos žemės 1 ha kaina 3500 Eur. Nors ieškovas ieškinyje teigė, kad po susitarimo Atsakovas nepardavė nei vieno žemės sklypo, tai neatitinka byoje esančių įrodymų. Iš 2016-10-28 Pirkimo – padavimo sutarties matyti, kad Atsakovas Ieškovui ir jo sutuoktinei pardavė 5.4129 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tik sumokėjus sutartą kainą. Už kitus žemės sklypus sutarta kaina nesumokėta, todėl žemės sklypai neparduoti Ieškovui.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

Byloje pateikti pinigų mokėjimai pavadinti „Rankpinigių sutartimis“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) mokėjimo - rankpinigiai perduodami „priklausančių ... mokėjimų sąskaita“, t.y. rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis; 2) įrodomąją - rankpinigiai perduodami „sutarties sudarymui įrodyti“. Ši funkcija reiškia, kad susitarimas dėl rankpinigių yra aksesorinio pobūdžio: jei nėra pagrindinės prievolės, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių; 3) užtikrinamąją - rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties vykdymui užtikrinti. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Kasacinis teismas konstatavo, kad pinigų suma, perduodama skolininko kreditoriui pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama rankpinigių suma. Jei kurios nors iš funkcijų (mokėjimo, įrodomosios ar užtikrinamosios) šalys nenumatė (tinkamai neįformino), tai perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais. Taip pat pažymėjo, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų. Nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl rankpinigių, tačiau akivaizdu, kad nesudarius pagrindinės (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo) sutarties, Atsakovui perduoti pinigai dalimis nebuvo skirti pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimui. Taigi vadinamosiose „Rankpinigių sutartyje“ pavartota rankpinigių sąvoka neatliko rankpinigiams priskirtinų privalomų įrodomosios ir užtikrinamosios funkcijų. Iš „Rankpinigių sutarčių“ turinio ir šalių elgesio galima išvada, kad Ieškovo sutuoktinė už ketinamą pirkti turtą sumokėjo avansines įmokas. Todėl šiuo atveju, 2016-05-17, 2016-07-21, 2017-06-28, 2017-10-31, 2018-07-05 „Rankpinigių sutartyse“ nurodytas pinigų sumas teismas laiko avansiniais mokėjimais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. tarp Ieškovo sutuoktinės ir Atsakovo buvo susitarimas dėl žemės sklypų pirkimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo dėl to, kad buvo susitarta dėl žemės sklypų pirkimo už 1 ha žemės sumokant 3500 Eur, už žemės sklypus pinigai buvo mokami dalimis, pinigų mokėjimą patvirtinant „Rankpinigių sutartimis“. Byloje kilo ginčas dėl to, ar 2016-05-17 (5500 Eur) ir 2016-07-21 (3000 Eur) mokėjimai buvo pinigai už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ieškovas laikosi pozicijos, kad pinigai sumokėti už žemę (duomenys neskelbtini), Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčo mokėjimai buvo už žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovo sutuoktinė, kuri tarėsi su Atsakovu dėl žemės sklypų pirkimo, mokėjo įmokas ir rūpinosi žemės sklypų pirkimu iš Atsakovo, mirusi. Ieškovas nesidomėjo sutuoktinės darbu ir sandoriais, todėl pinigų mokėjimo aplinkybių ir sklypo įsigijimo 2016-10-28 aplinkybių paliudyti negali, remiasi rastomis „Rankpinigių sutartimis“ ir savo paties manymu, kad visi pinigai buvo mokėti už žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertina pateiktus dokumentus ir šalių nurodytas sutampančias aplinkybes.

Iš 2023-10-17 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2013-03-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. J. ir G. J. nusipirko 5.4129 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad apie metus laiko įmokas mokėjo pats, o vėliau įmokas už žemės pirkimą iš valstybės įmokėjo Ieškovo sutuoktinė. Ieškovo atstovė teigė, kad Ieškovo teiginiais už (duomenys neskelbtini). žemės sklypą Atsakovui buvo sumokėta litais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė ir pripažino tokių įrodymų neturint. Neneigė Atsakovo nurodytų aplinkybių, kad dalį įmokų už išperkamą iš valstybės žemės sklypą įmokėjo Atsakovo sutuoktinė. Kokią įmoką už Atsakovo perkamą iš valstybės žemės sklypą įmokėjo Ieškovo sutuoktinė, duomenų nepateikta. Šalys patvirtino, kad dokumentus tvarkė Ieškovo sutuoktinė, kuri mirusi, todėl Ieškovas aplinkybių, susijusių su įmokų mokėjimu, žemės pirkimu ir „Rankpinigių sutarčių“ sudarymu, negali nieko paliudyti. Žino tik tai, kad pinigai buvo mokami dalimis ir jų mokėjimai įforminami surašant „Rankpinigių sutartis“. Tik atsižvelgiant į tai, kad 2016-05-21 ir 2016-07-21 pinigai už perkamą žemę Atsakovui perduoti iki 2016-10-28 Pirkimo – padavimo sutarties sudarymo, o sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina 1394 Eur, todėl šiai pinigų sumai ieškinį sumažino. Toks Ieškovo elgesys patvirtina jį pripažįstant, kad 2016-05-21 ir 2016-07-21 mokėti pinigai buvo už 5.4129 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai, kad 2016-10-28 Pirkimo – pardavimo sutartyje žemės sklypo kaina 1394 Eur neatitinka realiai sutartos ir sumokėtos už žemės sklypą kainą patvirtino abi šalys nurodydamos, kad už 1 ha žemės buvo sutarta kaina 3500 Eur ir tokia kaina buvo sumokėta Atsakovui. Atsakovas patvirtino, kad iki 2016-10-28 sutarties sudarymo Ieškovas ir jo sutuoktinė atsiskaitė pagal sutartą kainą, o į sklypo Pirkimo – pardavimo sutartį 1394 Eur kaina buvo įrašyta Ieškovo sutuoktinės pageidavimu dėl ūkinės buhalterijos. Atsižvelgiant į aptartus duomenis teismas prieina išvados, kad Šalims susitarus dėl žemės sklypų pirkimo ir 1 ha žemės kainos 3500 Eur, už Atsakovo iš valstybės įsigyjamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dalį įmokų sumokėjo už atsakovą Ieškovo sutuoktinė. Likusi po įmokų mokėjimo suma 10500 Eur, kurių dalis mokėjimų užfiksuota 2016-05-17 ir 2016-07-21 „Rankpinigių sutartyse“. Šalims atsiskaičius pagal sutartą žemės sklypo kainą, 2016-10-28 sudaryta Pirkimo – pardavimo sutaris dėl 5.4129 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Todėl ieškinio reikalavimą dėl „Rankpinigių sutarimis“ 2016-05-17 – sumokėtų 5000 Eur, ir 2016-07-21 – sumokėtų 3000 Eur avansinių mokėjimų priteisimo iš Atsakovo laiko nepagrįstais ir šioje dalyje ieškinys atmetamas.

Iš bylos duomenų ir Ieškovo atstovės bei Atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. šalys susitarė dėl žemės sklypų, esančių Atsakovo nuosavybėje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo. Kaina liko sutarta už 1 ha 3500 Eur, iš viso Ieškovas su sutuoktine Atsakovui už žemės sklypus turėjo sumokėti apie 28000 Eur. Iš Ieškovo pateiktos „Rankpinigių sutarties“ matyti, kad O. Z. R. J. 2017-10-31 sumokėjo 3500 Eur, 2018-07-05 sumkėjo 1500 Eur už perkamą žemę (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė 2017-06-28 „Rankpinigių sutartį“, iš kurios matyti, kad jam O. Z. už perkamą Nasvytalių k. žemę sumokėjo 2000 Eur. Viso už žemę (duomenys neskelbtini). Ieškovo sutuoktinė sumokėjo 7000 Eur. Po 2018-07-05 tarp šalių mokėjimų už žemę nebuvo, todėl teismas daro išvadą, kad Ieškovas ir jo sutuoktinė atsisakė ketinimų pirkti iš Atsakovo žemę, dėl ko nebuvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esančių Atsakovo nuosavybėje žemės sklypų pirkimo ir nebuvo toliau mokami avansiniai mokėjimai. Atsakovas taip pat suprato, kad šalių susitarimas negalioja, nes vieną iš žemės sklypų pardavė kitiems pirkėjams. Ieškovas ir Atsakovas patvirtino, kad po O. Z. mirties 2023-05-15, Atsakovas Ieškovui atidavė 2000 Eur. Likusi pagal „Rankpinigių sutartis“ negrąžinta suma 5000 Eur, kurią pripažįsta atsakovas ir dėl kurios ginčo byloje nėra. Šalims atsisakius susitarimo dėl žemės sklypų pirkimo, sumokėti Atsakovui pinigai turi būti gražinti Ieškovui, todėl ieškinys dėl 5000 Eur priteisimo Ieškovui iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas. Nors Atsakovas teigė, kad 1500 Eur yra su Ieškovu sutaręs padengti iš valstybės gaunamų išmokų, tačiau tokių Atsakovo teiginių jokie bylos duomenys nepatvirtina, todėl teismas šį Atsakovo teiginį laiko neįrodytu.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio normomis iš Atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023-07-11 iki teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje sumokėjo 314 Eur žyminį mokestį ir 1200 Eur apmokėjo už advokato pagalbą, viso patyrė 1514 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, 1200 Eur ieškovo nurodyta atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į tai, kad ji neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, pateikta šių išlaidų detalizacija ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis), yra protinga ir įrodyta, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos Ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš Atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškinys patenkintas 49 %, todėl Ieškovui iš Atsakovo priteistina 741,86 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš Šalių priteisinos išlaidos dėl dokumentų įteikimo atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį. Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 33,20 Eur. Ieškinį patenkimus 49 % iš ieškovo priteistina 16,93 Eur., iš Atsakovo priteistina 16,27 Eur.

2023 m. liepos 11 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padaryti įrašą registre uždraudžiant R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) perleisti ar įkeisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: 4,7544 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2,3084 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 0,6013 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems pastatams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 0,4061 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantiems statiniams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Priimant sprendimą laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki sprendimo įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straispniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-07-11 iki sprendimo įvykdymo dienos, 741,86 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,93 Eur (šešiolikos eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,27 Eur (šešiolikos eurų 27 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

2023 m. liepos 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones palikti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė