- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2YT-568-494/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03448-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., J. M., D. M., E. M.
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. S., J. M., D. M., E. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. M., pareiškėjo D. M. mama. Po S. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl turto paveldėjimo paveldėtojai į notarą nesikreipė. Po S. M. mirties pergyvenęs sutuoktinis E. M. sutuoktinei priklausiusį turtą pradėjo valdyti faktiniu valdymu, t.y. toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame bute, jį tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. M., po kurio mirties 2021 m. rugsėjo 29 dieną Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V. išdavė liudijimą dėl E. M. palikimo priėmimo pareiškėjui D. M. (registro Nr. 2201, paveldėjimo bylos Nr. 99/2021).
3. Pareiškėjui D. M. reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį juridinį faktą tam, jog galėtų priimti tėvo E. M. faktiniu valdymu priimtą palikimą po sutuoktinės S. M. mirties.
4. Pareiškėjo D. M. mama. S. M. su sutuoktiniu E. M. turėjo 5 vaikus: D. M., E. S., D. M., J. M., E. M..
5. S. M. ir E. M. santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal registrų centro duomenis butas registruotas E. M. vardu. Pareiškėjas nurodo, kad S. M. ir E. M. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
6. Tai, kad E. M., priėmė palikimą po sutuoktinės mirties ir valdė jį kaip savą, įrodo tai, kad jis atliko mokesčių mokėjimą už turto išlaikymą (duomenys neskelbtini), mokėjo įvairiais laikotarpiais po S. M. mirties. Pridedamos elektros energijos tiekėjo UAB „Ignitis“ pažymos apie elektros suvartojimą bei faktą, jog įsiskolinimo už elektros energiją nėra. Šie įrodymai pagrindžia, jog E. M. toliau naudojosi sutuoktiniams priklausančiu turtu, juo rūpinosi. Atkreiptinas dėmesys, jog E. M. mirties liudijime Nr. 21-40555280 yra užfiksuota, jog būtent namuose, (duomenys neskelbtini) ir mirė.
7. Pareiškėjas D. M. po tėčio E. M. mirties yra priėmęs paveldėjimą ir jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau tam, jog pareiškėjas galėtų paveldėti visą E. M. priklausiusį turtą būtina nustatyti juridinį faktą – jog E. M. priėmė S. M. palikimą faktiniu valdymu po jos mirties.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas teigia, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 str. 2 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Priėmus palikimą faktiniu valdymu nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti: įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2011).
9. Po S. M. mirties pergyvenęs sutuoktinis E. M. palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas kaip savo, tai yra, savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas. Tik E. M. naudojosi jiems priklausančiais namais, sutuoktinei priklausiusiais daiktais, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo turtą, sutuoktiniams priklausiusiuose namuose E. M. ir mirė. Dėl palikimo priėmimo po S. M. mirties nei pergyvenęs sutuoktinis E. M. nei kiti įpėdiniai pas notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. M. po tėčio E. M. mirties yra priėmęs paveldėjimą ir jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau tam, jog pareiškėjas galėtų paveldėti visą E. M. priklausiusį turtą būtina nustatyti juridinį faktą – jog E. M. priėmė S. M. palikimą faktiniu valdymu po jos mirties.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys E. S., J. M., D. M., E. M. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo tenkinti
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
12. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. M., pareiškėjo D. M. mama. Po S. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl turto paveldėjimo paveldėtojai į notarą nesikreipė. Po S. M. mirties pergyvenęs sutuoktinis E. M. sutuoktinei priklausiusį turtą pradėjo valdyti faktiniu valdymu, t.y. toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame bute, jį tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė E. M., po kurio mirties 2021 m. rugsėjo 29 dieną Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V. išdavė liudijimą dėl E. M. palikimo priėmimo pareiškėjui D. M. (registro Nr. 2201, paveldėjimo bylos Nr. 99/2021). Pareiškėjui D. M. reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį juridinį faktą tam, jog galėtų priimti tėvo E. M. faktiniu valdymu priimtą palikimą po sutuoktinės S. M. mirties.
14. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog E. M. nuolat rūpimosi ir rūpinasi turtu, kuris liko po jo sutuoktinės S. M. mirties. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog po S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiniu valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
15. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad po S. M., mirties E. M., palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiniu valdymu
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.