Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. J. 2024 m. sausio 13 d. apie 05.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. K., t. y. tyčia rankomis sugriebęs už pečių pargriovė D. K. ant žemės, vieną kartą įspyrė jai į veidą ir du kartus į kairę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad jis su sugyventine D. K. kartu gyvena apie 9 metus jo nuomojamuose namuose (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo įvykio dienos išvakarėse kartu su sugyventine D. K. nuvyko pas jo pažįstamą (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten visi kartu (trise) vartojo alkoholį, gėrė per naktį. Kadangi, buvo stipriai neblaivus, visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kaip jiems būnant virtuvėje, D. K. atsistojo ir ketino išeiti namo. Jai išėjus per duris, į kiemą, jis pasivijo ją, norėjo sustabdyti, tačiau tarp jų kilo konfliktas. Prisimena, kad kieme jie susistumdė ir jis parvertė sugyventinę ant žemės, kad būtų sudavęs smūgius kojomis neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo taip padaryti. Su sugyventine susitaikys ir jos atsiprašys, nori toliau kartu gyventi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 63-66).

3. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad su sugyventiniu D. J., (kaltinamuoju) kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų, kartu gyvena ir du jos nepilnamečiai vaikai. Namus, kuriuose jie gyvena, sugyventinis nuomoja. Nusikaltimo įvykio dieną ji su sugyventiniu buvo išvykę į svečius pas pažįstamą asmenį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį svečiuose, trise vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 05.00 val. ji nusprendė išeiti į lauką, į tualetą. Nors buvo neblaivi, tačiau viską gerai atsimena, pamena, kad išeidama gana stipriai trinktelėjo namų duris, kas tikriausiai nepatiko sugyventiniui, jis atėjo iš paskos ir staiga pradėjo ją stumdyti, rankomis sugriebęs už pečių pargriovė ant žemės. Jai parkritus, kaltinamas koja, vieną kartą spyrė jai į veidą, ir du kartus įspyrė į kairę koją, t. y. šlaunį ir blauzdą. Dėl šių kaltinamojo veiksmų jautė stiprų fizinį skausmą, jį jaučia iš dabar. Nuo smūgio į veidą nukrito ir buvo sugadinti jos akiniai. Po įvykio ji išėjusi namo, viską papasakojo savo tėvui Ž. K., šis ir iškvietė policiją. Papildomai paaiškino, kad konflikto metu pašalinių asmenų kieme nebuvo, jos nepilnamečiai vaikai buvo kitur, pas juos prižiūrančius asmenis. Anksčiau tarp jos ir sugyventinio jau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, buvo pradėtas ikiteisminis, tačiau jie susitaikę. Pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo masto nustatymui nevyko, kadangi patyrė tik fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 49-52).

4. 2024 m. sausio 13 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio PK) policijos pareigūno P. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjo Ž. K. gautą informaciją apie sugyventinio (kaltinamojo) smurtą prieš jo dukrą D. K. – ši pasitvirtino, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, nurodė, kad išgertuvių metu tarp jos ir neblaivaus sugyventinio D. J. įvykus konfliktui ir jai išėjus į lauką, D. J. ją pasivijęs kieme rankomis sugriebė už pečių ir pargriovęs ant žemės koja vieną kartą spyrė į veidą, sulaužė akinius, taip pat du kartus spyrė į kairę koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Pranešėjas Ž. K. nurodė, kad dukra yra nuolatos mušama, kai sugyventinis būna neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas (b. l. 36-38).

5. 2024 m. sausio 14 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. Namų valda iš dalies aptverta tvora, kieme matomas medinis rudos spalvos gyvenamasis namas, kiek toliau ūkinis pastatas. Kiemas apsnigtas, sniege matomos išvaikščiotos pėdos ir automobilio ratų vėžių pėdsakai (b. l. 77-79).

6. 2024 m. sausio 14 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant D. K. kūno matomos neseniai patirto smurto žymės – paraudimas ant kairės šlaunies, nukentėjusioji skundėsi kairės blauzdos skausmu, tačiau matomų sužalojimų nepastebėta (b. l. 84-85).

7. 2024 m. sausio 13 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad D. K. pateikė rudos spalvos, sulūžusius per pusę, be vieno stiklo „Zanzara“ akinius (b. l. 24-26).

8. Vilkaviškio PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesterio) panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog nusikaltimo įvykio dieną (2024 m. sausio 13 d.) 12.28 val. laiku nukentėjusiajai D. K. nustatytas vidutinis 2,08 prom. girtumas, bei 15.32 val. laiku kaltinamajam D. J. – sunkus 2,75 prom. girtumas (b. l. 27-29).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš sugyventinę D. K. – rankomis pargriovęs ant žemės vieną kartą įspyrė į veidą ir du kartus į kairę koją, sukeldamas nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (pargriaudamas ant žemės ir spirdamas į veidą ir koją) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, spyriai koja į veidą ir koją, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusios asmens kūno apžiūros protokolas) jo vietoje užfiksuotais duomenimis, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, privataus namo kieme, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie dešimt metų ir tvarko bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai nedidelis (1 spyris į veidą ir du į koją), smurtas nebuvo stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, nors pažymėtina, kad smurtauja nebe pirmą kartą, – Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. spalio 11 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 72-74), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 111-113), jis yra visiškai darbingas, dirba nuolatinį darbą (b. l. 116) ir pragyvena iš darbo pajamų, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai ją sunkinančiai aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 13), jo asmeninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio 60 parų arešto bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 40 parų arešto. Visuma aplinkybių (13, 14 punktai), teismo vertinimu teikia pakankamą pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajam arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos (bausmės) atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos ir bausmės vykdymas jam atidėtinas 6 mėnesių laikui be intensyvios priežiūros, įpareigojant : tęsti darbą, kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktai). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo įvykdytos veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2024 m. sausio 13 d. 15.32 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 12.08 val. (b. l. 9-12, 75-76). Kaltinamajam D. J. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-71) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

16. Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akiniai, pagal pakvitavimą gražinti ir laikinai saugomi pas nukentėjusiąją D. K. (b. l. 139), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini visam laikui teisėtai jų savininkei D. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

17. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, skiriamą bausmę D. J. sumažinti 1/3 dalimi, ir nustatyti galutinę bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) dieną nuteistojo D. J. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą skiriamos jam arešto bausmės.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir skiriamos arešto bausmės vykdymą D. J. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kartu paskirti pareigas : a) tęsti darbą ar registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; b) kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi; c) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akinius, grąžinti (palikti) visam laikui teisėtai jų savininkei D. K.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ją panaikinti

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.