- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-850-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00037-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
G. G. prašė pripažinti UAB „Swedbank lizingas“ atlikto vienašalio 2009-08-12 lizingo sutarties Nr. LT084293 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Paaiškino, kad ginčo sutartimi atsakovas įsigijo iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ automobilį BMW 745 ir perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovui. Ieškovui uždelsus laiku vykdyti įsipareigojimus, 2011-12-05 iš atsakovo buvo gautas įspėjimas, jog iki 2011-12-27 nepadengus susidariusio 6007,80 Lt dydžio įsiskolinimo, sutartis nuo 2011-12-28 bus vienašališkai nutraukta. 2011-12-06 atsakovui buvo pateiktas prašymas dėl dalies įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, tačiau atsakovas prašymo netenkino. Ieškovas nors ir vėlavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau nuolat mokėdavo automobilio išpirkimo, palūkanų bei draudimo įmokas ir niekada to neatsisakė daryti. Atsakovo nurodytas terminas padengti įsiskolinimą nebuvo protingas, todėl atsakovas nesąžiningai ir nepagrįstai inicijavo sutarties vienašalį nutraukimą.
UAB „Swedbank lizingas“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad visos lizingo sutarties sąlygos su ieškovu buvo aptartos individualiai ir buvo keičiamos pagal ieškovo pageidavimus, pvz. 2010-11-29 ieškovo prašymu įsipareigojimų vykdymas pagal lizingo sutartį ieškovui buvo atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl 2011-06-03 tarp šalių buvo sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Nepaisant to, ieškovas ir toliau netinkamai vykdė lizingo sutarties sąlygas, todėl atsakovas 2011-12-02 pretenzija įspėjo ieškovą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovui neįvykdžius pretenzijoje nurodytos sąlygos, atsakovas 2012-01-03 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą automobilį. Kadangi lizingo sutartis buvo iš esmės pažeista, sutartis buvo nutraukta vadovaujantis lizingo sutarties sąlygomis, todėl lizingo sutarties nutraukimas yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis.
Trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje pripažino, jog ginčo sutarties punktų nuostatos suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį; nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-26 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog nėra pagrindo ginčo 2009-08-12 lizingo sutarties Nr. LT084293 nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškovas raštu buvo informuotas apie pradelstą mokėjimą (atsakovas pagal ieškovo prašymą tikslino mokėjimo grafikus bei vėliau sudarė atskirą įsiskolinimo mokėjimo sutartį), atsakovo įspėjimo 2011-12-05 dienai eilinės įmokos nebuvo sumokėtos 30 dienų, o nesumokėta įmokų sumą, lyginant su bendra kredito suma sudarė 17,90 proc., t. y. viršijo 10 proc., be to, ieškovas per 14 dienų nesumokėjo įsiskolinimo per atsakovo nustatytą terminą (iki 2011-12-27) (CK 6.217 str. 3 d.). Lizingo sutartis buvo nutraukta pagal ginčo sutarties 11.1.1 ir 11.4 p. nuostatas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nėra konstatavusi, kad sutarties nutraukimas pagal nurodytus punktus, pažeidė ieškovo kaip vartotojo ir tuo pačiu silpnesnės šalies teises ir šalių interesų pusiausvyrą ir prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pagal lizingo sutartį griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, o ieškovas, nuolat pažeidinėdamas savo įsipareigojimus, davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, todėl lizingo sutarties pažeidimas buvo esminis ir tai suteikė atsakovui teisėtą pagrindą nutraukti lizingo sutartį su ieškovu (CK 6.217 str. 2 d. 2, 4 p. p).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas pažeidė CK 6.217 str. 1, 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Teismas konstatavo, kad pagal sutartį griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir ieškovas, pažeisdamas savo mokėjimo įsipareigojimus, davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Tačiau teismas visiškai nevertino kitų sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijų, nustatytų CK 6.217 str. 2 d. 1, 3, 5 punktuose. Taigi teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliantas nepilnai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neįvertino apelianto nuolat atliekamų sutarties dalinio vykdymo veiksmų, taip pat apeliantui didelę žalą padariusių vienašalio sutarties nutraukimo pasekmių. Teismas neįvertino aplinkybių, kad 2011 metais visus įsipareigojimus pagal automobilio draudimo (Kasko) sutartį be apelianto sutikimo atsakovas perdavė su atsakovu susijusiai įmonei P&C Insurance AS Lietuvos filialui. Apeliantas su tokiu draudiko pakeitimu nesutiko, tačiau atsakovas sprendimo dėl vienašališko draudiko pakeitimo nepakeitė. Įvykus automobilio dalių vagystei apeliantas kreipėsi į atsakovo pripažįstamą automobilių servisą. Po draudiminio įvykio remonto atsakovas draudimo išmoką nukreipė į savo atsiskaitomąją sąskaitą, o automobilio remonto išlaidas sumažinti iki minimumo ir sumokėti iš asmeninių lėšų privalėjo pats apeliantas. Teismas neatsižvelgė į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje konstatuota, jog ginčo sutartyje nustatytą 0,2 proc. delspinigių per dieną dydį (2.8.1, 9.4 p.) pripažino kaip nepagrįstai didelį ir pasiūlė taikyti 0,02 proc. delspinigių dydį; sutarties 2.9 punktu, kuriuo atsakovui suteikta teisė iš įplaukusių sumų pirmiausia dengti netesybas, reikalaujamas už netinkamą sutartinių įmokų mokėjimą, ir tik po to iš likusių piniginių lėšų dengti sutartines įmokas, buvo iš esmės pažeista sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra apelianto nenaudai bei pažeistos apelianto, kaip vartotojo, teisės ir teisėti interesai. Teismas vadovavosi ginčo sutarties 11.1 ir 11.4 punktais, nors Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje konstatuota, jog sutarties 11.1 ir 11.4 punktai (o taip pat ir 11.2 punktas) prieštarauja CK įtvirtinto teisinio reguliavimo esmei, kadangi įtvirtinta prezumpcija, jog apelianto, kaip vartotojo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas bet kuriuo atveju būtų laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Teismas taip pat taikė sutarties sudarymo metu negaliojusias Vartojimo kredito įstatymo normas ir nesivadovavo sutarties sudarymo metu galiojusiomis CK 6.889 str. nuostatomis, todėl pažeidė įstatymo galiojimo atgal draudimo principą. Teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi visiškai neįvertino apelianto pateiktų finansinių galimybių vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei atsakovo prievolių nevykdymo užtikrinant apelianto teisių apsaugą Automobilio draudimo ir remonto po draudiminio įvykio santykių srityje.
Atsiliepimas
UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lizingo sutartis Nr. LT084293 (t. I, b. l. 8-13) tvirtina, kad 2009-08-12 G. G. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią G. G. turto išpirkimo būdu siekė įsigyti nuosavybėn automobilį BMW 745 AT 11555,84 EUR vertės savo asmeniniams poreikiams tenkinti, už automobilį mokant automobilio išpirkimo įmokas ir sutartines palūkanas už naudojimąsi UAB „Swedbank lizingas“ finansavimu, pagal grafiką mokant kas mėnuo nustatyto dydžio įmokas. Mokėjimų pagal sutartį pabaiga – 2014-08-30.
Pagal CK 6.574 str. kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį.
Pagal CK 6.567 str. 1 d. pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nurodytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi lizingo sutarties esmė yra lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, todėl suteikto finansavimo grąžinimas, finansavimo išlaidų atlyginimas ir atlyginimo (palūkanomis) sumokėjimas už suteiktą finansinę paslaugą yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Lizingo davėjo interesas yra iš sutarties gauti finansinės naudos, o lizingo gavėjo – įsigyti turtą. Todėl sprendžiant ginčą dėl sutarčių nutraukimo turi būti aiškinamasi, ar nėra pažeidžiama pusiausvyra tarp šių dviejų priešingų interesų.
2011-12-02 raštu Nr. SL-SR-18679 UAB „Swedbank lizingas“ pareikalavo G. G. sumokėti iki 2011-12-27 nesumokėtą 6007,80 Lt įsiskolinimą pagal lizingo sutartį ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos bankas turi teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartį (t. I, b. l. 27). 2011-12-06 raštu G. G. prašė leisti apmokėti dalį įsiskolinimo – 1000 Lt, o kitą dalį atidėti nustatant, kad įsiskolinimas bus apmokamas kas mėnuo po 500 Lt. Paaiškino, kad susidūrė su finansiniais sunkumais, nes nusprendė įsigyti papildomą verslą, laukia apmokėjimo už atliktus darbus pagal teisinių paslaugų sutartis, turi galimybę gauti iš artimųjų giminaičių apie 5000 Lt per mėnesį (t. I, b. l. 29-31). 2011-12-19 raštu Nr. SL-SR-19183 UAB „Swedbank lizingas“ atsisakė pakeisti lizingo sutartis nurodydamas, kad mokėjimai jau buvo atidėti du kartus, tačiau skolininkas savo pareigos mokėti įmokas vis tiek nevykdo (t. I, b. l. 32-33). Priedas Nr. 3 prie lizingo sutarties (t. I, b. l. 24) tvirtina, kad 2010-11-29 ieškovui finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo atidėtas 6 mėnesių terminui. Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT091274/ĮMS tvirtina, kad 2011-06-03 ieškovo 3763,70 Lt įsiskolinimo mokėjimas šalims susitarus buvo išdėstytas. Taigi šios aplinkybės tvirtina, kad ieškovas iki įspėjimo jau kurį laiką lizingo sutarties sąlygų tinkamai nevykdė ir dėl to šalys keitė sutarties sąlygas. Todėl lizingo davėjas lizingo gavėjui ir toliau tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, pagrįstai įspėjo lizingo gavėją, kad turi susimokėti skolą ir tokiu įspėjimu šalių pusiausvyra dėl sutarties tinkamo vykdymo nebuvo pažeista. Skolai susimokėti lizingo gavėjui buvo nustatytos 25 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad skolos dydis buvo 6007,80 Lt, 25 dienos buvo pakankamas laikas skolai padengti. 2011-12-06 ieškovo raštas atsakovui, kuriame nurodoma, kad jis gauna finansavimą ir iš giminaičių po 5000 Lt kas mėnuo, perka papildomą veslą, tik patvirtina, kad ieškovas turėjo sąlygas ieškoti galimybių padengti įsiskolinimą, jeigu būtų siekęs vykdyti sutarties sąlygas. Kadangi sutarties sąlygų nevykdė kurį laiką, laikytina, kad sutartį nuo 2012-01-03 UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė pagrįstai (t. I, b. l. 70), nes ieškovas pažeidė esmines sutarties sąlygas.
Ta aplinkybė, kad kai kurias sutarties sąlygas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertino kaip nesąžiningas ir neatitinkančias kai kurių įstatymų normų, neduoda pagrindo kitaip vertinti lizingo sutarties nutraukimo situaciją. Ši išvada gali būti vertinama iš naujo, jei tarp šalių kiltų ginčas dėl nuostolių pagal sutartį atlyginimo. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ieškiniui dėl lizingo sutarties nutraukimo lemiamos reikšmės neturi.
Naikinti ar keisti teismo sprendimą pagrindo nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimą palikti nepakeistą.