- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- e2-6641-845/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00912-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. 35,98 EUR žalos atlyginimą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (e. b. l. 43). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2013 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius, dėl kurių bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (e. b. l. 7-13). Kaip nurodė ieškovė, pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės ir privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovas nusikalstamais veiksmais sužalojo I. M. T., kuri dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nukentėjusiosios I. M. T. gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o suteiktų paslaugų kaina sudarė 35,98 EUR (e. b. l. 14).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinį ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.
Kadangi dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl atsakovas privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovei iš atsakovo priteistina 35,98 EUR žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (35,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 15 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k.: 188783796, naudai 35,98 EUR (trisdešimt penkis eurus devyniasdešimt aštuonis euro centus) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k.: 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.