- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- I-599-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01744-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamento, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, Vyriausybinių ryšių centrui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant atsakovo Valstybės saugumo departamento atstovui Audriui Bareišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, Vyriausybinių ryšių centrui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. skunde, kurį patikslino 2014-01-09, 2014-01-17 ir 2014-04-14 prašo teismo: 1) panaikinti Vyriausybinių ryšių centro prie Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VRC prie VSD) 2012-03-30 sprendimą Nr. 62P-6; 2) panaikinti VRC prie VSD 2013-05-03 sprendimą Nr. (2.9)6K-114; 3) įpareigoti Valstybės saugumo departamentą įskaičiuoti pareiškėjo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18; 4) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės saugumo departamento, išmokėti susidariusią nepriemoką. Nurodo, kad 2012-04-01 sprendimu Vyriausybinių ryšių centras prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VRC) paskyrė pareiškėjui 932,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Stažas pensijai gauti buvo apskaičiuotas vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p., į stažą pensijai gauti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18, t y. tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikotarpis. Pareiškėjas 2013-04-26 pateikė prašymą Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriui, kaip institucijai, kuri įgaliota skaičiuoti ir išmokėti valstybines VRC pareigūnų pensijas, prašydamas įskaityti į stažą pensijai gauti tarnybos laikotarpį SSRS ginkluotose pajėgose nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18, atsižvelgiant į padidėjusį tarnybos stažą atitinkamai perskaičiuoti paskirtą pareigūno pensiją, taip pat pateikė Šiaulių VPK migracijos tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę priėmė įstatyme numatytais terminais ir tvarka – 1991-05-21. VRC atsisakė tenkinti prašymą ir nurodė, kad valstybė nėra priėmusi atitinkamo įstatymo dėl tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose po 1990-03-11 bei šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Konstitucinis Teismas 2013-02-22 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. tiek, kiek jame nustačius, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis iki 1990-03-11 įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nenustatyta, kad tokios tarnybos laikotarpis po 1990-03-11 įskaitomas į tarnybos laiką šiai pensijai skirti asmenims, pripažintiems Lietuvos Respublikos piliečiais pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą arba 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 ar 2 punktą, taip pat 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims, kurie tapo Lietuvos Respublikos piliečiais apsisprendę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki jų paėmimo į karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose arba tokios karo tarnybos metu, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į šį nutarimą, jam nepagrįstai buvo neįskaitytas tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikotarpis po 1990-03-11. Pažymėjo, kad 2013-02-28 įsigaliojo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinio pensijų įstatymo 16 str. 3 d. pataisos. Pažymėjo, kad vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas prieštaraujančioms Konstitucijai deramai jo teisių pažeidimo pasekmių nepašalino. Dėl to, kad į stažą pensijai skirti nebuvo įskaičiuotas jo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikotarpis po 1990-03-11, susidarė atitinkama valstybinės pensijos nepriemoka, dėl to pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms - nepriskaičiuotai ir neišmokėtai valstybinės pareigūnų ir karių pensijos daliai (b. l. 1-4, 47, 53, 96).
Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktuose atsiliepimuose atsakovas Vyriausybinių ryšių centras prie Krašto apsaugos ministerijos nurodo, kad 2014-01-01 įsigaliojus 2013-12-03 Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. pakeitimo įstatymui, neprieštarauja perskaičiuoti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą pareigūno pensiją. Pareiškėjui iki 2014-01-01 būdamas biudžeto asignavimų valdytoju pensiją mokėjo Vyriausybinių ryšių centras prie Valstybės saugumo departamento, o nuo 2014-01-01 valstybines pensijas mokės Valstybės saugumo departamentas. Taip pat nurodo, kad neprieštarauja pripažinti netekusiu galios Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012-03-30 sprendimą Nr. 62P-6 ..Dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo“, tačiau, siekiant išvengti pareiškėjo, pareigūno valstybinės pensijos gavėjo, statuso neapibrėžtumo, kuris atsirastų VRC priėmus sprendimą dėl pensijos skyrimo panaikinimo, o Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui nepriėmus sprendimo dėl perskaičiuotos pensijos skyrimo, norint, kad atsakovų atitinkami sprendimai būtų priimti nuosekliai, mano, kad teismas turėtų nurodyti atsakovams priimti atitinkamus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybinių ryšių centro prie Valstybės saugumo departamento 2013-05-03 raštas Nr. (2.9)6K-114 pripažintinas netekusiu galios (b. l. 55-56, 106).
Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovai Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės saugumo departamento, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybinę pensiją pareiškėjui paskyrė ir mokėjo ne Valstybės saugumo departamentas, o Vyriausybinių ryšių centras, kuris, kaip atskiras juridinis asmuo, tuo metu buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto ir buvo jam skirtų asignavimų valdytojas. Pažymėjo, kad tiek iki 2014-01-01, tiek ir po šios datos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nurodyti asmenys, pagal šio įstatymo 12 str. nuostatas, prašymus jiems skirti ir mokėti valstybinę pensiją galėjo (gali) teikti tik tai institucijai, kurioje iš jų tarnavo paskiausiai. Ši įstatymo nuostata nenumato galimybės asmenims gauti valstybinę pensiją iš institucijos, kurioje jie netarnavo paskiausiai. Todėl sistemiškai aiškinant minėto įstatymo nuostatas, Vyriausybinių ryšių centro tarnautojai, kuriems įstatymas numato teisę gauti valstybinę pensiją, ir kurių paskutinė tarnybos vieta buvo VRC, turėjo (turi) teisę teikti prašymus jiems skirti (perskaičiuoti) ir mokėti valstybinę pensiją būtent Vyriausybinių ryšių centrui nepaisant to, kad įstatymo 12 str. jis nėra įvardintas kaip atskira valstybinę pensiją mokanti institucija. Vyriausybinių ryšių centras nuo jo įsteigimo buvo valstybinę pensiją mokanti institucija ir prašymus tarnautojai teikė tiesiogiai centrui, pensiją jiems skyrė ir mokėjo centras iš jam skirtų asignavimų. Nuo 2014-01-01 Vyriausybinių ryšių centro pavaldumas keitėsi ir buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai (toliau – ir KAM), todėl teisių ir pareigų, susijusių su pensijų skyrimu, perėmėju laikytina KAM, nepaisant to, kad 2014-03-03 Valstybės saugumo departamentas prisiėmė pareigą mokėti paskirtas valstybines pensijas iš tarnybos VRC iki 2013-12-31 atleistiems pareigūnams. Pažymėjo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. nuostatas, perskaičiavus pensiją turėtų būti sumokėtas ir skirtumas už laikotarpį nuo 2013-02-28, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje ar įstaigoje. Taigi, pareiga sumokėti skirtumą tenka pensiją paskyrusiai ir ją skaičiavusiai institucijai, šiuo atveju Vyriausybinių ryšių centrui, o ne VSD (b. l. 102-104).
Atsakovų atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies, dalyje byla nutraukiama.
Atsakovų atstovo paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui J. B. VRC prie VSD direktoriaus 2012-03-30 sprendimu Nr. 62P-6 nuo 2012-03-31 paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Pareigūno tarnybos laikas pensijai skirti nurodytas 20 metų 2 mėnesiai 4 dienos ir paskirta 757,50 Lt dydžio valstybinė pensija (b. l. 29). Pareiškėjas 2013-04-05 su prašymu kreipėsi į Vyriausybinių ryšių centrą prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento dėl neįskaityto į stažą tarnybos SSRS kariuomenėje laikotarpio nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18 (b. l. 5-6). Atsakovas 2013-05-03 sprendimu prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad norint įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarimą, turi būti atlikti teisinio reglamentavimo pakeitimai, o kol tokie nėra priimti, prašymo nėra pagrindo tenkinti (b. l. 7). 2013-12-31, kaip nurodoma teismui pateiktame paaiškinime, vykdant VSD pavedimą dėl pensijos dokumentų pardavimo, pastebėtas netikslumas apskaičiuojant valstybinę pensiją pareiškėjui J. B., todėl VRC prie VSD direktoriaus 2013-12-31 sprendimu Nr. 62P-37 valstybinė pareigūnų pensija nuo 2014-01-01 perskaičiuota ir paskirta 747 Lt pensijos suma, pareigūno tarnybos laikas pensijai skirti liko nepakitęs – 20 metų 2 mėnesiai 4 dienos, t. y. tarnybos laikas SSSR ginkluotose pajėgose nuo 1990-03-11 iki 1990-11-18 į pareigūno tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo įskaičiuotas (b. l. 82-85). Nuo 2014-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, reglamentuojančiam valstybinių pensijų mokėjimą buvusiems VRC prie VSD pareigūnams, pareiškėjas J. B. dėl pensijos 2014-02-26 perskaičiavimo ir nepriemokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovą VSD, kuris 2014-03-05 raštu informavo, kad dėl pensijos perskaičiavimo jis turi kreiptis į VRC, kurio pavaldumas perduotas KAM (b. l. 77). Pateiktais duomenimis įskaičius pareiškėjui J. B. į pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos SSRS kariuomenėje laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18, jo pareigūno tarnybos laikas pensijai skirti sudarytų 20 metų 10 mėnesių ir 12 dienų, o pensijos dydis, įvertinus 2013-12-31 pastebėtus netikslumus apie pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį – 788,11 Lt (b. l. 82-85).
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: 1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d. Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. (2012 m. spalio 2 d. redakcija) nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: 1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, galima būtų manyti, kad VRC prie VSD 2012-12-30 sprendimas dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo, kuriuo pareiškėjui J. B. neįskaitytas į stažą tarnybos SSRS kariuomenėje laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18, buvo pagrįstas galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
Konstitucinis Teismas 2013-02-22 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 8-314) 1 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis iki 1990 m. kovo 11 d. įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nenustatyta, kad tokios tarnybos laikotarpis po 1990 m. kovo 11 d. įskaitomas į tarnybos laiką šiai pensijai skirti asmenims, pripažintiems Lietuvos Respublikos piliečiais pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą arba 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 ar 2 punktą, taip pat 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims, kurie tapo Lietuvos Respublikos piliečiais apsisprendę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki jų paėmimo į karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose arba tokios karo tarnybos metu, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 122-6133) 1 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis iki 1990 m. kovo 11 d. įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nenustatyta, kad tokios tarnybos laikotarpis po 1990 m. kovo 11 d. įskaitomas į tarnybos laiką šiai pensijai skirti asmenims, pripažintiems Lietuvos Respublikos piliečiais pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą arba 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 ar 2 punktą, taip pat 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims, kurie tapo Lietuvos Respublikos piliečiais apsisprendę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki jų paėmimo į karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose arba tokios karo tarnybos metu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nors VRC prie VSD 2012-12-30 sprendimas dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo, kuriuo pareiškėjui J. B. neįskaitytas į stažą tarnybos SSRS kariuomenėje laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18, buvo pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, tačiau, paskelbus Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarimą, juo (šiuo teisiniu reguliavimu) nebegalėjo būti grindžiami sprendimai dėl tarnybos laiko valstybinei pensijai skirti prilyginimo, be to, asmenys kuriems sprendimai dėl pensijos skyrimo buvo pagrįsti tokiu reguliavimu, turėjo teisę prašyti išmokėti ir susidariusią nepriemoką: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Atsižvelgiant į tai, VRC prie VSD 2013-05-03 sprendimas netenkinti pareiškėjo J. B. prašymo perskaičiuoti pensiją nuo jos paskyrimo dienos yra naikinamas.
Byla dalyje dėl VRC prie VSD direktoriaus 2012-03-30 sprendimo Nr. 62P-6 dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo nutraukiama: ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nepaisant to, kad įstatymas galimybę kreiptis į teismą sieja su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiajam subjektui teisines pasekmes. Kai ginčijamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Kadangi VRC prie VSD direktoriaus 2013-12-31 sprendimu Nr. 62P-37 valstybinė pareigūnų pensija pareiškėjui J. B. buvo perskaičiuota ir 2014-01-01 mokama pagal šį sprendimą, ginčijamas VRC prie VSD direktoriaus 2012-03-30 sprendimas Nr. 62P-6 nuo 2014-01-01 nebegalioja, todėl net ir patenkinus skundą šioje dalyje, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.
Nuo 2014-01-01 galiojanti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. (2013-12-03 įstatymu Nr. XII-636) redakcija nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: 1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuriuo priimti nuo 2014-01-01 įsigalioję šio įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. pakeitimai, 2 str. 2 d. nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų, nurodytų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte, prašymu. Perskaičiuotosios pagal naujus duomenis ir mokėtosios pensijos skirtumas mokamas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d., bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje ar įstaigoje dienos. Perskaičiuojant pensijos dydį, taikomi darbo užmokesčio dydžiai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija.
Atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo J. B. tarnybos stažą valstybinei pensijai gauti turi būti įskaičiuotas tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1990-11-18. Kadangi 2014-01-01 pareigūnų valstybinę pensiją pareiškėjui J. B. privalo mokėti ir moka atsakovas Valstybės saugumo departamentas, jis ir įpareigojamas ją perskaičiuoti, įskaičiuojant į tarnybos laiką pensijai skirti J. B. tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1990-10-18.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti išmokėti susidariusį valstybinės pensijos skirtumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2-4 d. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarimas buvo paskelbtas 2013-02-28, pareiškėjas J. B. į teismą su skundu kreipėsi 2013-05-24 (b. l. 12). 2013-12-03 Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-636 2 str. 2 d. nustatyta, kad perskaičiuotosios pagal naujus duomenis ir mokėtosios pensijos skirtumas mokamas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d., bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje ar įstaigoje dienos. Kadangi minėtas įstatymas nustato terminą, numatytą atsižvelgiant į Konstitucijos 107 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostatas, kuriuo gali būti apskaičiuojamas susidaręs valstybinės pensijos skirtumas, t. y. nuo 2013 m. vasario 28 d., bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje ar įstaigoje dienos, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išmokėti susidariusį pareigūnų valstybinės pensijos skirtumą tenkinamas iš dalies: pareiškėjui priteisiama valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi per laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2014-04-30, t. y. už laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2014-02-26, nustatytą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 str. 2 d., bei nuo 2014-02-27 iki 2014-04-30, kada formaliais pagrindais nebuvo tenkintas prašymas dėl pensijos perskaičiavimo.
Atsakovo VSD atsiliepime į skundą nurodyti teiginiai, kad pareiškėjui pareigūnų valstybinę pensiją turėtų perskaičiuoti ir nepriemokos nuo 2013-02-28 skirtumą išmokėti KAM, nėra pagrįsti: kadangi pareiškėjas, tarnavęs VRC prie VSD, teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją įgijo būdamas Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnu (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 4 p. (2007-01-18 įstatymo Nr. X-1027 redakcija galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2012-12-31), kuriems tiek pagal 2012-03-30, t. y. skiriant pareigūnų valstybinę pensiją J. B., tiek pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., nustatančią, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai, pensijas turėjo skirti Valstybės saugumo departamentas, prašymą dėl jos perskaičiavimo ir nepriemokos nuo 2013-02-28 išmokėjimo pareiškėjas J. B. ir turėjo pateikti šiai institucijai, kuri, be to, nuo 2014-01-01 privalo mokėti ir moka jam pareigūnų valstybinę pensiją.
Atsižvelgiant į Vyriausybinių ryšių centro prie Krašto apsaugos ministerijos 2014-04-22 pažymoje Nr. (3.9)14B-142 pateiktus duomenis bei VRC prie VSD direktoriaus 2013-12-31 sprendimu Nr. 62P-37 apskaičiuotą J. B. pensijos dydį, kuris yra 747 Lt, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2014-04-30 (14 mėn. ir 1 d.) susidarė 396,47 Lt valstybinės pensijos nepriemoka (per laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2013-12-31 nepriemoka yra 232,03 Lt, per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 164,44 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Vyriausybinių ryšių centro prie Valstybės saugumo departamento 2012-03-30 sprendimą Nr. 62P-6, nutraukti.
Panaikinti Vyriausybinių ryšių centro prie Valstybės saugumo departamento 2013-05-03 sprendimą Nr. (2.9)6K-114.
Įpareigoti Valstybės saugumo departamentą į pareiškėjo J. B. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaičiuoti jo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1990-11-18.
Priteisti J. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, 396,47 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus 47 ct) valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2014-04-30.
Kitoje dalyje pareiškėjo J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.