Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams P. V., P. M., I. M., tretiesiems asmenims J. J., J. M. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovė yra sulaukusi senatvės pensijinio amžiaus, t. y. dėl savo amžiaus yra nedarbinga, reiškia, kad išlaikymo ieškovei reikalingumas yra preziumuojamas. Šios prezumpcijos atsakovai nenuginčijo įrodymais.

2. Dėl savo materialinės padėties neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, nes pensija maža -173,90 Eur, jos vos pakanka užmokėti už sandėliukų nuomą. Tenka valgyti labdaros maitinimo įstaigose. Tai žeidžia ieškovės orumą, nes užauginusi 5 vaikus senatvėje turi kęsti nepriteklių ir žmogui netinkamas gyvenimo sąlygas. Teismo nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo 2007 m. ir 2009 m. sandorių metu pinigų iš turtą įgijusio asmens negavo, nes buvo apgauta, tačiau net jei ir būtų gavusi teismo minėtus 8.109,36 Eur, juos per 7-8 metus jau būtų sunaudojusi maistui, apavui, aprangai, būstui ir kitiems žmogui būtiniems poreikiams tenkinti ir vis vien būtų reikėję kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš vaikų priteisimo. Teismo nurodyta aplinkybė, jog už sandėliukų nuomą neturi įsiskolinimo, nepaneigia išlaikymo reikalingumo, nes iš gaunamos pensijos stengiasi pirmiausia įvykdyti sutartinę prievolę, dėl ko nukenčia kiti poreikiai.

3. Atsakovų P. M. ir I. M. gaunamos pajamos, tikėtina, yra pakankamos ir patiems pragyventi, ir paremti nepritekliuose vargstančią savo motiną, nes abu jie uždarbiauja užsienyje. P. M. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), abu minėti atsakovai yra nevedę, nepilnamečių vaikų neturi, tad laikytina, jog išlaikytinių nėra. Atsakovės P. V. šeimos pajamos, tenkančios vienam jos šeimos nariui yra didesnės, nei ieškovės paskirtos mėnesio senatvės pensijos išmokos. Atsakovų turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, dėl to ieškovės sūnūs P. ir I. M. bei dukra P. V. yra materialiai pajėgūs teikti išlaikymą savo motinai.

4. Ieškovė rūpinosi vaikais, apribojus jos valdžią vaikų atžvilgiu išlaikymas iš ieškovės buvo priteistas ir mokamas. Iki Šiaulių miesto teismo 1977 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo ieškovė vaikus augino ir jais rūpinosi, tai, jog motinystės teisės ieškovei 1981 m. sausio 29 d. teismo sprendimu buvo grąžintos, patvirtina ieškovės rūpinimąsi vaikais ir pareigų jiems vykdymą. Teisės auginti vaikus buvo apribotos todėl, kad ieškovei teko atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tai, ieškovės nuomone, eliminuoja atsakovų galimybę būti atleistiems nuo pareigos paremti ieškovę, nes negalima tvirtinti, kad ieškovė atsakovais vaikystėje visiškai nesirūpino, kadangi savo pareigų atlikti nepilnamečiams atsakovams nevengė: augino, mylėjo, prižiūrėjo, rengdavo gimtadienius, veždavo atostogų prie jūros.

1. Apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybę, kad 1983 m. vasario 22 d. teismo sprendimu iš apeliantės buvo paimti visi vaikai ir perduoti vaikų globos ir rūpybos organų rūpybai. Duomenų, kad vaikai buvo sugrąžinti nėra. Šie veiksmai buvo atlikti tik dėl pačių tėvų kaltės. CK 3.206 str. 2 d. imperatyviai yra nurodyta, kad jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai neturi teisės į išlaikymą.

2. Nurodo, kad ją prižiūrėjo, augino ir globojo močiutė, o apeliantė iš viso jos neaugino, neprižiūrėjo ir ja nesirūpino. Byloje yra pakankamai duomenų, kad apeliantė vedė asocialų gyvenimo būdą, dėl ko ir buvo priimti atitinkami sprendimai dėl jos, kaip motinos, valdžios ribojimo bei vaikų paėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės J. M. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo iš vaikų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Byloje nustatytos faktines bylos aplinkybės įrodo, kad ieškovė J. M. yra P. V., P. M., I. M., J. J. ir J. M. motina. Ieškovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu šiuo metu nėra nekilnojamojo turto, turėtą nekilnojamąjį turtą pardavusi 2007 m. ir 2009 m., už juos ieškovė gavo 8.109,36 Eur sumą. Aplinkybė, kad šių pinigų ieškovė negavo ir buvo apgauta, byloje neįrodyta. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 173,91 Eur, gyvenimo sąlygos yra prastos, ji nuomojasi du kioskus po 7,53 Eur ir po 8,11 Eur už vieną kvadratinį metrą, viso už nuomą per mėnesį sumoka 118,16 Eur, papildomai moka už elektrą.

CK 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 straipsnis nustatydamas pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus, teisę į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai, antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės senatvės pensiją sudaro 173,91 Eur, pardavus nekilnojamąjį turtą ieškovė, nors ir neigia šią aplinkybę, bylos duomenimis gavo 8.109,36 Eur ir neįrodė, kad gautas lėšas ieškovė būtų protingai panaudojusi tinkamesniam būstui įsigyti. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei buvo suteiktas savivaldybės butas, bet jame ieškovė negyveno, kadangi 1984-07-26 buvo iškeldinta iš buto dėl ieškovės netinkamo elgesio. Iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė pas savo dukras atsinešdavo alkoholio. Ieškovė kioskus nuomojasi nuo 2013 m., neturi įsiskolinimo už nuomą ir iki ieškinio padavimo ieškovė analogiškomis sąlygomis pragyveno be vaikų paramos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į vidutinę senatvės pensiją Lietuvoje, įvertinęs ieškovės elgesį, gaunamos pensijos panaudojimo neracionalumą, pagristai konstatavo, kad ieškovės gaunama pensija nors ir yra nedidelė, tačiau jos užtenka būtiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams, bei aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą. Byloje nustatyta, kad ieškovei J. M. ir J. M. Šiaulių miesto (liaudies) teismo 1977 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu buvo atimtos tėvystės teisės į vaikus: P., P., I., J., J. M. ir vaikai perduoti vaikų globos namams. Šiaulių miesto (liaudies) teismo 1981 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovei buvo grąžintos tėvystės teisės į minėtus vaikus, bet 1983 m. vasario 22 d. teismo sprendimu iš ieškovės paimti visi vaikai ir perduoti vaikų globos ir rūpybos organų rūpybai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų apie tai, kad vėliau ieškovei vaikai buvo grąžinti, byloje nėra. Aplinkybė, kad kurį laiką ieškovė negalėjo rūpintis savo vaikais dėl bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, nesudaro sąlygų netaikyti CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyto atleidimo išlaikyti tėvus pagrindo, kadangi ir tolesnis ieškovės elgesys po 1981 01 29 d. teismo sprendimo rodė ieškovės nesirūpinimą vaikais, jie pakartotinai buvo atimti iš ieškovės dėl jos netinkamo motinos pareigų atlikimo. Įvertinus aptartų įrodymų visumą nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti ieškovę neturint teisės į išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės J. M. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.