Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Gedui Gvildžiui (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. G. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Gedo Gvildžio 2023 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-12-2023, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194481919 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. (toliau – ir pareiškėjas) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) vyriausiojo specialisto Gedo Gvildžio 2023 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-12-2023 (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį 1 300 Eur dydžio bauda už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad P. G. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), savavališkai pradėjo statyti ir stato naujos statybos, gyvenamosios paskirties, neypatingos kategorijos gyvenamąjį namą (išlieti pamatai), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, P. G. 2022 m. rugpjūčio 9 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220809-00133.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. G. padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta, o nutarimą prašo pakeisti dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio, t. y. prašo sumažinti administracinės nuobaudos – baudos dydį. Skunde pareiškėjas nurodo, jog jis nuo pat pradžių pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi. Jo nusižengimu nebuvo padaryta didelė žala visuomenei, nebuvo atsiradusios ir kitos neigiamos pasekmės, o taip pat nebuvo nustatyta ir nukentėjusiųjų asmenų. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad anksčiau niekuomet nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, be to, nėra nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas P. G. pažymi, jog yra dirbantis ir darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, be to, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Pareiškėjo nuomone, nutarimu jam paskirta 1 300 Eur dydžio bauda sukels sunkiai pakeliamą finansinę naštą, o šeima, taip pat ir mažamečiai vaikai, patirs neproporcingai didelius nepatogumus.

Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo P. G. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad priimdama nutarimą, Inspekcija tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nuobaudos skyrimu ir baudos dydį grindė vadovaudamasi ANK 34 straipsnio nuostatomis. 2023 m. sausio 20 d. nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą, iš pareiškėjo gauto rašto ir pranešimo buvo sprendžiama, jog pareiškėjas ribotai kontaktuoja ir teikia informaciją apie padarytą pažeidimą, tačiau pripažįsta padaręs pažeidimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, buvo vertinama kaip lengvinanti. Tačiau ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.“ Duomenų, kad pareiškėjas įvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. surašytą pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PN-1532 byloje nėra. Pasikartotina, kad privalomuoju nurodymu Nr. PN-1532 pareiškėjui buvo nurodyta pateikti: „1. Paaiškinimą, kada buvo pradėti statinio statybos darbai sklype ? 2. Kas yra minimo statinio sklype statytojas? 3. Ar esate finansiškai prisidėję prie vykdytų statybos darbų? 4. Prašome nurodyti statytoją ir pateikti fizinio asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris, el. paštas), kuris organizavo ir apmokėjo statybos darbus.“ Pažymėtina, kad privalomojo nurodymo Nr. PN-1532 klausimai ir į juos atsakymai būtų padėję išaiškinti padarytą nusižengimą, tačiau pareiškėjas nevykdė privalomojo nurodymo, paaiškinimų neteikė, byloje tokių duomenų nėra. Anaiptol Inspekcija, į pareiškėjui išsiųstą 2022 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1532, elektroniniu paštu gavo pareiškėjo pranešimą - „Sveiki, šiuo metu esu išvykęs atostogauju, ir su internetu yra problema jis veikia tik vakarais, bet grįšiu tik po savaitės. Ką dabar daryti nes jums matau reik atsakymo per tris darbo dienas..? Laukiu atsakymo“. Pareiškėjas po šaukimo išsiuntimo dėl protokolo surašymo iki protokolo surašymo ir protokolo surašymo metu turėjo galimybę teikti paaiškinimus, kurių metu pateikti paaiškinimai taip pat būtų padėję nustatyti pareiškėjo psichinį santykį (gailisi dėl padaryto pažeidimo ar būtų įvardijęs priežastis ir aplinkybes lėmusias statybų pradžią be SLD) su padarytu pažeidimu. Iš to sprendžiama, kad pareiškėjas nepadėjo išaiškinti pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo. Duomenų, kad pareiškėjas P. G. gailisi padaręs administracinį nusižengimą byloje nėra. Pasikartotina, kad pareiškėjas nei surašant protokolą, nei nagrinėjant bylą nedalyvavo, taip pat nei raštu nei elektroniniu paštu (tiek iki protokolo surašymo, tiek iki bylos nagrinėjimo pradžios) nepateikė daugiau Inspekcijai jokių duomenų nurodančių jo santykį su padarytu administraciniu nusižengimu. Iš to buvo sprendžiama, kad pareiškėjo naudai pripažinta lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sudaro mažesnę baudos dydžio mažinimo sumą nei būtų galima daugiau sumažinti baudos dydį pripažinus, kad pareiškėjas „gailisi arba padėjo jį (administracinį nusižengimą) išaiškinti“, pagal tą patį ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, tačiau nei gailisi nei padėjo jį išaiškinti nuo baudos vidurkio – 1 600 Eur bauda buvo sumažinta iki 1 300 Eur. Buvo vertinama, kad jei pareiškėjas ignoruoja Konstitucinės teisės viešpatavimo principą, kad pažemino konstitucinę teisinė santvarka ir konstitucinį viešpatavimo imperatyvą, kad iškėlė asmeninius interesus aukščiau viešojo intereso ir priešpriešino tautos gerovei tai daugiau mažinti baudos dydį nei 1 300 Eur baudą būtų neteisinga. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo skundo motyvai sumažinti paskirtą baudą yra visiškai nepagrįsti, nes skundo argumentavimas niekaip nėra susijęs su baudos paskirtimi. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kad siekiant baudos tikslų kiltų abejonės dėl paskirto baudos dydžio. ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ,,Administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: <...> šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda <...>“. Taip pat ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų mažai pavojingų veikų sąraše nėra įtraukta veika, numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalyje. Todėl vertinama, kad veika numatyta 351 straipsnio 5 dalyje yra pavojingesnė nei tos veikos, kurių ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta mažesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda. Dėl to vertinama, kad pareiškėjas P. G. pradėdamas statyti namą, elgdamasis protingai atidžiai ir rūpestingai turėjo skirti padidintą dėmesį savo teisių ir pareigų įgyvendinimui. Šiuo atveju už savavališką neypatingo statinio statybą, siekiant atgrasinti pažeidėjus numatė baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur. Todėl, Inspekcijos nuomone, pareiškėjo priešpriešinimas bendrai tautos gerovei ir padaryta veika numatyta 351 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjui paskiriant 1 300 Eur baudą yra įvertintas ir padarytos veikos pavojingumas, o baudos dydis atitinka bausmės tikslus. Dėl pareiškėjo P. G. prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, Inspekcija pažymi, jog pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, tik cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalį. Neturint galimybės vertinti, kokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis pareiškėjas grindžia savo skundą, Inspekcija negalėjo vertinti ir dėl mažesnio baudos dydžio nei numatyta sankcijoje paskyrimo. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog pareiškėjui, kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai žmogaus teisėms ir laisvėms, konstitucinei teisinei santvarkai, teisės pažeidimams ir jų išaiškinimui. Vertinant tai, kad pareiškėjas pats padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, nevykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. PN- 1532, ignoravo konstitucinę teisinę santvarką ir priešpriešino bendrai tautos gerovei, darytina išvada, kad pareiškėjo santykis su pareigūnui nustatytomis pareigomis nėra teigiamas. Pareiškėjo tiek kaip pareigūno tiek kaip piliečio elgsena nerodo pozityvaus elgesio ir nesudaro pagrindo manyti, kad dar daugiau mažinant paskirtą baudą bus pasiekti bausmės tikslai. Taip pat teigiamas pareiškėjo charakterizavimas darbe nepašalina padarytos pareiškėjo veikos pavojingumo ir neatskleidžia kaip tai galėtų pasitarnauti įgyvendinant bausmės tikslus. Pareiškėjas, kaip pareigūnas, turi siekti užkardyti teisės pažeidimus, siekti, kad pažeidimai būtų atskleisti ir išaiškinti. Atsiliepime taip pat pažymima, jog skunde nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos. Pareiškėjas nenurodo kaip paskirtos dydis paveiks jo finansus. Dėl to kelia abejonių, kad paskirta bauda sukels sunkią finansinę naštą. Pareiškėjas prieš darydamas veiką, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, galėjo ir turėjo numatyti neigiamus padarinius. Pareiškėjas neatskleidžia savo šeimos pajamų dydžio, todėl negalima įvertinti pareiškėjo pajamų santykio su paskirta bauda. Tik akivaizdu, kad pareiškėjas turi tikslą pasistatyti namą, o paskirtos baudos santykis su namo statybų kaštais yra mažas ir dėl to ne atrodo, kad paskirta bauda galėtų sudaryti pareiškėjui nepakeliamą naštą. Vertinant tai, kad pareiškėjo vardu NTR įregistruotos 5 daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas nepateikęs duomenų apie visas šeimos finansines pajamas, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja nepagrindžia sunkiai pakeliamos finansinės naštos. Pažymėtina, kad paskirta bauda taip pat pareiškėjui gali būti išdėstyta sumokėti dalimis. Kas pareiškėjui sumažintų finansinės naštos įtaką. Inspekcija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias pareiškėjo santykį su padarytu administraciniu nusižengimu ir padaryto nusižengimo pavojingumo visetas, padarė išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, paskiriant 1 300 Eur baudą, tokia bauda, Inspekcijos nuomone, atitinka teisingumo principą.

Pareiškėjas P. G. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad gailisi padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nesuprato, jog pažeidimas fiksuotas dėl polinių pamatų. Neturėjo tikslo apgauti, tačiau nežinojo, jog poliniams pamatams yra reikalingas leidimas. Prašo sumažinti jam paskirtą nuobaudą, pagal savo galimybės bendradarbiavo su Inspekcija.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Gedas Gvildys teismo posėdžio metu nesutiko su skundu palaikydamas Inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, jog skundu pareiškėjas P. G. nenurodo, kaip baudos sumažinimas gali pasiekti bausmės tikslus. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad pareiškėjas pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo bei tai, kad pateikė pranešimą apie pašalintus trūkumus, tačiau pareiškėjas nesigaili ir Inspekcijai nepadėjo išaiškinti nusižengimo, jis nuo pat pradžių elgėsi netinkamai, jo elgesys prieštaravo visuomenės gerovei. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš sunkesnių, todėl sumažinti jam paskirtą baudą nėra pagrindo.

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. G. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Gedo Gvildžio 2023 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-12-2023 buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad P. G. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), savavališkai pradėjo statyti ir stato naujos statybos, gyvenamosios paskirties, neypatingos kategorijos gyvenamąjį namą (išlieti pamatai), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, P. G. 2022 m. rugpjūčio 9 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220809-00133. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo P. G. kaltės nėra, pats pareiškėjas neneigia padaręs ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, tačiau skunde kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumo klausimą, t. y. paskirti jam mažesnę administracinę nuobaudą baudą.

Teismas, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo kvalifikacija, tačiau sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda iš tiesų nėra visiškai tinkamai individualizuota, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą nutarimą šiuo aspektu pakeisti.

Už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą pareiškėjui P. G. paskirta 1 300 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo nustatyta viena pareiškėjo P. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o būtent: 1) jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, įvertinta ir tai, jog pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pateikė pranešimą apie jam išduotą statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, priimdama nutarimą Inspekcija teisingai įvertino šias reikšmingas aplinkybes. Tiek nutarimo priėmimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, pareiškėjas P. G. 2022 m. spalio 28 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog pašalino savavališkos statybos padarinius ir gavo statybą leidžiantį dokumentą (b. l. 25). Aplinkybę dėl statybos leidimo gavimo patvirtino ir Inspekcija (b. l. 44). Pažymėtina, jog Inspekcija tiek atsiliepime, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu itin akcentavo asmens patraukimą atsakomybėn ir baustumą dėl to, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Institucija. Tačiau matyti, jog pareiškėjas P. G. ne tik neginčijo padaryto nusižengimo, bet ir ėmėsi priemonių įteisinti nelegalią statybą, t. y. gavęs 2022 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą, susisiekė su Inspekcija informuodamas apie tai, jog yra išvykęs ir teiraudamasis, kokių priemonių turi imtis, kad per nustatytą terminą galėtų įvykdyti privalomąjį nurodymą, be to, siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą bei informavo Inspekcija apie šio dokumento gavimą. Pareiškėjas P. G. statybą vykdė nuo 2022 m. kovo mėnesio pagal projektą, nors ir pradėjo be statybą leidžiančio dokumento (6 kartus prašymai buvo atmetami, tačiau pagal bylos duomenis, prašymas buvo koreguotas pagal gautas pastabas), galiausiai 2022 m. spalio 13 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors, kaip nurodo Inspekcija, pareiškėjas P. G. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą – statė naują neypatingą statinį neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o manydamas, kad toks leidimas yra nėra reikalingas, pradėjo statybas, tačiau sužinojęs, jog toks leidimas yra reikalingas, ėmėsi veiksmų jį gauti ir gavo, todėl, teismo vertinimu, P. G. nelaikytinas piktybiniu teisės normų pažeidėju. Teismo vertinimu dėl padaryto administracinio nusižengimo nebuvo nustatyta, jog būtų kilusi reali grėsmė visuomenei, pažeisti esminiai statinio reikalavimai, trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Inspekcija atsiliepime, bei jos atstovas taip pat nenurodė, kokias realias neigiamas pasekmes sukėlė padarytas administracinis nusižengimas. Minėta aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs 2022 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą, susisiekė su Inspekcija be to, siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą bei informavo Inspekcija apie šio dokumento gavimą, parodo, kad jis yra linkęs paklusti teisės reikalavimams ir patvirtina nuoširdų gailestį padarius administracinį nusižengimą. Todėl, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tikėti, kad pareiškėjas P. G. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys analogiškų teisės pažeidimų.

Pažymėtina, kad siekis įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, priešingai, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į konkrečioje byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes ir paskirti individualią nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Įvertinęs šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą bei tai, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas P. G. nuo pat pradžių neginčijo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, nesistengė išvengti atsakomybės, nesiekė nuslėpti jokių nusižengimo tyrimui reikšmingų aplinkybių, siekė bendradarbiauti su Inspekcija, nors ir pavėluotai, tačiau atliko reikiamus veiksmus leidimui gauti, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau už šios rūšies nusižengimus (pažeidimus) jis nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 18–20), augina du mažamečius vaikus (b. l. 31–33), žala niekam nebuvo padaryta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjui P. G. už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo apdarymą paskirta 1 300 Eur bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat proporcingumo reikalavimo ir sudaro pagrindą pareiškėjui P. G. paskirti minimalų ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos dydį. Šiuo konkrečiu atveju teismas taip pat atsižvelgia ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad nors pareiškėjas yra baustas už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau už jį paskirta bauda yra sumokėta, analogiško pobūdžio ar kitokių administracinių nusižengimų nėra padaręs (b. l. 102–107). Aptariamas administracinis nusižengimas vertintinas kaip atsitiktinis, sąlygotas susiklosčiusių aplinkybių, todėl teismas pripažįsta, jog šioje byloje ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus P. G. ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo P. G. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Gedo Gvildžio 2023 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-12-2023, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194481919, ir už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą P. G. paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.