Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui M. P.,

civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei Š. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti žemę ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pakeistas (duomenys neskelbtini) miesto ribas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ sužinojo tik tada, kai 2015 m. pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo pateiktos patikrai, visas parengtas žemės sklypų (taip pat ir dabartinio atsakovės žemės sklypo) buvusių (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje, prijungtoje prie (duomenys neskelbtini) miesto, kadastro duomenų bylas teko atitinkamai taisyti. Pagal ieškovo duomenis, 2011-2014 m. įvykusius 26 pirkimo-pardavimo sandorius, žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone kaimuose, kurių dalys patenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams teritoriją ir yra panašiose verčių zonose, buvo perkami už 1 ha mokant vidutiniškai tik 10 778 Lt (atitikmuo - 3 122 Eur už ha arba 31,22 Eur už arą).

Taip pat atsakovė nepagrįstai nurodo, kad visuomenės poreikiams paimama žemė turėjo būti įvertinta tą pačią dieną, kai buvo pradėta jos paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (tai yra 2014 m. vasario 21 d. datai). Pagal šiuo atveju galiojusių Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvenimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 11.6 papunktį, projekto rengėjas vertinimo ataskaitą turėjo parengti šio projekto rengimo metu, prieš parengiant projekto sprendinius. Kelių direkcija pateikėjos lėšomis parengtą rinkos vertės nustatymo ataskaitą, parengtą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir tai yra toks leistinas rašytinis įrodymas. Paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka. Iš lentelės duomenų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypai buvo perkami už didesnę kainą, negu (duomenys neskelbtini) kaime. Jeigu visi lyginamieji objektai būtų buvę parinkti iš (duomenys neskelbtini) kaimo, visuomenės poreikiams paimamo atsakovės žemės sklypo rinkos vertė, priešingai atsakovės teiginiui, būtų buvusi nustatyta mažesnė, o ne didesnė. 2015-2016 m. vietovėse, kuriose esantys žemės sklypai pateko į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, žemės ūkio paskirties žemės sklypai buvo parduodami ir perkami už arą mokant mažiau, negu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas dydis. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone buvo ir yra perkami ir parduodami nuo 8 iki 40 Eur už arą, kai atsakovei būtų sumokėta po 42 Eur už arą.

Atsakovė Š. P. prašo įpareigoti ieškovę pateikti turto vertinimą sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, priėmimo metu arba atlikti pakartotinę atsakovės Š. P. nuosavybės teise turimo ir visuomenės poreikiams paimamo 0,0165 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizę.

Dėl atsakovės prašymo priteisti jos naudai 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nurodo, kad vienoje iš nutarčių kasacinis teismas taip pat teigė, kad teismo procesas dėl atlyginimo atsakovui už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo užsitęsė, trunka daugiau kaip penkerius metus. Bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad tokią proceso trukmę didžiąja dalimi nulėmė tai, jog institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rūpestinga ir atidi. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik piniginės kompensacijos kasatoriui išmokėjimas už iš jo visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiko tarpą tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo, dėl to atsiradusias teisines pasekmes, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo teisingai atlyginti asmeniui už iš jo visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę nesilaikymą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikydama CK 6.210 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad šioje byloje, įgyvendinant konstitucinę kasatoriaus teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, jo (kasatoriaus) naudai ieškovas be jau šioje nutartyje nurodytos piniginės kompensacijos taip pat privalo kaip teisingo atlyginimo dalį sumokėti kompensaciją 5 proc. metinės palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (procesinis teisių perėmėjas -Ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014). Buvusi savininkė I. U. sklypą norėjo parduoti, o pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra to nebeleido padaryti. Apribojimai sklypui tęsiasi nuo 2014m. vasario 21d., t. y. daugiau nei 2 metus, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažeistus atsakovės interesus, palūkanų priteisimas šiuo atveju laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant bent iš dalies kompensuoti ilgą laiką trunkančius apribojimus.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius prašo sprendimą dėl ieškovės reikalavimų priimti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bei nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožui (su (duomenys neskelbtini) kaimo aplinkkeliu) nuo 42,17 iki 55,22 km rekonstruoti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje“ iš atsakovės Š. P. paimtą 0,0165 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožui (su (duomenys neskelbtini) kaimo aplinkkeliu) nuo 42,17 iki 55,22 km rekonstruoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožui (su (duomenys neskelbtini) kaimo aplinkkeliu) nuo 42,17 iki 55,22 km rekonstruoti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje“ yra nutarta iš atsakovės Š. P. paimti 0,0165 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams. Nutarta nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą Š. P. 0,0165 ha dydžio žemės sklypą 74,43 Eur atlyginimo dydį. Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su teisingu atlyginimu atsakovei Š. P. už iš jos paimtą žemės sklypą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu. Kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais, šis sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre, per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5, 9 dalys, 47 straipsnio 3 dalis, 2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija). Ginčo atveju, teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas pasekmes, be to, konkretaus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme. Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija), Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo. Toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr.3k-7-478/2014). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalį nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą.

Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), už visuomenės poreikiams paimtą Š. P. 0,0165 ha dydžio žemės sklypą nustatytas 74,43 Eur atlyginimo dydis atitinka rinkos vertę. Atsakovės ginčijama rinkos vertė apskaičiuota vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ nustatytus kriterijus. Teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, susijusius su tariamai neteisingai nustatyta sklypo verte, nes aplinkybės dėl kitokios sklypo rinkos vertės atsakovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Negalima sutikti ir su atsakovės argumentu, kad 2016 metais sklypo kaina ženkliai pakilo, lyginant su 2014 metais, kai buvo nustatyta sklypo vertė, taigi momentas, kuriam buvo nustatyta paimamo valstybės poreikiams sklypo vertė nėra pernelyg nutolęs nuo momento, kuriuo turėtų būti remiamasi nustatant paimamo žemės sklypo vertę, apibūdinto paminėtoje teismų praktikoje.

Valstybinės žemės nuomos sutarties ir Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad 2015-2016 metais žemės sklypai toje vietovėje faktiškai perkami ir parduodami už daug mažesnę kainą. Atsakovės pateikta informacija apie šioje byloje nedalyvaujančių asmenų sandorius nėra reikšminga šiai bylai, nes jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Trečiojo asmens šioje byloje Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis, atsakovės nurodomam asmeniui, žemė buvo parduota 2013 m. gruodžio 5 d. sutartimi, kaip žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) kaime, o ne kaip (duomenys neskelbtini) mieste, neįvertinant galimos miesto ribos pakeitimo, už perkamą 0,52 ha žemės sklypą sumokėjus 6,05 Eur už arą. Todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovės nurodytoje preliminarioje 1,63 ha dydžio žemės sklypo pirkimo sutartyje įrašyta kaina 888,26 Eur už 1 arą aiškiai neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes 1 aro kaina skiriasi beveik 150 kartų. Kita vertus, atsakovė 2016 m. spalio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad savo reikalavimo nustatyti teisingą žemės sklypo kainą nebesieja su paminėta preliminaria sutartimi. Dėl kito įrodymo pažymėtina, kad atsakovės pateiktame skelbime (2 t., b. l. 25) apie parduodamą žemės sklypą, pardavėjo nurodyta ir pageidaujama gauti kaina nėra tikroji rinkos kaina, skelbime nurodytas kitos paskirties žemės sklypas, be to, nėra duomenų, kad sklypas už prašomą kainą buvo nupirktas, todėl pateiktas skelbimas nėra tinkamas tikrosios žemės sklypo vertės nustatymo įrodymas.

Sutiktina su ieškovo vertinimu, kad atsakovės žemės sklypas yra mažesnės vertės, nes buvo ir šiuo metu yra žemės ūkio paskirties. Nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę turi būti taikoma sąlyga, kad to žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, nes Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, kad nuo 2013-12-17 galioja apribojimas ir pagal Žemės ūkio paskirties žemės laikinąjį įstatymą 5 metus negalima keisti šio žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, kuris taikomas ir perleidus šį žemės sklypą tretiesiems asmenims. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog žemės sklypui taikomas ribojimas, kai žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, vertintinas kaip jo individuali savybė, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant šio žemės sklypo vertę.

Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, visuomenės poreikiams paimamas turtas buvo įvertintas 2014-07-17, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendimą pakeisti miesto ribą priėmė 2014 -09-10 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašai apie pasikeitusius kadastro duomenis (vietovę, bloką ir sklypo Nr.) tikslinami apie tai neinformuojant net pačių žemės savininkų (tuo labiau kitų fizinių ar juridinių asmenų). Vien nuo to, kad buvo priimtas sprendimas pakeisti miesto ribą, į kurią pateko ginčo sklypas, naujai prie miesto prijungtoje teritorijoje neatsirado ir nepadaugėjo infrastruktūros, verslui sąlygos nepagerėjo.

Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų, vertinimo ataskaitos, 2 lentelės akivaizdu, kad tuo metu už atsakovės nurodomą kainą (duomenys neskelbtini) rajone žemės ūkio paskirties žemės sklypai įsigyjami nebuvo. Pagal šioje lentelėje pateiktus 2011-2014 m. įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius, žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone kaimuose, kurių dalys patenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams teritoriją ir yra panašiose verčių zonose, buvo perkami mokant vidutiniškai 31,22 Eur už arą (2 t., b. l. 14-16).

Sprendimas paimti atsakovės žemės sklypą priimtas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo momentu žemės ūkio paskirties žemė buvo perkama už panašią kainą, kaip ir 2014 metais. Ieškovė pateikė rinkos vertės nustatymo ataskaitą, parengtą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir tai yra leistinas rašytinis įrodymas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas buvo vertinamas lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka. Lyginamojo metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad byloje esančioje vertinimo ataskaitoje parenkant lyginamuosius sandorius buvo pritaikyti tam tikri koeficientai, kurie leido eliminuoti vertinamo ir palyginamųjų sklypų skirtumus (CPK 185 straipsnis). Lyginamieji objektai pagrįstai parinkti iš gyvenamųjų vietovių, kurių dalys pateko į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribas: (duomenys neskelbtini). Vertinimo ataskaitoje buvo įvertinta aplinkybė, kad žemės sklypas yra geroje vietoje: netoli (duomenys neskelbtini) miesto, magistralinių kelių, yra privažiavimas prie žemės sklypo. Iš žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, pateiktų vertinimo ataskaitos 2 lentelėje, atmetus žemės sklypus, kurių plotas didesnis nei 3 ha, skaičiavimams parinkti 3 lyginamieji objektai, kurie labiausiai atitinka vertinamąjį turtą ir kurių laiko pataisa pakoreguotos pardavimo kainos yra nuo 15 000 iki 20 000 Lt/ha, kainų intervalas pasirinktas atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos tendencijas. Todėl (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypai buvo perkami už didesnę kainą, negu (duomenys neskelbtini) kaime. Jeigu visi lyginamieji objektai būtų buvę parinkti iš Karčemų kaimo, visuomenės poreikiams paimamo atsakovės žemės sklypo rinkos vertė būtų buvusi nustatyta mažesnė, negu nustatyta atsakovei.

Teismo vertinimu, šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad žemės rinkos pokyčiai nėra iš esmės reikšmingai pasikeitę, ieškovė yra pateikusi įrodymus apie rinkos vertę 2015-2016 metais, buvusią institucijos (t. y. Nacionalinės žemės tarnybos) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, priėmimo metu ir įvykdžiusi CPK nuostatas (12, 178 straipsniai). CK 4.93 straipsnio 4 dalies nuostata dėl teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams nuosavybę, nėra pažeista ir atitinka ieškovės nurodytą vertę.

Atsakovės teiginys, kad ji neįsigytų už tokią kainą sklypo nėra teisingas, nes VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sandoriai, įvykę gyvenamosiose vietovėse, kurių dalys patenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, sudaryti ne didesnėmis kainomis (2 t., b. l.). Priešingai, 2015-2016 m. vietovėse, kuriose esantys žemės sklypai pateko į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, žemės ūkio paskirties žemės sklypai buvo parduodami ir perkami už arą mokant mažiau, žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone buvo ir yra perkami bei parduodami nuo 8 iki 40 Eur už arą, nors atsakovei nustatyta mokėti po 42 Eur už arą, neįskaitant atlyginimo už kitus nuostolius - nuomos sutarties prieš terminą nutraukimą. Taigi, atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už atsakovei mokėtiną atlyginimo dydį.

Teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus ir byloje pareikštą ieškinį tenkina (CK 4.93 straipsnio 4 dalis, 4.193 straipsnio 3 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Žemės įstatymo 47 straipsnis). Tenkindamas ieškinį, teismas įvertina ir tai, kad teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę aktualus ne tik žemės savininkui, Kelių direkcijai, bet ir valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų. Todėl paimant žemę visuomenės poreikiams, tokios žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkas ir kiti daiktinių teisių turėtojai negali nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita (CPK 140 straipsnis).

Atsakovė prašo priteisti jos naudai 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo, bei atsiradusias teisines pasekmes. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodoma Kasacinio teismo praktika palūkanų priteisimo klausimu šioje byloje nėra taikytina dėl nagrinėjamose bylose iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei ginčo sklypas perėjo asmeninės nuosavybės teise 2015-08-11 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, visuomenės poreikiams paimamos žemės procedūroms jau prasidėjus, o ieškinys teisme pareikštas 2016-06-06. Taigi, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti institucijos nepagrįsto delsimo išmokėti pinigais tokią kompensaciją, kuri atitiktų realiai nusavinto turto kainą.

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jas pagrindžiančių duomenų, todėl šios išlaidos neatlygintinos.

Iš atsakovės Š. P. priteistina 4,82 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, Žemės įstatymo 47 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą Š. P. 0,0165 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrą 74,43 Eur atlyginimo dydį pagal 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožui (su (duomenys neskelbtini) kaimo aplinkkeliu) nuo 42,17 iki 55,22 km rekonstruoti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje“.

Priteisti iš atsakovės Š. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4,82 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.