Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, išsilavinimas - aukštasis, dirba - (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, - 6 MGL bauda;

2) 2012 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) 2014 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų;

4) 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (377,66 eurų) dydžio baudos bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 % promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), viešoje vietoje, kieme prie pastato Nr. 1D, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, asmeninio konflikto metu pašalinių asmenų akivaizdoje stumdėsi, grūmėsi su D. N., tyčia 2 (du) kartus kumščiu sudavė D. N. į galvos sritį, po ko D. N. pargriuvus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų sulankstoma kėde sudavė šiam į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė kumščiu D. N. į veido sritį, tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. N. poodinę kraujosruvą smakre, odos nubrozdinimus smakre ir dešiniame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

K. P. V., apklaustas teismo posėdyje, nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną su V. T. išgėrė brendžio. Buvo nemažai išgėręs. Su V. T. išsikvietė taksi ir keliuku ėjo jo pasitikti. Pamatė atvažiuojantį automobilį, šis nerodė posūkio ir staiga užsuko į jų pusę. Jie atšoko, kad praleistų automobilį, kitaip šis būtų juos partrenkęs. Automobilis sustojo už keleto metrų nuo jų, vairuotojas atidarė langą, juos negražiai išvadino. Jis pareiškė vairuotojui pastabą, kad reikėjo rodyti posūkį. Vairuotojas nuvažiavo į kalną toliau, o jie iškart ėjo jam iš paskos. Ėjo norėdami pasižiūrėti, kas čia atvažiavo, pabarti vairuotoją. Jis nuėjo pro vieną pusę, galvojo, kad V. T. paskui jį, bet jis ėjo iš kelio pusės. Gavosi taip, kad nenorėdami jiedu apsupo vairuotoją. Automobilis sustojo aikštelėje, iš jo išlipo D. N.. Šis pamatė V. T., į jokią bagažinę nelindo, prie savęs turėjo kažkokį pagalį. D. N. kokius 3-4 metrus pribėgo prie V. T. ir sudavė jam tuo pagaliu. Pagalys buvo apie pusės metro ilgio, medinis, nes girdėjosi medžio garsas. V. T. prisėdo ar nukrito. Jam (P. V.) įsijungė savisaugos instinktas, jis pribėgo prie D. N. ir šį apkabino. Toliau jiedu grūmėsi apie minutę. Jis smūgių nesudavė, gali būti, kad bandė suduoti. Atsikėlė V. T., pribėgo prie jų, jie visi trys griuvo ant mašinos. D. N. gulėjo veidu į žemę, ant jo nugaros buvo V. T.. Jis (P. V.) pasižiūrėjo į automobilio bagažinę, kuri buvo atidaryta, joje pamatė maišą. Išėmęs tą maišą juo 2-3 kartus smogė gulinčiam D. N. per blauzdas. Vėliau sužinojo, kad tame maiše buvo kėdė. D. N. rėkė, o kai jam P. V. sudavė, nusiramino. Buvo prispaustas V. T., keltis nebandė. Kaimynė šaukė, kad iškvietė policiją. Atvyko policija, jis nuėjo jų pasitikti, atvedė ten, kur gulėjo D. N. ir V. T.. Pradėjo aiškinti situaciją. Nežinia iš kur, prie jo staiga atsirado D. N., jam (P. V.) kažkas pasidarė, gal pasirodė, kad puola, jis sudavė D. N. per veidą ranka. Sudavė plaštaka, ne kumčiu. Iki šio įvykio D. N. nepažinojo.

Nukentėjusysis D. N., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad tą dieną važiavo su drauge O. A. namo. Į keliuką prie jų namų įvažiuoti sunku. Vyrai stovėjo ant kelio, jis įvažiavęs pasakė jiems, kad pasitrauktų, gali būti, kad keiksmažodžių pasakė. Vyriškiai sureagavo, šoko į pozicijas muštis. Jis nuvažiavo, pakilo į kalniuką, pasistatė automobilį, išlipo. Tada išgirdo, kad kažkas bėga ir šaukia. Jis suprato, kad tai tie vyrai, atsidarė bagažinę, kurioje buvo dvi sulankstomos kėdės, nes nenorėjo laukti, kol pribėgs ir pradės jį mušti. Išsitraukė vieną kėdę, jokios lazdos nebuvo. Prie jo pribėgo vienas vyriškis, jis su kėde sudavė jam per galvą, vyriškis nukrito. Jis atsisuko į kitą, tai buvo P. V., užsimojo, bet nepataikė. Tada jiedu pradėjo grumtis. Buvo ir nugriuvę ant žemės. Jam sudavė į galvą kumščiu, vėliau atsikėlė kitas vyriškis, kažkuris sudavė jam kelis kartus kėde, dar gavo į galvą. Tada atvyko policija ir vyraui jį paleido. Prie pareigūnų P. V. dar sudavė jam į galvą kumščiu.

L. V. T., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jiedu su P. V. ėjo iš namų pasitikti taksi. Pro juos pravažiavo D. N., negražiai juos išvadino ir nuvažiavo į kiemą. Jis pagalvojo, gal koks pažįstamas, norėjo su juo išsiaiškinti. Todėl jiedu su P. V. ėjo atgal, link D. N. automobilio. Vienas iš vienos kelio pusės ėjo, kitas iš kitos. D. N. išlipo, sudavė jam su kažkokiu pagaliu. Buvo metalinis pagalys, gal vamzdžio gabalas. Jis nukrito. Kai atsipeikėjo, P. V. šaukė „padėk“, jiedu su D. N. buvo susikibę. Jis atsistojo, bandė juos išskirti, tada P. V. nukrito ant žemės, o D. N. užkrito ant V. T.. P. V. pasitraukė, jiedu liko ant žemės – jis (V. T.) apačioje, D. N. ant jo. Jie nesigrūmė, V. T. laikė prispaustą D. N.. Kai atvyko pareigūnai, nematė, kaip elgėsi D. N., juos iš karto pasodino į automobilį. Jie su P. V. buvo neblaivūs.

L. O. A., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad su D. N. vyko namo. Ant kelio stovėjo vaikinai, todėl jie atsidarę langą paprašė vaikinų pasitraukti. Vaikinai atsakė, kad jie nerodė posūkio, nemoka važinėti, visi apsižodžiavo. Ji su D. N. nuvažiavo į kiemą, pasistatė automobilį. Tada pamatė, kaip atbėga V. T. tiesiai, o P. V. per krūmus. D. N. jai sakė „bėk“, jai prasidėjo isterija, ji pradėjo šaukti, skambino seseriai, nes dėl šoko negalėjo iškviesti policijos. Kaimynai šaukė, kad jau iškviesta policija. D. kažką ištraukė iš automobilio, trenkė V. T. per galvą. Prasidėjo muštynės - grūmėsi D. N. ir P. V., buvo nugriuvę ant žemės. P. V. sudavė smūgius D. N., ji nematė kur, nes buvo tamsu. Ji girdėjo, kaip sakė atiduoti pinigus, grasino, kad automobilį sudegins. Atvažiavo policija, juos išskyrė, uždėjo antrankius. Vaikinai ir prie policijos negalėjo nusiraminti – P. V. pribėgo ir sudavė D. N. į veidą kumščiu.

Liudytojas A. J. (A. J.) (policijos pareigūnas), apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio gerai nepamena, buvo muštynės. Konfliktas kilo dėl to, kad kažkas kažko nepraleido su automobiliu. Ką pamatė atvykę, nepamena, tačiau ir jų, pareigūnų, akivaizdoje vienas asmuo bandė suduoti kitam asmeniui. Viena pusė, kurie norėjo suduoti, buvo išgėrę, konfliktiški. Kita pusė – asmuo, kuriam norėjo suduoti, buvo blaivus, neagresyvus, mergina buvo išsigandusi, isterijoje. Atrodo, kad konflikto metu buvo naudojama sudedama kėdė. Įvykio vietą apžiūrėjo, kitų daiktų nerado. Patvirtina, kas surašyta jo tarnybiniame pranešime.

L. M. R. (policijos pareigūnas), apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad buvo muštynės. Kiek pamena, vyrai laukė taksi, o kitas vyras su moterimi važiavo su automobiliu, negalėjo pravažiuoti, nes tie žmonės užstojo kelią. Kilo konfliktas. Kai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, labai agresyviai elgėsi viena konflikto pusė, ta, kuri užstojo kitai kelią. Kaltinamasis jų akivaizdoje ranka trenkė nukentėjusiajam į veidą. Nepamena, ar kumščiu, ar plaštaka. Agresyvumas pasireiškė ir keiksmažodžiais. Nukentėjusysis buvo ramus, blaivus. Pamena, kad buvo sulankstoma kėdė, kitų daiktų nepamena.

L. A. (A.) S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jo žmonai paskambino O. A., ji buvo isterijoje, rėkė, jis net girdėjo per telefoną, kaip šaukė. Ji iš streso negalėjo surinkti policijos numerio, todėl skambino jo žmonai. O. šaukė, kad mušasi, užmuš D. Jis paskambino policijai.

L. R. M., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad buvo namuose, išgirdo moters riksmus, pagalbos šauksmą. Išgirdęs išėjo į balkoną, matė, kad vyksta konfliktas. Girdėjo trankymus, jam pasirodė, kad trankoma su kažkokia sulankstyta palapine, su ja buvo trankomas gulintis žmogus. Girdėjo daugiau nei tris smūgius. Gulintis buvo vienas, mušė vienas, o šalimais stovėjo ir daugiau asmenų. Buvo tamsu, gerai visko nematė. Iškvietė policiją.

L. R. V., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad būdama namuose girdėjo riksmus, smūgius, todėl iškvietė policiją. Šaukė mergina, smūgių girdėjo daugiau nei vieną. Buvo tamsu, daugiau nieko nematė.

2018 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusiojo D. N. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. 10 min., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas - 2 (dviejų) nepažįstamų vyrų (t. 1, b. l. 8).

2018 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 - osios kuopos 2 - ojo būrio vyr. patrulio A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. 10 min., patruliuojant su vyr. patruliu M. R. iš AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Įvykio vietoje pastebėjo - 2 (du) jaunuolius, kaip paaiškėjo V. T. ir P. V., kurie prie žemės laikė prispaudę D. N.. D. N. paaiškino, kad kartu su drauge O. A. važiavo automobiliu, o viduryje kelio stovėjo jaunuoliai, kurie trukdė pravažiuoti. Jaunuoliams D. N. padarė pastabą, tačiau pastarieji nuo kelio nepasitraukė. D. N. pravažiuoti pavyko. D. N. išlipant iš automobilio atbėgo minėti jaunuoliai ir pradėjo D. N. mušti. D. N. gindamasis iš bagažinės išsitraukė sulankstomą kėdę. P. V. ir V. T. paaiškino, kad stovint ir belaukiant taksi atvažiavo automobilis "Audi Q7" bei pravažiuodamas užkabino P. V. ir V. T.. P. V. ir V. T. priėjus prie vairuotojo pasiaiškinti, vairuotojas pasiėmęs iš bagažinės kažkokį daiktą pradėjo P. V. ir V. T. mušti. P. V. ir V. T. vairuotoją pargriovė ant žemės ir laikė pastarąjį prispaudę prie žemės, iki pareigūnų atvykimo. P. V. policijos pareigūnų akivaizdoje elgėsi agresyviai, nuolat provokavo konfliktą, grasino sudeginti D. N. automobilį, puolė muštis su D. N., į policijos pareigūnų raginimus nusiraminti nereagavo ir policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė kumščiu D. N. į veidą. Visi konflikto dalyviai buvo sulaikyti ir tolimesniam aiškinimuisi pristatyti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Prie tarnybinio pranešimo pridėta sulankstoma kėdė (t. 1, b. l. 6).

2018 m. rugpjūčio 25 d. asmens blaivumo teste Nr. 86 kaltinamajam P. V. buvo nustatytas - 1,84 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (t. 1, b. l. 194).

2018 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2987/2018 (01) nurodyta, kad D. N. nustatyta poodinė kraujosruva smakre, odos nubrozdinimai smakre ir dešiniame kelyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai D. N. galimai buvo padaryti tiriamo įvykio nurodytu laiku, t. y., - 2018-08-25 (t. 1, b. l. 76.

2019 m. vasario 19 d. objektų apžiūros protokoluose aprašyti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-02-19 raštu Nr. 41D(V)-373, pateikti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41160-18, reikšmingi garso įrašai (t. 1, b. l. 78-85).

2019 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta, aprašyta ir fotografuota policijos pareigūnų įvykio vietoje paimta sulankstoma kėdė, kuria kaltinamasis P. V. įvykio metu sudavė nukentėjusiajam D. N. (t. 1, b. l. 86-89).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Nors kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę ir kaltinime nurodytas bylos aplinkybes patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo P. V., V. T. iš vienos pusės ir nukentėjusiojo D. N. iš kitos pusės kilo žodinis konfliktas. Po apsižodžiavimo D. N. su drauge nuvažiavo automobiliu į kiemą, sustojo. P. V. ir V. T., kurie prieš tai ėjo nuo kiemo pasitikti taksi, apsisuko ir nuėjo paskui D. N.. Tiek P. V., tiek V. T. nurodė, kad ėjo norėdami išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, kaip parodė P. V., „pabarti“. Taigi konfliktas buvo tęsiamas kaltinamojo ir jo draugo iniciatyva. Svarbu ir tai, kad jie abu ėjo ne greta vienas kito, o iš skirtingų pusių, kaip parodė pats P. V. – apsupo nukentėjusįjį. P. V. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl taip nutiko. Natūralu, kad nukentėjusysis, matydamas, kad link jo iš skirtingų pusių artinasi su asmenys, su kuriais jis ką tik konfliktavo, pats būdamas vienas su mergina, išsigando ir ėmėsi gynybos veiksmų.

D. N. iš automobilio bagažinės išsitraukė jo parodymais – sulankstomą medžiaginę kėdę, P. V. ir V. T. parodymais – pagalį. Pažymėtina, kad šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietoje pareigūnų paimta sulankstoma kėdė, liudytojais apklaustų pareigūnų, O. A., taip pat R. M. (jam pasirodė, kad daužoma su sulankstyta palapine) parodymai. Kaltinamojo ir V. T. parodymų apie pagalį nepatvirtina jokie kiti įrodymai – pareigūnas A. J. nurodė apžiūrėjęs įvykio vietą, jokių kitų daiktų neradęs. P. V. teiginys, kad pagalį galėjo paimti nukentėjusiojo draugė O. A., neįtikina, nes anot liudytojų O. A. buvo isterijoje, net nesugebėjo paskambinti policijai. Be to, pačių P. V. ir V. T. parodymai skyrėsi – P. V. teigė, kad pagalys buvo medinis, V. T. – metalinis. Šiuos jų teiginius teismas vertina kaip gynybinę versiją, kuria siekiama D. N. veiksmus parodyti kaip kur kas pavojingesnius, taip apeliuojant į būtinosios ginties buvimą.

Po to D. N. su kėde sudavė V. T., šis nukrito. P. V. grūmėsi su D. N.. N. P. V. kėlė abejonę, ar jis grumtynių metu sudavė smūgius, teigė, kad jis tik norėjo sulaikyti nukentėjusįjį, apginti nuo jo draugą, tačiau tokius jo teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad jam buvo suduota į galvą kumščiu. Be to, tai kad kaltinamasis tik gynėsi arba gynė draugą, paneigia ir tolimesnė įvykių eiga: po to D. N. buvo nugriautas ir P. V. sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių sulankstoma kėde. Kad sudavė šiuos smūgius neneigė ir pats kaltinamasis. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo, liudytojų O. A., R. M. parodymai. Akivaizdu, kad jeigu P. V. būtų tik gynęsis, nebūtų jokios būtinybės griauti ant žemės D. N., juo labiau suduoti jam gulinčiam smūgius.

Kaltinime nurodytą aplinkybę apie P. V. suduotą smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą jau atvykus policijos pareigūnams, patvirtina paties P. V., taip pat D. N., O. A., M. R. ir A. J. parodymai, taip pat pareigūnų tarnybinis pranešimas. Nors pareigūnai neprisiminė, ar smūgis buvo suduotas kumščiu ir plaštaka, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir O. A. parodymais, nes tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio, nurodyta, kad smūgis buvo suduotas kumščiu.

Įvertinus visą teismo nustatytą įvykių eigą, akivaizdu, kad situacija neatitiko būtinosios ginties sąlygų: po žodinio konflikto tolimesnį konfliktą inicijavo kaltinamasis ir jo draugas, jie buvo dviese, tuo tarpu nukentėjusysis buvo vienas, jie apsupo nukentėjusįjį iš dviejų pusių, jau pargriovęs nukentėjusįjį, kaltinamasis be jokio būtino reikalo tęsė smurtinius veiksmus. Kad konfliktas buvo inicijuotas ir tęsiamas būtent kaltinamojo ir jo draugo iniciatyva, netiesiogiai patvirtina ir pareigūnų parodymai apie tai, kad P. V. ir V. T. buvo agresyvūs ir pareigūnų akivaizdoje, tęsė konfliktą, P. V. netgi sudavė smūgį, o nukentėjusysis buvo ramus, blaivus.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad P. V. sudavė smūgius D. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Kiemas, kuriame kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, yra vieša vieta. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį teismų praktikoje pripažįstamas visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu. Kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami. Konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties, fizinio smurto panaudojimas peržengė tinkamas tokio konflikto sprendimo ribas. Nustatyta, kad įvykį matė pašaliniai asmenys (O. A., R. M., R. V.), jie išsigando, iškvietė policiją. Taigi buvo neabejotinai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Įvertinus tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją. Padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas. Nukentėjusiajam buvo suduota ne vienas smūgis į įvairias kūno vietas, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinama ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo apimtis: konfliktas įvyko tamsiu paros metu prie gyvenamųjų namų, nustatyta kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš 5 skirtingų telefono numerių, taigi sutrikdytas ne mažiau kaip 5 asmenų įprastas gyvenimo ritmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos jis pripažino tik iš dalies). Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – P. V. veikė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nevedęs. P. V. yra anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Pažymėtina, kad 2018-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo P. V. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam teistumo nesukelia. Teistumas pagal ankstesnius P. V. atžvilgiu priimtus nuosprendžius yra išnykęs. Todėl konstatuotina, kad P. V. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teistumo. Visgi tai, kad jo atžvilgiu anksčiau jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Tačiau pažymėtina, kad paskutinė nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio (disponavimas narkotinėmis medžiagomis). O anksčiau P. V. buvo pripažintas kaltu dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau nuo paskutinės tokios veikos padarymo (2012 metais, Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendis) padarymo praėjo beveik 7 metai.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimas pernelyg griežta bausmė, o P. V. padarytą veiką ir jo asmenybę geriausiai atitinka laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais, tačiau jos trukmė parenkama didesnė nei įstatyme nustatytas vidurkis.

Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio vėlyvu paros metu, P. V. įpareigojamas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti.

Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-25 23.30 val. iki 2018-08-26 18.15 val. (viena diena).

Kardomoji priemonė kaltinamajam naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis D. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų žalos atlyginimo: sugadinto laikrodžio 400 eurų, apgadinto automobilio 1000 eurų, apgadintos striukės 200 eurų, nežymaus sveikatos sutrikdymo 1000 eurų, taip pat 2400 eurų moralinei žalai dėl to, kad buvo teko parduoti automobilį dėl grasinimų jį sudeginti mažesne kaina (t. 1, b. l. 43).

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese gali būti priteisiama atlyginti tik tą žalą, kuri buvo padaryta nusikalstamais veiksmais, dėl kurių kaltu pripažintas kaltinamasis. Šioje byloje P. V. pripažįstamas kaltu dėl to, kad pažeisdamas viešąją tvarką sudavė smūgius D. N.. P. V. nebuvo reiškiamas kaltinimas ir jis nėra pripažintas kaltu dėl automobilio apgadinimo, grasinimų ir pan. Byloje nenustatyta, kad P. V. būtų apgadinęs D. N. automobilį, nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų (pvz., automobilio nuotraukų). Aplinkybes dėl automobilio apgadinimo D. N. nurodė tik jo antrosios apklausos metu, automobilio ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams apžiūrai nepateikė. Pažymėtina kad tai, jog buvo padaryta žalos, kokio pobūdžio ir dydžio žala buvo padaryta, privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taip pat nepateikta jokių įrodymų dėl apgadintos striukės, laikrodžio (pvz., nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti daiktų apgadinimai), asmenų parodymai prieštaringi (pvz., liudytoja O. A. nurodė, kad nukentėjusysis dėvėjo marškinėlius ir sportinį megztinį). Todėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos teismas netenkina. Kaip jau minėta, byloje nebuvo reiškiami kaltinimai dėl grasinimų sudeginti automobilį, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis buvo apskritai parduotas, kad parduotas pigiau, kad parduotas būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Todėl teismas netenkina ieškinio ir dalyje dėl 2400 eurų neturtinės žalos.

Kita vertus dėl kaltinamojo P. V. smurtinių veiksmų D. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, kad tapęs nusikaltimo auka, o juo labiau nusikalstamos veikos, kuria kėsintasi į žmogaus sveikatą, asmuo patiria skausmą, stresą ir baimę, yra sutrikdomas jo gyvenimo ritmas. Taip yra ir šiuo atveju. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas įvertina padarytos žalos pobūdį (suduotas ne vienas smūgis į įvairias kūno vietas, kita vertus nukentėjusysis po įvykio medicininės pagalbos nesikreipė, nebuvo nedarbingas, nenurodė šiuo metu patiriantis kokių nors pasekmių dėl sužalojimų, jam nustatyta kraujosruva smakre, odos nubrozdinimai smakre ir kelyje). Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teismas D. N. patirtą neturtinę žalą vertina 500 eurų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: sulankstoma kėdė, saugoma Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilnius, pagal kvitą B BBB Nr. 2PK003687 (t. 1, b. l. 91), grąžintina D. N., CD-R diskas su garso įrašais paliktinas saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. V. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į P. V. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-08-25 23.30 val. iki 2018-08-26 18.15 val. (vieną parą) vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš P. V. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: sulankstomą kėdę, saugomą Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilnius, pagal kvitą B BBB Nr. 2PK003687, grąžinti D. N., CD-R diską su garso įrašais palikti saugoti su byla.

I. P. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.