Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-298/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1-1032-298/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Nukentėjusysis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-298/2019Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10904-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.4.3; 1.1.7.2.3.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant Aurimai Švedaitei, Irenai Adamovič,dalyvaujant prokurorėms Vaidai Matuzonienei, Valerijai Dėdinienei,nukentėjusiajai J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini)Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis nevedęs, dirba UAB "M. R.", virėjas, teistas 2018 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2019 m. kovo 16 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame, konflikto su šeimos nariu – sugyventine J. V., metu, tyčia ne daugiau kaip 3 kartus sudavė rankomis J. V. į nugarą, po ko abiem rankom pastūmė pastarąją, dėl ko ji su abiem keliais atsitrenkė į šalia lovos buvusią taburetę, besitęsiant žodiniam konfliktui J. V. bandant jam suduoti, sugriebė J. V. už rankų ir stipriai suspaudė, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. V. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir dilbyje, dešiniame kelyje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad dėl kaltinamajame akte nurodytų veiksmų, kaltę pripažįsta. J. V. iškvietė policiją, jį išvežė iš jo nuosavybės į policijos komisariatą, paskui į areštinę. Laikė dvi paras, pirmadienį jis nenuėjo į darbą, jam padaryta finansinė žala, nekalbant apie autoritetą. Gailisi dėl savo veiksmų, nesusivaldė. Alkoholis prie to neprisidėjo. Iki įvykio su sugyventine gyveno su pertraukomis 1,5 – 2 metus. Anksčiau buvo konfliktas, bet tada jis iškvietė pareigūnus. Buvo nustoję bendrauti, po kažkiek laiko nukentėjusioji paskambino, pasiūlė susitikti. Po šio įvykio nebendrauja su nukentėjusiąja. Negyvena kartu, nekalba. Susitaikymo sutartį pasirašė policijos komisariate. Buvo sąlygos susitaikymo susitarimo, jis jas įvykdė ir buvo pasirašyta susitaikymo sutartis. Pinigų jis nukentėjusiajai nemokėjo. Ši sąlyga nesusijusi su byla. Prašo teismo svarstyti galimybę nutraukti bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl vagystės nesikreipė į policiją, nes nukentėjusioji pažadėjo, grąžinti daiktus. Dėl dingusių daiktų atleido, jam brangiausius daiktus – grąžino. Pretenzijų neturi, norėjo tik paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas. Tikrai gailisi ir nežino, kaip tai galėjo įvykti, nes niekada nesmurtavo prieš moterį. Buvo sunkus periodas, sunki žiema. Situacija buvo keista. Nesutinka, kad padarė nukentėjusiajai žalos. J. V. visus metus išlaikė pilnai. Mano, kad prokurorės siūloma bausmė per griežta. Neadekvačiai per griežta bausmė. Pripažįsta, kad atstūmė nukentėjusiąją, gindamasis. Mano, kad teismas turėtų svarstyti dėl bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu. Prašo teismo atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes, jos nebuvo pačios geriausios. Po įvykio gydėsi nuo savo ydų. Pasiekė gerus rezultatus, savo aplinkoje yra gerbiamas žmogus. Nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, kartu gyveno apie 1,5 metų. Gyveno dviese jo name. Iki įvykio buvo tik žodiniai konfliktai. Anksčiau užsimojimų, grasinimų buvo, bet mušimų nebuvo. Konfliktai kildavo dėl alkoholio. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį. Mėgėjas išgerti. Jai nepatiko gyventi su girtaujančiu žmogumi. Ji pati negeria kasdien. Tą dieną buvo išvykusi į universitetą. Grįžo namo po pietų, gal 17:00-18:00 val. Rado kaltinamąjį neblaivų namuose. Buvo paėmusi iš kaltinamojo statulėles, nes gyvenant prieš pertrauką, buvo likusi dalis daiktų. Dalį paliktų daiktų tada išmetė, dalį sudegino. Jis supyko dėl tų daiktų, jis visą vakarą girtavo, kadangi ji buvo pavargusi, tiesiog norėjo eiti ilsėtis, o kaltinamasis prisigėręs kalbėjo, žemino ją. Ji sakė kaltinamajam, kad eitų ilsėtis. Kai ji grįžo, kaltinamasis buvo supykęs, kad nėra kelių vazelių, jie susitarė, kad pirmadienį ji grąžins minėtus daiktus. Ji nuomavo kambarį Vilniuje, ten ir išvežė tuos daiktus. Tai buvo žodinis konfliktas. Šeštadienį įvyko konfliktas, visą vakarą vyko girtavimas. Neapsikentusi ji kaltinamajam pliaukštelėjo per veidą, o kaltinamasis pradėjo jai daužyti į nugarą. Tai vyko miegamajame. Kaltinamasis ją atstūmė, o ji atsimušė į taburetę. Kaltinamasis atsisėdo ant jos (nukentėjusiosios). Užsimojo kirsti per veidą, bet ji veidą užsidengė. Jis atliko tokius veiksmus, kokie nurodyti kaltinamajame akte. Po šio įvykio kartu nebegyvena. Ji išvažiavo pas save ir negrįžo. Buvo atvažiavusi kelių daiktų, bet kaltinamasis jai neatidarė durų, toks ir bendravimas.

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 20 d. apklausos, kurioje kaip liudytojas apklaustas K. T., matyti, kad 2019 m. kovo 16 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. A. ir vyr. patrule R. D., apie 21.39 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė vyras. Įvykio vietoje buvo 21.50 val. juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo – J. V., gim. 1978 m., kuri paaiškino, kad jos vyras jai neleido miegoti, tuomet sudavė jai keletą smūgių. Pareiškėja atvykusiems medikams rodė savo rankas, šonus, bet akivaizdžių sužalojimų nesimatė, teigė, kad vyras moka mušti, kad neliktų žymių. Kieme pasirodė ir galimas smurtautojas – nustatyta, kad tai R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris paaiškino, kad jo sugyventinė turi psichinių sutrikimų, negeria jai paskirtų vaistų. Sakė, kad buvo išgėręs alaus. Bet elgėsi adekvačiai ir į jų klausimus atsakinėjo sąmoningai. Jis nurodė, kad sugyventinės paprašė išgerti vaistų, ji atsisakė, tada jį pastūmė ir trenkė jam į veidą. Abi konflikto pusės buvo pristatytos į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi. 5/1 protokolą supildė vyr. patrulis R. A. (b. l. 33-34);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10904-19 buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio surašytą pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kuriame pareiškėja (liudytoja) J. V., gim. 1978 m. pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 21.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. Š. rankomis mušė į įvairias kūno vietas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojai (pareiškėjai) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). su savo sugyventiniu R. Š., gim(duomenys neskelbtini)m., vaikų neturi. Gyvena kartu apie 3 metus. 2019 m. kovo 16 d. apie 21.30 val. namuose minėtu adresu, miegamojo kambaryje, kilus konfliktui dėl jo girtavimo ir kabinėjimosi prie jos, jos sugyventinis R. Š. jai abiejų rankų kumščiais sudavė į jos nugarą ne mažiau tris smūgius, po ko nustūmė ją su abiem rankomis į nugarą, dėl ko ji su abiem keliais atsitrenkė į kėdę. Tada jis atėjo jai iš priekio, norėjo suduoti jai į veidą kumščiu, tačiau ji užsidengė veidą rankomis ir jis sugriebęs ją už abiejų rankų pradėjo purtyti. Dėl sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų kreipsis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Anksčiau smurto atvejų šeimoje yra buvę, tačiau į policiją nesikreipė. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Apžiūros objektas – gyvenamojo namo miegamojo kambarys. Kitos aplinkybės-gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). aptvertas metaline tvora. Namas dviejų aukštų. Apžiūrimas miegamasis kambarys yra namo antrame aukšte, pakilus laiptais kairėje pusėje. Miegamajame kambaryje prie dešinės sienos stovi lova. Lovos patalynė susukta netvarkinga. Iš kairės lovos pusės yra spintelė ant lovos, ant jos stovi atidarytos alaus skardinės. Iš dešinės lovos pusės stovi kėdė (taburetė) ir spintelė. Ant spintelės taip pat stovi atidarytos alaus skardinės. Kambaryje matosi netvarka, t. y. netvarkingai sudėtos spintelės, kėdė, grindys šlapios. Įvykio vietoje daiktų ir pėdsakų turinčių reikšmės bylai tirti nėra (b. l. 1-3);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Bendrąjį pagalbos centrą, gautame atsakyme dėl informacijos patvirtinimo informuojama, kad 2019 m. kovo 16 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu padaryta šio garso įrašo suvestinė, iš kurios girdisi, kad moteris prisistačiusi J. V. nurodo, kad ją sumušė vyras (b. l. 16-17);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta užduotis atlikti objektų tyrimą, gauta VTMT Vilniaus skyriaus specialistės J. B. specialisto išvada Nr. G 892/2019 (01), kurioje nurodoma, kad J. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dilbyje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos esančios tiriamosios nurodytuose vietose, t. y. kairiame žaste ir dilbyje, dešiname kelyje, kairėje blauzdoje galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu. Kraujosruvos šlaunyse galėjo būti padarytos nurodyto įvykio dieną ar anksčiau, maždaug iki 1 savaitės laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruvose nėra specifinių požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti kokiu būtent būdu jos buvo padarytos. Jos galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek spaudžiant pirštais, tiek ir pačiai tiriamajai atsitrenkus į kažkokius kietus, bukus daiktus. Poodinės kraujosrūvos kairiame žaste ir dilbyje padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais; dešiniame kelyje – 1 trauminiu poveikiu; kairėje blauzdoje – 1 trauminiu poveikiu; šlaunyse – mažiausiai 7-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius. Poodinėms kraujosruvoms atsirasti pakanka nežymios jėgos (b. l. 20-21).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo R. Š. kaltė, kad jis 2019 m. kovo 16 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame, konflikto su šeimos nariu – sugyventine J. V., metu, tyčia ne daugiau kaip 3 kartus sudavė rankomis J. V. į nugarą, po ko abiem rankomis pastūmė pastarąją, dėl ko ji su abiem keliais atsitrenkė į šalia lovos buvusią taburetę, besitęsiant žodiniam konfliktui J. V. bandant jam suduoti, sugriebė J. V. už rankų ir stipriai suspaudė, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. V. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir dilbyje, dešiniame kelyje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, įrodyta.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Š. ir J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventiniai – šeimos nariai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji J. V., po įvykio, 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismo medicinos specialistus. Specialisto išvadoje Nr. G 892/2019 (01) nurodyta, kad J. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dilbyje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos esančios tiriamosios nurodytuose vietose, t. y. kairiame žaste ir dilbyje, dešiname kelyje, kairėje blauzdoje galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu. Kraujosruvos šlaunyse galėjo būti padarytos nurodyto įvykio dieną ar anksčiau, maždaug iki 1 savaitės laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai viena. Antra, pats kaltinamasis pripažino, kad buvo fizinis kontaktas, už rankos suėmė J. V.. Paėmęs už rankos nukentėjusiąją stipriai papurtė, ji trenkėsi su keliais į taburetę. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus daro išvada, kad kaltinamasis R. Š. savo sugyventiniai J. V. sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. Š. charakterizuojantys duomenys yra tai, kad praeityje teistas, paskirtą bausmę atlikęs. Baustas administracine tvarka. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą, daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bus įgyvendinta paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 16 d., 22.55 val., iki 2019 m. kovo 18 d., 12.32 val., BPK 140 straipsnio tvarka.

Taip pat teismas vertindamas aplinkybių visumą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, gailisi, dirba, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau, nei izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Teismo vertinimu, bausmės tikslai pasiektini skiriant jam laisvės apribojimą kartu paskiriant ir draudimus bei įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę.

Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. V., paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-302, 304-305, 307-308 straipsnius,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus; įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus; įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada R. Š. buvo sulaikytas nuo 2019 m. kovo 16 d., 22.55 val., iki 2019 m. kovo 18 d., 12.32 val.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. V., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis