Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-300-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
1A-457-300-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
T. D., V. B., D. N., V. J.
Advokatai
Aušra Žukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-300/2013Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00333-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorams Laimai Mažeikienei, Laurynui Butvydui,gynėjai advokatei Aušrai Žukienei,nuteistajam T. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. gynėjos advokatės Aušros Žukienės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. rugsėjo 4-5 d. vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. rugsėjo 5-6 d. vagystės) ir nuteistas laivės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laivės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl ratlankių vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (subendrinta iš dalies sudedant) ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl katalizatorių vagystės) – išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. B., D. N. ir V. J., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad kartu su V. B. 2011 m. rugsėjo 4–5 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., bendrininkaudami su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, nuo automobilio „MAZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „R.“ kuro bako nuplėšė pakabinamą spyną ir iš bako pagrobė 100 litrų dyzelinio kuro, 388 litų vertės.

Be to, jis nuteistas už tai, kad kartu su V. B. 2011 m. rugsėjo 5–6 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., bendrininkaudami su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, nuo automobilių „MAZ“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) „MAZ“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „R.“ kuro bakų nuplėšė pakabinamas spynas ir iš bakų pagrobė 170 litrų dyzelinio kuro, priklausančio UAB „R.“, padarydami 659,60 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad kartu su D. N. V. J. 2011 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., iš automobilių kuro bakų, priklausančių UAB „R.“ pasikėsino pagrobti 70 litrų dyzelinio kuro, 271,60 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes įsijungė elektros apšvietimas.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 13 d., 1–3 val. laikotarpiu, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., įsibrovė į individualios įmonės „R.“ saugomą teritoriją ir nuo aikštelėje stovėjusio automobilio „Renault Megane“ pagrobė 4 ratus su padangomis, bendros 800 litų vertės, padarydamas įmonei 800 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. D. gynėja advokatė Aušra Žukienė prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą arba panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – išteisinant T. D.. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.7. punkto reikalavimų, o teismo padarytos išvados vertinant įrodymus, nėra pagrįstos. Mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie lėmė netinkamų materialinių teisės normų pritaikymą. Taip pat nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus, kaip bendrininkas, T. D. atliko darant nusikalstamas veikas, todėl buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai ir suvaržytos jo procesinės teisės į gynybą, įtvirtintos BPK 22 straipsnio nuostatose. Be to, nurodo ir tai, kad nuteistajam T. D. pareikštas kaltinimas neatitinka BPK reikalavimų, todėl jau vien tuo pagrindu turi būti panaikintas. Teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis nekonkretus, nes aprašant pripažintas įrodytomiss T. D. nusikalstamas veikas nenurodytos svarbios aplinkybės: pirma nusikalstama veika – nenurodyta, kaip buvo nuplėšta automobilio kuro bako spyna, kaip iš kuro bako buvo pagrobta 100 litrų dyzelinio kuro. Antra nusikalstama veika – kaip nuplėštos kuro bakų spynos ir kokiu būdu pagrobtas nurodytas kiekis dyzelinio kuro. Trečia nusikalstama veika – iš kokių automobilių pasikėsinta pagrobti dyzelinio kuro, kaip buvo pasikėsinta tai padaryti, kur įsijungė elektros apšvietimas. Ketvirta nusikalstama veika – kaip buvo įsibrauta į individualios įmonės aikštelę, nuo kokio konkrečiai automobilio „Renault Megane“ (kokie nors identifikuojantys numeriai) buvo pagrobti 4 ratai su padangomis. Todėl mano, kad taip buvo pažeistas ir BPK 219 straipsnio 3 punktas ir įstatyme numatyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, teisė teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, taip pat atimta galimybė gintis, nes gintis įmanoma tik nuo konkretaus, aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Nurodo, jog A. U. protokolas-pareiškimas policijoje neregistruotas, nežinia kaip patekęs į baudžiamąją bylą, o surašytas 10.20 val., o įvykio vietos apžiūros protokolas 10–10.20 val., t. y. anksčiau nei šis pareiškimas. Taip pat nurodo, kad apžiūros metu nustatyta, kad automobilio „MAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kuro bako dangtelio nėra jokios pakabinamos spynos, kuro bako dangtelių sugadinimų taipogi nerasta, kaip nerasta ir jokių pėdsakų, jog ten galėjo būti tvirtinamos pakabinamos spynos. Apžiūrėjus automobilį „MAZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) matyti kuro bako dangtelis, jis atidarytas, jokios spynos nėra, nuėmimo pėdsakų nerasta. Iš fotonuotraukų, esančių prie protokolo, gynėjos nuomone, minėtų automobilių kuro bakų, jų dangtelių visai nesimato, taip pat nėra žymių, kad ten būtų buvusios pakabinamos spynos. Apeliantės nuomone, teismas, inkriminuodamas padarytų žalų dydį bei pagrobto kuro kiekį, remiasi vien automobilių vairuotojų parodymais, kurie, nuteistojo gynėjos manymu, yra suinteresuoti kuro pagrobimu, kad būtų galima kurą pasisavinti patiems. Nurodo, jog liudytoja R. P., kurios kieme stovėjo UAB „R.“ automobiliai, paaiškino, jog matė 2011-09-05, apie 21-22 val., du jaunuolius, kurie buvo apie 16–18 metų amžiaus, nors T. D. – (duomenys neskelbtini) metai. Dėl „Renault Megane“ automobilio ratų vagystė, nurodo, kad R. A. teismui negalėjo pateikti jokių dokumentų, kad tikrai jis būtų nusipirkęs automobilį „Renault Megane“ su visais 5 ratais (su lietais diskais). Todėl apeliantei kyla klausimas, ar automobilis turėjo daugiau nei 1 ratą, gal jis buvo nupirktas be jų, o gal pats R. A. ar jo darbuotojai juos pardavė. Taip pat nurodo, kad 2012 m. vasario 29 d. parodymų atpažinimo metu, R. A. atpažino būtent tuos ratlankius, kurie buvo pateikti A. S., nors visai neatitiko jų išmatavimai, buvo nenurodytos kitos individualios žymės, iš kurių būtų galima individualizuoti masinės gamybos rūšinius daiktus. Nurodo ir tai, kad teismas besąlygiškai tiki R. A. parodymais dėl ratų vagystės, tačiau netiki katalizatorių vagyste. Taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu T. D. prisipažinimas buvo išgautas pareigūnų smurtiniais veiksmais, kurie patvirtinami medicininiais dokumentais. Teigia, kad D. N. ir V. J. parodymai yra neobjektyvūs, gauti neteisėtu būtu – pažeistas įrodymų leistinumo principas, todėl jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai nepavyksta jų pašalinti, neįrodytas kaltumas prilyginamas įrodytam nekaltumui.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo T. D. gynėja savo apeliaciniame skunde ginčija apylinkės teismo išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o ginčydama T. D. kaltę apeliantė iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą bei, advokatės nuomone, padarytus proceso pažeidimus. Apeliantė teigia, kad T. D. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo išgautas pareigūnų smurtiniais veiksmais, o D. N. ir V. J. parodymai yra neobjektyvūs, gauti neteisėtu būtu, todėl ir jais remti apkaltinamąjį nuosprendį negalima, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant T. D. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. T. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas už kurias skundžiamu nuosprendžiu jis ir nuteistas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų nuteistųjų), paties nuteistojo T. D., parodymus, kitus rašytinius įrodymus ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nurodė, kuriais iš jų grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, argumentuotai pasisakė, kodėl ir kokiais duomenimis remiasi, o kokius atmeta.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistojo kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Nuteistojo T. D. vaidmenį nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, padaryme, ir tai, kad šias nusikalstamas veikas įvykdė būtent T. D., patvirtina: apylinkės teisme ištirti ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui, duoti paties nuteistojo T. D. parodymai, kai jis nurodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį kartu su V. B. nuėjo prie sunkvežimių, stovėjusių prie V. P. sodybos ir žirklėmis nukirpę kuro bako spyną, iš bako išleido apie 100 litrų dyzelinio kuro. Talpas su pavogtu kuru parsinešė pas jį į namus. Vėliau pavogtą kurą pardavė vaikinui pravarde „P.“, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Kitą kartą jis su V. B. iš tos pačios vietos tokiu pat būdu pagrobė apie 80 litrų kuro, jį pardavė T., o 2011 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį iš R. A. automobilių dirbtuvių aptvertos teritorijos pavogė „Renault“ automobilio lengvo lydinio ratlankius (2 t., 93–94 b. l.); apylinkės teisme ištirti ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui, duoti nuteistojo D. N. parodymai, kai jis nurodė, kad ėjo kartu su T. D. ir V. J. vogti „saliarkos“ iš V. P. kiemo, tačiau V. P. kieme užsidegė šviesa, ir jie, palikę talpas, pabėgo. Praėjus kelioms dienoms pas jį į namus atvažiavo T. D., V. B. ir E., jo pravardė K., tada atvažiavę vyrai tarpusavyje kalbėjo, kad dyzelinį kurą pavogė iš P. kieme buvusių automobilių. Žinojo, kad iš A. priklausančių dirbtuvių buvo pavogti automobilio „Renault“ ratai, po to T. D. namuose matė prie sienos pastatytus automobilio „Renault“ ratus, jam paklausus iš kur yra tie ratai, T. D. pasakė, kad jie paimti iš A. serviso (2 t., 39, 42 b. l.); apylinkės teisme ištirti ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui, duoti nuteistojo V. J. parodymai, kai jis nurodė, kad dalyvavo pasikėsinant pagrobti dyzelinį kurą (duomenys neskelbtini) k. 2011 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ir paaiškino, kad kartu su D. N. nunešė talpas prie T. D. namų, T. D. atsinešė ilgas žirkles metalui kirpti ir žarną, tada trise ėjo apie pusę kilometro link (duomenys neskelbtini) kaimo iki tilto per upę. Jis pasiliko prie tilto, o D. N. ir T. D. pasiėmė kažkurias dvi talpas ir nuėjo vogti dyzelinio kuro, po kiek laiko pastebėjo, kad toje pusėje, kur jie nuėjo kažkas švietinėjo žibintuvėliu. Pagalvojęs, kad juos kažkas pastebėjo, išsigandęs pabėgo ir pasislėpė. Maždaug po poros valandų nuėjo prie T. D. namų, ten buvo T. D. ir D. N., jie pasakojo, kad dyzelinio kuro pavogti nepavyko, nes kažkas netoli jų pradėjo vaikščioti (2 t., 8, 10 b. l.); teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo A. U. parodymai, kai jis nurodė, kad apžiūrėjęs savo vairuojamą automobilį „MAZ“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo laikomi AB „R.“ priklausantys automobiliai, pamatė, kad ant kuro bako dangtelio nėra pakabinamos spynos, ant žemės matėsi prilaistyto dyzelinio kuro, pasižiūrėjęs į matuoklį pastebėjo, kad trūksta 60 ar 80 litrų dyzelinio kuro, trūkstamą kuro kiekį matavo su matuokle. Tą pačią dieną I. nupirko naują spyną ir vėl kuro bako dangtelis buvo užrakintas. Po kurio laiko ryte vėl pastebėjo, kad ant automobilio kuro bako nebėra spynos, tą kartą trūko 100 litrų dyzelinio kuro (3 t., 159–161 b. l.); teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo R. M. parodymai, kai jis paaiškino, kad atvykus į kaimą, kur stovėjo AB „R.“ priklausantys automobiliai ir ekskavatorius, su kuriuo jis dirbo, pastebėjo, kad sugadinta ekskavatoriaus kuro bako užrakto spyna, joje rado nulaužtą žirklių galą, matėsi, kad buvo išplėšti dviejų automobilių „MAZ“ kuro bakai (3 t., 161 b. l.); teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo E. S. parodymai, kai jis nurodė, kad atvažiavęs į darbą (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė, kad jo vairuojamo automobilio „MAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuplėštas kuro bako dangtelis, bakas atidarytas, trūko vieno šimto litrų kuro. Tą patį rytą buvo pavogtas kuras ir iš kitos tokio pat modelio mašinos. Vagystės buvo dvi dienas iš eilės, tačiau iš jo mašinos pavogta buvo tik vieną kartą (3 t., 161–162 b. l.); liudytojo A. P. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiškino, kad jam paskambinęs pažįstamas T. D. pasiūlė pirkti 100 litrų dyzelinio kuro. Iš viso jis nusipirko 100 litrų dyzelinio kuro, sumokėjo 300 litų (3 t., 163–164 b. l.); teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo A. S. parodymai, kai jis paaiškino, kad T. D. buvo atvežęs pas jį tris automobilio diskus be padangų ir prašė juos nuvežti D. į garažą (duomenys neskelbtini) kaime. T. D. sakė, kad šiuos diskus pardavė D., bet nesakė už kiek. D. jam taip pat sakė, kad ratlankius nusipirko iš T. D.. Vėliau iš D. garažo jis pasiėmė tuos pačius ratų diskus, tačiau jie jau buvo keturi. Ratlankius pasiėmė, nes D. jam turėjo skolos ir jos negrąžino (3 t., 164–165 b. l.); nukentėjusiojo R. A. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiškino, kad peržiūrinėdamas vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad 2011-09-13, tarp 1 val. ir 3 val., į „R.“ teritoriją įėjo asmenys, jie teritorijoje švietėsi silpnai šviečiančiais žibintuvėliais, kamerų stebėjimo zonoje asmenys slėpėsi už automobilių. Apžiūrėjęs automobilius pastebėjo, kad nuo automobilio „Renault Megane“, 2006 metų, pavogti 3 ratai. Vienas ratas nuo tos mašinos buvo neatsuktas ir nepavogtas, jis likęs, tačiau vėliau pastebėjo, kad buvo pavogtas automobilio bagažinėje buvęs atsarginis ratas. Ratai buvo lieti, originalūs gamykliniai 2006 metų „Renault Megane“ ratai. Policijoje jam parodė atpažinti ratus ir jis lengvai juos atpažino. Jis tvirtina, kad policijoje parodyti ratlankiai yra pavogti iš jo bendrovės, nes trys ratlankiai yra apsibraižę, aiškiai matosi, kad naudoti, o vienas ratlankis naujas, tai tas atsarginis, pavogtas iš mašinos bagažinės (3 t., 194–197 b. l.); teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo Ž. T. parodymai, kai jis paaiškino 2011 m. vasaros pabaigoje į jo namus (duomenys neskelbtini) kaime automobiliu „VW Golf“ atvažiavo jaunuoliai, dabar žino, kad tai buvo T. D. ir V. B., jie pasiūlė pirkti dyzelinio kuro. Iš šių jaunuolių jis nusipirko 170 litrų kuro, sumokėjo 500 Lt. Kuras buvo supiltas į tris talpas po 20 litrų ir keturias talpas po 30 litrų (3 t., 197–198 b. l.); teismo posėdžio metu duoti liudytojo D. V. parodymai, kai jis paaiškino, kad 2011 metais jam pasiūlė pirkti keturis automobilio ratus nuo „Renault“ automobilio. Dėl jų pirkimo tarėsi su T. D. ir V. B., sutiko pirkti už 200 Lt, sumokėjo pinigus, kuriam pinigus padavė, nebeprisimena. Vėliau tuos pačius ratlankius iš jo garažo pasiėmė A. S. (3 t., 198–199 b. l.); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas Ž. T. atpažino T. D., kaip asmenį, pardavusį jam dyzelinio kuro (1 t., 124–125 b. l.); kratos protokolas, iš kurio turinio matyti, kad iš Ž. T. namų, (duomenys neskelbtini) k., paimtos 3 plastikinės talpos: viena talpa mėlynos spalvos su geltonu užsukimo dangteliu, 20 litrų talpos; kita talpa mėlynos spalvos su raudonu užsukimo dangteliu, 20 litrų talpos; trečia talpa baltos spalvos, 20 litrų talpos (1 t., 59–60 b. l.); akistatos tarp T. D. ir V. J. protokolas, iš kurio matyti, kad V. J. patvirtino, kad jis kartu su T. D. ir D. N. pasikėsino kartu pavogti dyzelinio kuro iš (duomenys neskelbtini) kaime buvusių sunkvežimių 2011 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (2 t., 97 b. l.); 2011-09-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) k. esantys automobiliai „MAZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausantys AB „R.“. Abiejų šių automobilių bakų dangteliai atsukti, o spynų nėra. Įvykio vietoje stovėjusio ekskavatoriaus Hyundai stipriai padidinta užrakto spynos skylutė (1 t.,95–98 b. l.); AB „R.“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2011-09-06 pastebėta vagystė iš „MAZ“ automobilių kuro bakų – 200 litrų dyzelino, 2011-09-05 pastebėta 100 litrų dyzelino vagystė (1 t., 101 b. l.); pažyma apie žalą, iš kurios matyti, kad AB „R.“ dėl 300 litrų dyzelino vagystės patyrė 1164 Lt žalą (1 t., 105 b. l.); 2011-10-25 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) k., individualios įmonės „R.“ teritorijos apžiūra bei teritorijoje esantys automobiliai. Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Renault Megane“ be valstybinių numerių, matyti, kad šio automobilio 3 ratai nuimti, ketvirtas ratas nenusuktas. Automobilio bagažinėje nėra atsarginio rato (1 t., 131–135 b. l.); 2011-11-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš A. S. buvo paimti keturi lengvo lydinio ratlankiai (1 t., 147 b. l.); apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad apžiūrėti keturi ratlankiai, šešių stipinų, 16 colių dydžio su vidinėje pusėje išlietais simboliais 61/2JW16CH4-49, trys iš ratlankių yra su dangteliais, ant kurių „Renault“ firmos logotipas ir specialus užraktas. Trys ratlankiai iš vidinės pusės yra padengti nešvarumais, vienas ratlankis vidinėje pusėje yra švarus, šis ratlankis su dangteliu ir į tvirtinimo angas įstatytais 4 varžtais (1 t., 148–150 b. l.); daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis R. A. atpažino 4 lengvo lydinio ratlankius, kaip pagrobtus iš jo individualios įmonės „R.“ (1 t., 152–153 b. l.).

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, kaip teigiama nuteistojo gynėjos skunde, T. D. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Ir nors nuteistojo T. D. gynėjos apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų T. D. D. N. ir V. J. parodymai yra neobjektyvūs, gauti neteisėtu būtu – išgauti pareigūnų smurtiniais veiksmais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi šie nuteistųjų ginčijami parodymai buvo duoti dalyvaujant advokatams, ir juose apie neva policijos pareigūnų naudojamą smurtą jų atžvilgiu nieko neužsiminta. Antra, tai, kad nuteistųjų atžvilgiu apklausų metu nebuvo naudotas nei fizinis, nei psichologinis smurtas, kad parodymus jie davė laisva valia, patvirtino pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. Š. (4 t., 74–75 b. l.) ir M. B. (4 t., 75–76 b. l.), kurie dirba (duomenys neskelbtini) tyrėjais ir kurie nurodė, kad teikiant galutinius įtarimus ikiteisminio tyrimo metu tiek V. J., tiek D. N. kaltę pripažino visiškai, visi parodymus davė geranoriškai. Į apklausos protokolus jie užrašė tai, ką aiškino apklausiami asmenys. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas M. B. taip pat patvirtino, kad smurto prieš T. D. naudota nebuvo, į apklausos protokolą užrašė tai, ką T. D. pasakojo, o parodymus jis pradėjo keisti tada, kai atsirado nauja advokatė. Trečia, nuteistieji D. N. ir T. D. kaip įtariamieji buvo apklausti 2011 m. spalio 12 d., ir jau tada nurodė apie „Renault“ ratų vagystę, nors nukentėjusysis R. A. į policiją kreipėsi tik 2011 m. spalio 25 d., iš to išplaukia, kad įtariamųjų T. D. ir D. N. apklausų metu policijos pareigūnai neturėjo žinių apie „Renault“ ratų vagystę, todėl jie negalėjo išgalvoti to, ko jie nežinojo. Ir galiausia, nuteistojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis pripažino savo kaltę ir nurodė kartu su V. B. vogęs dyzelinį kurą iš sunkvežimių, stovėjusių prie V. P. namų, nurodė vagysčių aplinkybes, t. y. kad žirklėmis nukirpo kuro bako spyną, nurodė, kad po vienos vagystės kurą pardavė „P.“, t. y. A. P., po kitos vagystės kurą pardavė Ž. T., atitinka liudytojų A. P. ir Ž. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kai jie pripažino kurą pirkę iš T. D. ir V. B., o šių liudytojų nurodomi pirkto kuro kiekiai – 100 litrų ir 170 litrų – iš esmės sutampa su AB „R.“ nurodytu pagrobto kuro kiekiu ir su liudytojų A. U., R. M., ir E. S. parodymais. Dėl pasikėsinimo pagrobti kurą iš AB „R.“ automobilių, be ikiteisminio tyrimo metu duotų D. N. ir V. J. parodymų, T. D. kaltę, o kartu ir nuteistųjų D. N. ir V. J. parodymus, patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai, kai nurodė, kad jos paauglys sūnus matė prie jų kieme stovinčių mašinų du smulkaus sudėjimo jaunuolius su gobtuvais, kurie pabėgo iš kiemo. O T. D. kaltę, be jo gynėjos ginčijamų ikiteisminio tyrimo metu duotų D. N. parodymų, kai jis nurodė, kad pats T. D. jam sakęs, jog „Renault“ ratai yra pavogti iš R. A. autoserviso, patvirtina ir nukentėjusiojo R. A. parodymai, kai atpažino iš jo įmonės pagrobtus ratlankius ir paaiškino, kad trys ratlankiai buvo nuimti nuo mašinos, jie buvo naudoti, o ketvirtas – naujas, švarus, paimtas iš automobilio bagažinės, o tai atitinka šių ratlankių apžiūros protokolą, įvykio vietos apžiūros protokolą ir liudytojų A. S., D. V. ir M. B. parodymus, kai jie paaiškino, kad ratus pardavė T. D.. Taigi visi apeliantės ginčijami nuteistųjų parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka kitų aptartų liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus – įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, akistatos protokolus, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodytos aplinkybės sutampa ir patvirtina viena kitą, dėl to šie nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nenustačius neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų apklausiant nuteistuosius, laikytini patikimu įrodymų šaltiniu.

Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad T. D. padarė visas jo gynėjos ginčijamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistojo gynėjos skunde nurodytas teiginys, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko T. D. darant nusikalstamas veikas, todėl buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai ir suvaržytos jo procesinės teisės į gynybą, įtvirtintos BPK 22 straipsnio nuostatose, nes aprašant pripažintas įrodytomis T. D. nusikalstamas veikas nenurodytos svarbios aplinkybės taip pažeidžiant ir BPK 219 straipsnio 3 punktą, atmestinas. Pažymėtina, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo nustatytos prokuroro kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, orientavosi į kaltinimo formuluotę ir taip vykdė BPK 255 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Priimtame nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės dėl vagysčių ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę, nurodytos veikų padarymo vietos, laikas ir būdas, kaip ir iš kur buvo įvykdytos vagystės ir kitos svarbios aplinkybės. Tai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad pareikšti kaltinimai nuteistajam pakankamai konkretūs, juose, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėja, nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko nuteistasis T. D..

Nepagrįstai apeliantė skunde nurodo, kad automobilio „MAZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant kuro bako dangtelio nerasta jokių pėdsakų, jog ten galėjo būti pakabinamos spynos. Iš 2011-09-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) k. esančius automobilius „MAZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausančius AB „R.“, matyti, kad šių automobilių bakų dangteliai atsukti, o spynų nėra. (1 t., 95–98 b. l.). Be to, tai, kad ant šių automobilių kuro bakų buvo pakabinamos spynos, o po įvykdytos vagystės jos buvo nulaužtos, bei kad viename automobilyje trūko 60 ar 80 litrų dyzelinio kuro, kitą kartą – 100 litrų dyzelinio kuro, o dar kitame automobilyje – taip pat 100 litrų dyzelinio kuro, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. U., R. M., ir E. S., o liudytojų A. P. ir Ž. T. pripažino kurą pirkę iš T. D. ir V. B., o šių liudytojų nurodomi pirkto kuro kiekiai – 100 litrų ir 170 litrų iš esmės sutampa su AB „R.“ nurodytu pagrobto kuro kiekiu ir su liudytojų A. U., R. M., ir E. S. parodymais. Taigi, priešingai nuteistojo gynėjos teiginiams, teismas, nustatydamas pagrobto kuro kiekį ir aplinkybę, kad ant automobilių kuro bakų buvusius spynos buvo nulaužtos, tai grindė ne vien vairuotojų – A. U., R. M., ir E. S. parodymais, tačiau rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. tiek įvykio vietos apžiūros protokolu, tiek liudytojų A. P. ir Ž. T. parodymais, tiek AB „R.“ pateikta pažyma, t. y. apylinkės teismas grįsdamas šias apeliantės ginčijamas aplinkybes, rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, duodančią pagrindą neabejoti šiais aptartais duomenimis.

Kiti nuteistojo T. D. gynėjos skunde nurodyti teiginiai, susiję su apelianės nurodomu netinkamu įstatymo pritaikymu, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimu, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nesilaikymu, apeliacinės instancijos teismui nenustačius šių normų pažeidimų, laikytini deklaratyviais ir neatitinkančiais byloje esančių duomenų, todėl atmestini.

Sutiktina su apeliantės skunde nurodytu teiginiu, kad A. U. protokolas-pareiškimas policijoje surašytas 10.20 val., o įvykio vietos apžiūros protokolas 10–10.20 val., t. y. anksčiau nei pareiškimas (1 t., 94, 95 b. l.), tačiau šią aplinkybę kolegija laiko technine klaida, nekeičiančia skundžiamo nuosprendžio esmės ir neturinčia įtakos apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo T. D. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai, todėl apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendį naikinti ar bylą perduoti prokurorui, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo T. D. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo T. D. gynėjos advokatės Aušros Žukienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisBoleslovas Kalainis