Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-381-544/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
2A-381-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Atsakovas
K. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-381-544/2009

Teisėja Daina Lisaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

20.3.10;44.5.2.17;44.8;73.2.6.1;116,7; 121.18;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 07 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant atsakovui K. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-555-812-2009 pagal ieškovo ieškinį atsakovui K. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuostoliams atlyginti regreso teise 2024,52 Lt. Nurodė, kad Panevėžyje 2005-10-11 dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. A. priklausanti transporto priemonė Hyundai Lantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo civilinė atsakomybė vairuojant minėtą transporto priemonę 2005-10-11 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovo ir DUAB „Ingo Baltic“ draudimo sutartis pasibaigė 2005-08-29 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai iškelti minėtai draudimo bendrovei bankroto bylą. Atsakovas naujos draudimo sutarties sudaręs nebuvo. Todėl vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas) dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. Sutarties su ieškovu pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiajam autoįvykio metu asmeniui 2024,52 Lt. Ieškovas minėtą sumą AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo. Pagal CK 6.280 str. ir Įstatymo 23 str. 1 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją (b. l. 2-3, 47-48).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-04-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1000 Lt nuostoliams atlyginti regreso teise, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas išdėstė ieškovui priteistos 1000 Lt sumos išmokėjimą dalimis 10 mėnesių laikotarpiui po 100 Lt kas mėnesį, o likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti, nes aprašyto autoįvykio metu, kada buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, atsakovas vairavo automobilį neapdraudęs savo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes jo sutarties su draudimo bendrove galiojimas buvo pasibaigęs dėl bankroto. Tačiau teismas nusprendė sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turinę padėtį CK 6.282 str. 3 d. pagrindu. Nurodė, jog žala nepadaryta tyčiniais veiksmais. Atsakovas 2008 metų 06-09 mėn. sunkiai sirgo, šiuo metu yra vienintelis darbingas asmuo šeimoje, gaunantis apie 370 Lt darbo užmokestį. Atsakovo žmona bedarbė, dukra – išlaikytinė studentė. Automobilis yra apie 6000 Lt vertės, ir tai yra atsakovo, dirbančio taksistu, darbo priemonė. Namas, kuriame jis gyvena su šeima, yra jo vienintelė gyvenamoji vieta. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, susijusias su sutarties nutrūkimo aplinkybėmis, laikotarpio nuo sutarties nutrūkimo iki autoįvykio kilimo trumpumą, taip pat į CK 1.5 str. principus, sprendė jog nuostolių atlyginimo dydis regreso teise mažintinas iki 1000 Lt, o sprendimo įvykdymas išdėstytinas 10 mėnesių (b. l. 75-78).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti 2009-04-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintas nuostolių dydis, o priteistos sumos mokėjimas išdėstytas dalimis, nes toks sprendimas prieštarauja teismų praktikai ir įstatymams. LR CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad sumažintas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu turėjo būti privalomai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu 600 000 eurų suma, tai teismas neturėjo teisės mažinti atlygintinos žalos dydį. Mano, kad žalos atlyginimo dydis negali būti mažinamas ir CK 6.282 str. 3 d. pagrindu, nes teisinę reikšmę turi tik ypač sunki turtinė padėtis, kai žalą padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą. Pagal teismų praktiką, šiuo pagrindu žalos atlyginimo sumažinimas įmanomas tik tada, kai tam yra faktinės prielaidos: iki žalos atsiradimo turtinė padėtis buvo ypač sunki arba žalos priteisimo momentu yra ypač sunki ir ji yra ilgalaikio pobūdžio. Nesutinka, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra ypač sunki, nes jis nepateikė įrodymų, kad sutuoktinė ir šiuo metu bedarbė, kad ji registruota darbo biržoje, kad negauna pašalpos, kad nedirba atlygintinų darbų. Be to, atsakovui priklauso du, o ne vienas automobilis. Atsakovo studentė dukra greitai baigs studijas ir nebeliks pareigos ją išlaikyti, dėl ko atsakovo turtinė padėtis gerės ateityje. Atsakovas nuo 2005-10-11 vengė atlyginti net dalį žalos. Nesutinka, kad buvo labai trumpas laikas nuo draudimo sutarties nutrūkimo iki eismo įvykio, nes nutartis iškelti bankroto bylą draudimo bendrovei įsiteisėjo ir ne gyvybės draudimo sutartys nutrūko nuo 2005-08-29, todėl iki įvykio kilimo buvo praėję 43 dienos. Tai yra ilgesnis negu vėlesniame Įstatymo pakeitime numatytas 30 dienų terminas, po kurios sutartys pasibaigia. Teigia, jog teismas netinkamai taikė ir CPK 284 str. 1 d. nuostatas, todėl be pagrindo priteistos sumos sumokėjimą išdėstė dalimis 10 mėnesių laikotarpiui. Minėtas straipsnis leidžia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl tai gali būti padaryta tik išimtiniais atvejais. Pagal teismų praktiką, toks sprendimas priimamas tada, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro aplinkybės, dėl kurių labai sunku sprendimą įvykdyti bei turi būti atsižvelgiama į teisėtus ieškovo interesus ir lūkesčius (b. l. 88-91).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai CK 1.5 str., 6.282 str. 3 d. pagrindais sumažino atlygintinos žalos dydį, o žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė metų laikotarpiui lygiomis dalimis. Byloje buvo įrodyta, kad žala padaryta neatsargiais veiksmais, kad jo turtinė padėtis yra ypač sunki ir ilgalaikio pobūdžio. Jo darbo užmokestis yra 366 Lt, sutuoktinė yra registruota darbo biržoje ir jokių išmokų negauna, dukra iki 2011 metų studijuos Universitete. Nuosavybės teise valdo namą, kur gyvena su šeima, ir vieną automobilį 6000 Lt vertės, kuris yra darbo priemonė. Kita registruota transporto priemonė yra priekaba. Be to, sunkiai sirgo ir šiuo metu negali dirbti visos darbo dienos. Nebuvo informuotas apie draudimo bendrovei iškeltą bankroto bylą, todėl atsakomybė dėl žalos atlyginimo turi tekti ir ieškovui (b. l. 104-105).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas keistinas: iš atsakovo ieškovui priteisiamų nuostolių suma padidintina iki 2024,52 Lt, o sprendimo įvykdymas išdėstytinas vieneriems metams nuostolius atlyginant lygiomis dalimis kas mėnesį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Draudimo įstatymo 135 str. 1 d. nustatyta, kad, iškėlus draudimo įmonei bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Todėl 2005-10-11 eismo įvykio metu atsakovo ir DUAB „INGO Baltic“ (anksčiau – DUAB „BALTIK GARANT) 2005-04-24 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, turėjusi galioti iki 2006-02-23, buvo pasibaigusi 2005-08-29, nes šią dieną įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo DUAB „INGO Baltic“. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo sudaręs naujos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties su kitu draudiku. Tai reiškia, kad 2005-10-11 eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reglamentavimą tais atvejais, kai nustatytas kaltininkas neapsidraudęs, arba kai kaltininkas, padaręs žalą asmeniui, nenustatytas, arba kai kaltininko draudikui iškelta bankroto byla, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu kyla Biurui, t. y. draudikų, vykdančių šios rūšies draudimą, asociacijai (Įstatymo 16 str. 3 d. 17 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Biuro pareiga dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėti išmoką kilo pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p, nes draudžiamojo įvykio kaltininkas žalos padarymo momentu, pažeisdamas įstatymą, nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad dėl atsakovo, kurio Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo laikas buvo nutrūkęs 2005-08-29, kaltės kilusio autoįvykio 2005-10-11 metu buvo apgadinta P. A. priklausanti transporto priemonė, kurios remonto darbų vertė 2024,52 Lt sumoje 2005-11-30 buvo atlyginta nukentėjusiajam, dėl ko ieškovas, atlyginęs kito asmens - atsakovo – padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, nes įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d. Įstatymo 23 str. 1 d.). Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka, dėl to ginčo nėra ir šie klausimai apeliaciniame skunde neginčijami.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5 str., 6.282 str. 3 d., be pagrindo netaikė CK 6.251 str. 2 d. nuostatų, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė regreso tvarka priteisiamų iš atsakovo ieškovui nuostolių dydį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir bylos aplinkybes, sumažinti iki 1000 Lt (CPK 329 str. 2 d.). Šie pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovo civilinė atsakomybė šiuo atveju turėjo būti privalomai apdrausta ženkliai didesne suma negu prašomas priteisti nuostolių dydis regreso tvarka (2024,52 Lt). Todėl mažinti atlygintinų nuostolių (žalos) dydį nei CK 6.251 str. 2 d., nei CK 6.282 str. 3 d. pagrindais nebuvo teisinio pagrindo. CK 1.5 str. 4 d. numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas vienu iš argumentų, kodėl mažina priteisiamų regreso tvarka nuostolių dydį, nurodė tai, kad draudimo santykius reguliuojantys įstatymai tuo metu nenumatė jokio protingo termino naujai draudimo sutarčiai sudaryti, o laikotarpis nuo draudimo sutarties nutrūkimo 2005-08-29 iki autoįvykio kilimo 2005-10-11 buvo neprotingai trumpas. Teisėjų kolegijos nuomone, virš 40 dienų laikotarpis sudaryti Įprastinei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai, kai yra didelė draudimo bendrovių pasiūla šiai paslaugai teikti, o atsakovo darbas susijęs su taksi paslaugų teikimu ir kasdieniniu žmonių pervežimu, negali būti vertinamas kaip neprotingai trumpas. Draudimo įstatymo 135 str. 1 d. 2 p. (2006-07-19 redakcija) yra numatytas trumpesnis 30 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, po kurios pasibaigia minėtos sutartys.

Pagrįstu vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje neįrodyta, jog atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra ypač sunki, ir todėl buvo teisinis pagrindas taikyti CK 6.282 str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27 Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu). Byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo, jo pilnamečių šeimos narių turimą nekilnojamą turtą, registruotą turtą, indėlius, akcijas ir pan. Byloje yra šie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį: atsakovas pripažįsta 2005 metais pirkęs namą Panevėžio rajone; jo darbo užmokestis 2008 metais buvo apie 341,93 Lt/mėn., 2009 metais – apie 358,37 Lt/mėn.; 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesiais atsakovas sirgo ir gavo apie 312,90 Lt/mėn. ligos pašalpą (b. l. 65, 66, 109); sutuoktinė nuo 2008-12-10 iki 2009-06-17 turėjo bedarbio statusą ir su pateisinama priežastimi yra atsisakiusi siūlomo darbo (b. l. 67, 106); dukra mokosi aukštojoje mokykloje dalinai valstybės finansuojamoje vietoje iki 2011-06 mėn. (b. l. 68, 107). Tačiau, nors atsakovas teigia, kad dirba 0,5 etato dėl sunkios sveikatos būklės po operacijos, tačiau byloje nėra jokių medicininių duomenų nei apie ligos pobūdį, nei apie liekamuosius reiškinius, nei apie ribotą darbingumą. Nors atsakovo dukra studentė, tačiau nėra jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir išlaidas už mokslą. Neįrodyta, kad atsakovo tėvai invalidai bei kad juos išlaiko atsakovas, nes pagal pateiktus duomenis apie darbo pajamas, esant sutuoktinei bedarbei ir dukrai studentei, jis to negalėtų daryti arba atsakovas turi kitų pajamų, kurių teismui nenurodė. Duomenų apie tai, kad reikia ir kiek reikia mokėti už dukters studijas byloje taip pat nėra. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo vieną automobilį ir priekabą, tačiau 2007-10-19 atsakovas yra išregistravęs pardavimui a/m Renault (b. l. 92-93, 108). Todėl daroma išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir išsamių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis buvo ar yra tokia sunki, kad prašomų priteisti nuostolių sumą 2024,52 Lt būtų pagrindas mažinti daugiau nei per pusę.

Nors minėti duomenys apie turtinę padėtį nėra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl virš nurodytų motyvų, tačiau jie yra pakankamas pagrindas sprendimą įvykdymą išdėstyti CPK 284 str. pagrindu 10 mėnesių lygiomis dalimis, ką teisėtai ir pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu sprendimo įvykdymo terminu, sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarka, tik kas mėnesį mokėtiną sumą padidina proporcingai priteisiamam padidintam nuostolių dydžiui, t. y. nustatoma, kad atsakovas 2024,52 Lt sumą turi sumokėti po 202,45 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2009-09-07).

Kadangi apeliacinis skundas tenkinas iš dalies, ieškovui už atsakovo proporcingai patenkinto skundo reikalavimų daliai priteisiama sumokėto žyminio mokesčio dalis 46 Lt (b. l. 87, CPK 93 str., 66-30 %).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) iš atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 (du tūkstančius dvidešimt keturis) Lt 52 ct nuostoliams atlyginti regreso tvarka, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2024,52 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 64 (šešiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio.

Išdėstyti atsakovui K. Š. 2024,52 Lt nuostolių mokėjimą dalimis 10 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti, kad jis moka ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) nuostolių atlyginimui po 202,45 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jas pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t .y. 2009-09-07, ir sumokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nustatyti, kad paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia išmokėti nuostolių atlyginimo dalimi ieškovas K. Š. sumoka ieškovui Transporto priemonių draudikų biurui 5 % dydžio metines palūkanas, priskaičiuotas nuo 2024,52 Lt teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-17) iki visiško jos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo K. Š. 18 (aštuoniolika) Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas“.

Priteisti iš atsakovo K. Š. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 46 (keturiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija: Laimantas MisiūnasRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė