Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-21 · Byla Nr. ATP-54-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-21
Bylos Nr.
ATP-54-317/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07714-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-54-317/2014
Proceso Nr. 4-69-3-07714-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir nubaustas 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

A. B. nubaustas už tai, kad 2013-10-13, apie 10.39 val., Radviliškio sav., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, 75,40 km, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, automobiliu Toyota Matrix, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 104 km/h greičiu (±4 km/h paklaida), t.y. nustatytą greitį viršijo daugiau nei 50 kilometrų per valandą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 133 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skundu A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad netiesa, jog jis savo kaltę pripažino ir, kad pažeidimo faktas yra įrodytas. Apeliantas nurodo, kad yra ūkininkas, automobilis, kuriuo padarytas pažeidimas, yra naudojamas ūkio reikalais. Jį vairuoja ne vienas žmogus ir pažeidimas padarytas per rudens darbymetį. Jis gali tik numanyti, kas vairavo jo automobilį pažeidimo metu, bet neturi jokių įrodymų. Kaip automobilio savininkas jis prisiima atsakomybę, bet tai nereiškia, kad jis vairavo automobilį. Su policijos protokolu supažindintas nebuvo, jam jis nebuvo duotas perskaityti-tiesiog buvo liepta tik pasirašyti. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, neleido dalyvauti bylos svarstyme, nors į posėdį jis atvyko iki posėdžio pradžios maždaug 10 minučių. Apeliantas pabrėžia, jog jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o per pastaruosius 30 metų jo vairavimo istorijoje nė vieno autoįvykio nebuvo dėl jo kaltės.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius pažeidimą, teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstęs, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013 yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją, numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. A. B. tokios pareigos neįvykdė, savo apeliaciniame skunde nurodęs, kad jo transporto priemonę vairuoja ne vienas žmogus ir jis gali tik numanyti kas pažeidimo metu vairavo jo automobilį. Tokiais pažeidėjo teiginiais nėra pagrindo tikėti, nes jis juos išdėstė tik apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokole A. B. yra pripažinęs, jog tai jis vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį. Taigi, apelianto argumentas, kad ne jis vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu ir dėl to turi būti panaikintas apylinkės teismo nutarimas, laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

A. B. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. viršijo leistiną greitį 54 kilometrais per valandą, taip neabejotinai keldamas pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad A. B. skirta galutinė minimali administracinė nuobauda 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui atėmimu būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytiems pažeidimams. Paskirtoji nuobauda atitinka protingumo, teisingumo principus, ji yra adekvati padarytiems pažeidimams ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose.

ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir, jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau 2013 m. lapkričio 15 d. pasirašytinai buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme 2013-12-05 10.00 val. Teismas turėjo teisę išnagrinėti A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, nes jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo. Iš apeliacinio skundo turinio bei jo motyvų matyti, kad A. B. Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 nutarimą yra gavęs.

Apelianto skundo argumentas, kad su policijos surašytu protokolu jis nebuvo supažindintas, yra nepagrįstas, nes jis administracinio teisės pažeidimo protokolą su savo paaiškinimais jame yra pasirašęs. Jis patvirtino savo parašu, jog su protokolu susipažino ir protokolo kopiją gavo.

Aptarti argumentai patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas