Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Kredito unijos „Tikroji viltis“ ieškinį atsakovams A. D., A. D., A. D., dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kredito unija „Tikroji viltis“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. D., A. D., A. D. pagal 2009-03-19 sudarytą paskolos sutartį Nr.09-00022 negrąžintą 13500 Lt kreditą, 699,05 Lt palūkanas, 243 Lt delspinigių, 5 % metines palūkanas už visą priteistą 14442,05 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 433 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo, kad atsakovams nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (33-35 b. l.), bet atsakovų atsiliepimas per vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 straipsniu teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nuo įteikimo dienos teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ištyrus byloje esančius įrodymus – 2009-03-19 paskolos sutartį Nr. 09-00022; 2011-07-08 susitarimą Nr. 1/09-00022 dėl paskolos sutarties pakeitimo, 2009-03-19 laidavimo sutartis Nr. 09-00017; (9-18 b. l.) paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį pagal paskolos sutartį;(12, 15 b. l.) 2012-03-20 raštą Nr. 2-115 „Dėl paskolos gavėjos įsipareigojimų nevykdymo“, 2012-03-20 įspėjimą Nr. 2-114, 2012-05-07 įspėjimą Nr. 2-204; (20 - 26 b. l.) išrašą iš 2012-05-03 valdybos posėdžio protokolo Nr. 13 dėl vėluojančių paskolų nurašymo; (19 b. l.) – nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą kreditavimo sutartį 2009-03-19 suteikė atsakovei A. D. 20000 Lt kreditą įsigyti žemės ūkio technikai, kredito grąžinimo terminas 2012-03-19. Šalys sutarties 2.5. p. susitarė dėl 15 proc. metinės palūkanų normos, sutarties 2.13. p. susitarė dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių. Atsakovės sutuoktinis A. D. sutiko su sutuoktinės prisiimtais įsipareigojimais. Savo parašu patvirtino 2009-03-19 sudarytą paskolos sutartį Nr. 09-00022. (9 - 15 b. l.) Atsakovė nevykdė visų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir įsiskolino ieškovui 13500 Lt už negražintą kreditą, 699,05 Lt nesumokėtų palūkanų ir 243 Lt delspinigių. (7-8, 18 b. l.) Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2009-03-19 ieškovas su atsakovu A. D. sudarė laidavimo sutartį Nr.09 - 00017, kuria A. D. laidavo už atsakovės paskolos ir su paskola susijusių palūkanų bei delspinigių grąžinimą, ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei atsakovė A. D. neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Laidavimo sutarties 2.2. p. šalys sutarė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško 2009-03-19 paskolos sutarties Nr. 09-00022 sąlygų įvykdymo.( 16-17 b. l.) Iš byloje esančių pranešimų matyti, kad ieškovas ragino atsakovus mokėti gera valia, nurodė apie galimą sutarties nutraukimą, ir kreipimąsi į teismą dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių mokėti pagal paskolos sutartį sumų priteisimo solidariai iš skolininkės ir laiduotojo.( 19 - 26 b. l.)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, bet atsakovė A. D. nemokėjo nustatytų kredito grąžinimo įmokų. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 str. 1 d. CK 6.71 str. 1 d. ir 6.258 str. 1 d. leidžia sutartyje susitarti, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. D. prisiimtų įsipareigojimų nevykdė tinkamai, ir laiku įmokų nemokėjo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo turto teisinio režimo atžvilgiu. CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinio prievolės grąžinti paskolą pagal sutartį, kurią santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobūdis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas. Kaip jau minėta prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje. Šioje įstatymo nuostatoje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Tai ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, kuris priklauso nuo daugelio konkretaus atvejo faktinių aplinkybių. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad A. D. ir A. D. siekė gauti kreditą tikslu įsigyti žemės ūkio techniką. Nurodė, kad A. D. pasirašydamas paskolos sutartį išreiškė bendrą sutuoktinių valią imti paskolą bendriems šeimos poreikiam tenkinti. Todėl pagal sudarytą kreditavimo sutartį jis atsako solidariai su savo sutuoktine A. D.. Atsakovas A. D. šių aplinkybių, kad žemės ūkio technika buvo įsigyta šeimos ūkio poreikiams, ir savo solidariosios atsakomybės neginčijo, nei atsiliepimo, nei prieštaravimų teismui nepateikė. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, daroma išvada, kad paskolos gavimas ir panaudojimas buvo bendri abiejų sutuoktinių veiksmai, siekiant pagerinti, patenkinti šeimos ūkio poreikius. Teismo vertinimu tai, jog paskolintos lėšos buvo panaudotos žemės ūkio technikos pirkimui, kuria naudojasi šeima savo ūkyje, gali būti vertinamos kaip šeimos interesais gautos lėšos ir bendroji jungtinė nuosavybė, o jų paskolos sutartis – kaip sudaryta šeimos interesais (CK 3.109 str. 3 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).

CK 6.81 str. numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 3 p. numatyta, kad laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Vadovaujantis CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kadangi šiuo atveju kreditorius reikalauja prievolės įvykdymo iš solidarių skolininkų, teismas prašomą paskolos dalį priteisia iš laiduotojų. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.83 str. 1 d. įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, todėl laiduotojas, įvykdęs prievolę už pagrindinį skolininką, įgyja kreditoriaus teises.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis minėtomis civilinio kodekso nuostatomis ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 13500 Lt kreditą, 699,05 Lt palūkanas, 243 Lt delspinigių, iš viso 14442,05 Lt, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas 433 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2012-06-05 mokėjimo nurodymu Nr.0000000297.(6 b. l.)

Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma (9,90 Lt) mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. (CPK 96 str. 6 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 6 d., 142 str. 4 d., 178 str., 185 str., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d. ir 286 str. bei CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 3.109 str. 2 d., 6.5 str., 6.6 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.38 str. 1 d., 6.81 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d. ir 2 d., 6.881 str. 2 d., 6.81 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), 13500 Lt (trylikos tūkstančių penkių šimtų litų) negrąžintą paskolą, 699,05 Lt (šešių šimtų devyniasdešimt devynių litų 05 ct) palūkanas, 243 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus) delspinigių, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 14442,05 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 05 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-06-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 433 Lt (keturių šimtų trisdešimt trijų litų) žyminį mokestį, po 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), ir 145 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Kredito unijai „Tikroji viltis“, juridinio asmens kodas 112040548, L. Petravičiaus a. 4A, Naujoji Akmenė, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), Lietuvos centrinėje kredito unijoje, kodas 50100.

Išaiškinti atsakovams, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovai negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.