- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-91-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65541-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- R. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Ž. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bei 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. nemokamų darbų per 6 mėnesius, dirbant po 10 val. per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
2. 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius teikimu kreipėsi dėl R. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi konstatavus, kad R. Ž. vengia atlikti baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ji pakeista 90 parų areštu.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį, prašo panaikinti ja R. Ž. paskirtą arešto bausmę, paliekant Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartimi paskirta arešto bausmė pažeidžia ne tik nuteistojo, bet ir jo nepilnametės dukros R. Ž. interesus, todėl ja nebus pasiekti bausmės tikslai. Atlikdamas arešto bausmę nuteistasis neturės galimybės dirbti, negalės išlaikyti šeimos, liks neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai.
4.2. Pažymima, kad teismo argumentai dėl nepakankamo bendravimo su nepilnamete dukra ir išlaikymo neteikimo iš dalies pagrįsti, tačiau jis vykdė bausmės dalį dėl išlaikymo teikimo pagal sugebėjimus ir galimybes, įsidarbino ir atliko 45 val. nemokamų darbų. Teikime nurodyti pažeidimai nėra sunkūs. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketina gauti 560 Eur darbo užmokestį. Iki tol ieškojo darbo, kėlė kvalifikaciją darbo biržos siuntimu Petrašiūnų mokymo centre, išlaikymą pagal išgales dukrai teikė 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, gruodžio mėnesiais. Dėl susidariusio įsiskolinimo dėl vaikų išlaikymo jis perleido nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo užtikrindamas šeimai gyvenamąjį būstą, kas nulėmė jo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalis numato, kad, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu.
8. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų, apylinkės teismo nutartimi konstatavus, kad R. Ž. pažeidžia teismo įpareigojimą rūpintis, prižiūrėti nepilnametę dukrą bei teikti jai išlaikymą, pakeitęs gyvenamąją vietą, nenurodo naujosios vietos adreso probacijos tarnybos atstovui, netinkamai vykdo įpareigojimą atlikti nemokamus darbus, probacijos tarnybos atstovės teikimas tenkintas ir nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu.
9. Nuteistasis su bausmės vykdymo sąlygomis ir tvarka, teismo paskirtais įpareigojimais bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis supažindintas ir į probacijos tarnybos registrą įtrauktas nuo 2018 m. liepos 18 d. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis tinkamai ir laiku registravosi Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), nuo 2019 m. sausio 11 d. įsidarbino, taigi įpareigojimą pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje nuteistasis vykdė, tačiau, pritariant apylinkės teismo nutarties argumentams, pagrindo spręsti, jog R. Ž. tinkamai vykdė įpareigojimą neatlygintinai išdirbti teismo nustatytą valandų skaičių, nėra. Nors jis ir išdirbo 45 val. nemokamų darbų, tačiau juos atlikdamas galimai nesielgė sąžiningai, nevykdė jam skirtų pareigų tinkamai ir kokybiškai. Probacija bei laisvės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pastarajam nesilaikant įpareigojimų tvarkos ar juos vykdant netinkamai, jais siekiami tikslai neįgyvendinami. Probacijos tarnybos duomenimis, (duomenys neskelbtini), kuriame nuteistajam buvo priskirta atlikti nemokamus darbus, 2018 m. rugsėjo 29 d. vaizdo kamera buvo užfiksuota, kaip nuteistasis R. Ž., rinkdamas produktus socialiai remtiniems žmonėms iš prekybos centrų, pasisavino dalį produktų. Be to, ankstesni analogiško jo elgesio atvejai fiksuoti įmontavus automobilyje vaizdo kameras. Labdaros ir paramos fondas nuteistojo paslaugų atsisakė, taigi šiuo įpareigojimu nuteistajam bausmės tikslai nebuvo pasiekti, o skirtas įpareigojimas neefektyvus sulaikyti R. Ž. nuo priešingo teisei elgesio.
10. Be to, kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, nuteistasis pažeidė įpareigojimą auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2018 m. rugsėjo 21 d. nuteistojo sutuoktinė patvirtino, jog R. Ž. nesirūpina savo nepilnamete dukra, su ja nebendrauja, pinigų išlaikymui neteikia. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodomi argumentai, jog išlaikymą jis teikė nuo 2018 m. balandžio iki birželio mėn. bei gruodžio mėn., tai yra po probacijos tarnybos teikimo gavimo teisme. Nuteistasis, pakeitęs gyvenamąją vietą, apie naujosios vietos adresą dukters neinformavo. A. K. (dukters motinos) duomenimis, nuteistasis su dukra buvo susitikęs vienintelį kartą 2018 m. spalio mėn, daugiau su ja nebendrauja, taigi ir duomenų, kurie patvirtintų, kad jis rūpinasi ar prižiūri dukrą kitu nei finansiniu būdu byloje nėra. Nuteistasis, būdamas anksčiau teistas pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, dėl ko, pastarąją bausmę subendrinus su nauju baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jam skirtas aptariamas įpareigojimas, nei skunde apygardos teismui, nei probacijos tarnybai objektyvaus įpareigojimo nevykdymo motyvų nepateikė, probacijos tarnybos atstovui teigdamas, kad jis neprivalo aiškintis ir tai jo asmeninis reikalas.
11. Nuteistasis probacijos tarnybai ir teismui žinomu adresu (duomenys neskelbtini) nebegyvena, ką patvirtino ir jis pats pateikdamas skundą aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju nuteistojo skunde nurodomos gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo aplinkybės, apie tai neinformavus teismo ir (ar) priežiūrą vykdančios institucijos atstovo, nėra esminės sprendžiant apie įpareigojimo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos tinkamą vykdymą. Būdamas įspėtas dėl teismo skirtų įpareigojimų, su kuriais jis pasirašytinai sutiko pranešus apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu byloje, nevykdymo, R. Ž. probacijos tarnybai atsisakė nurodyti naują gyvenamosios vietos adresą. Kauno miesto savivaldybės administracijos filiako (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2018 m. gruodžio 14 d., tuo tarpu duomenis apie pasikeitusią gyvenamąją vietą jis pateikė tik skunde aukštesnės instancijos teismui. Įvertinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. Ž. probacijos tarnybos priežiūra šiuo metu nėra pakankama užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, o skunde išdėstytos aplinkybės, be kita ko, darbo santykių sukūrimas jau apylinkės teismui išnagrinėjus probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, nesudaro pagrindo nuteistojo elgesio vertinti kaip kryptingą siekį pasitaisyti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vykdant įpareigojimus.
12. Pažymėtina ir tai, kad BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo, atliekantis laisvės apribojimo bausmę, privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis šios bendrosios probuojamojo pareigos nevykdė, neteikė probacijos tarnybos atstovų teisėtai reikalaujamos pateikti informacijos, nenurodė jokių objektyvių reikalavimo nevykdymo priežasčių, dėl to kelis kartus buvo įspėtas apie galimas probacijos atstovo nurodymų nevykdymo pasekmes, tačiau savo elgesio nekeitė, iniciatyvos bendradarbiauti su probacijos tarnybos atstovu nerodė.
13. Nuteistasis neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo tęsiamas probacijos tarnybos atstovo teikimo nagrinėjimas, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta ankstesnio posėdžio metu. Nuteistojo skunde dėstomų argumentų, jog posėdžio metu jis sirgo ir dėl to negalėjo atvykti į teismo posėdį, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Byloje esant pakankamai nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų nevykdymą patvirtinančių duomenų, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, juolab, kad reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą kitokiai nei apylinkės teismo nutarties išvadai, nuteistasis nepateikė ir skunde aukštesnės instancijos teismui. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, šio klausimo sprendimo nesustabdo. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistajam apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma, o jo nurodytos nedalyvavimo priežastys nepripažintinos svarbiomis.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, turi būti patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, bei paskirtų papildomų priemonių visuma, todėl laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai jis deda pastangas laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Nei byloje aptariamuose nuteistojo paaiškinimuose, nei skunde aukštesnės instancijos teismui R. Ž. nenurodė jokių svarbių ir objektyvių teismo jam skirtų įpareigojimų nevykdymą pateisinančių priežasčių, todėl darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus žiūri aplaidžiai ir juos vykdyti vengia, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).
15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.