Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val., būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia suėmusi ranka E. B. už plaukų, juos tampė ir kartu su E. B. nugriuvo ant žemės bei grumtynių metu įkando E. B. į dešinę koją šlaunies srityje, E. B. atsikėlus nuo žemės, V. K. paėmė apie 1 metro ilgio lentą ir ja sudavė E. B. per dešinę koją čiurnos srityje. Dėl šių smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairiame dilbyje, odos įbrėžimas dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, tokiu neteisėtu būdu kaltinamoji padarė nukentėjusiajai E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamoji V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Apklausos, vykusios 2024 m. rugsėjo 10 d., metu ji paaiškino, kad gyvena vagonėlyje, savo sudegusios sodybos kieme. 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val., buvo savo kieme, sėdėjo karavano tarpduryje. Staiga į jos kiemą automobiliu įvažiavo E. B., sustojo netoli jos automobilio. Kadangi tarp jos ir E. B. yra konfliktiniai santykiai dėl jos vyro, ji iš karto priėjo prie savo automobilio, kuriame krovė mobiliojo telefono bateriją. Ketino skambinti į policiją, kadangi E. B. įvažiavo į jos nuosavybę. Pamatė, kad jos telefone tėra vienas procentas baterijos, todėl neskambino. Tuo metu E. B. išlipo iš savo automobilio ir atėjo prie jos, pasakė, kad atėjo su taika. Ji pasakė, kad jai neįdomu ir liepė jai eiti iš jos kiemo. E. B. pasakė, kad A., jos vyras, grįžo į šeimą. Ji pasakė, kad jai neįdomu. Tada E. B. pasakė, kad užeis į jos namus, t. y. vagonėlį, tačiau ji nenorėjo jos leisti, priėjo prie vagonėlio durų, nuėmė nuo durų lentą, kuria buvo paremtos durys, ir uždarė duris, kad E. B. neįeitų. E. B. pabandė atidaryti duris, bet ji neleido, tada E. B. ją nustūmė, suėmusi už dešinės rankos ties žastu. Tada jos su E. B. susigrūmė, pradėjo tąsytis, nugriuvo ant žemės. Kieme atsirado E. B. vaikai, jie, matyt, išlipo iš mašinos. E. B. šaukė savo vaikučiams, kad jie eitų į namuką. Joms su E. B. ,,besikočiojant“ ant žemės, V. K. tuo metu buvo viršuje, staiga ją pradėjo atitraukinėti kažkas, pamatė, kad tai A. B.. Jis atitempė ją nuo E. B., sakydamas E. B. „ką tu darai, čia vaikai“. Kai A. B. jas išskyrė, E. B. priėjo prie jos mašinos ir išėmė iš jos telefoną, laikė rankoje. Ji tada paėmė tą lentą, kuria anksčiau buvo paremtos jos vagonėlio durys, ir sudavė E. B. per dešinę koją, kaip numano – kažkur per blauzdą. Sudavė vieną kartą ir E. B. išmetė telefoną ant žemės. Po to ji (V. K.) numetė lentgalį ir pasiėmė telefoną. E. B. vėl pripuolė prie jos, jos vėl susigrūmė, pradėjo tąsytis, nugriuvo. Kažkuriuo momentu ji (V. K.) įkando E. B. į koją, kiek pamena – į blauzdos užpakalinę pusę. Po to jos atsistojo, A. B. jas išskyrė, atsistojo tarp jų. Jis liepė E. B. su vaikais eiti į mašiną. Ji su vaikais nuėjo į mašiną, bet paskui A. B. mažesnį vaikutį pasiėmė ant rankų ir nuėjo pėsčias, o E. B. su vyresniu sūnum išvažiavo mašina. Apklausos, vykusios 2024 m. lapkričio 20 d., metu ji paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, dėl pranešime nurodytų aplinkybių yra davusi parodymus apklausos ir akistatos metu, prašo jais vadovautis. Gailisi, kad savo veiksmais nežymiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

3.1. Nukentėjusiosios E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su šeima turi butą (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 12 d. jie atvyko į savo butą. Jiems atvykus, vyras A. išėjo į mišką grybauti. Ilgą laiką nesulaukus savo vyro, pradėjo jam skambinti į mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis nekėlė ragelio. Įtarus, kad vyras gali būti pas savo meilužę V. K., apie 19 val. 00 min., nuvažiavo jo ten ieškoti. Važiavo savo automobiliu kartu su savo mažamečiai vaikais. Nuvykus į minėtą vietą, liepė vaikams sėdėti automobilyje, o pati išlipo iš jo. Tuo metu kieme sėdėjo V., kuriai pasakė, kad pyktis nenori. Nori tik paklausti, ar pas ją nėra jos vyro A. Pokalbio metu iš mašinos išlipo mažamečiai vaikai ir V. pradėjo šaukti ant jų. Ji (E. B.) jai pasakė, kad nepultų vaikų. Tuo metu V. stvėrė jai už plaukų ir pradėjo juos tampyti, dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir patyrė fizinį skausmą. Kai atsikėlus nuo žemės, pamatė, kad V. paėmė apie 1 metro ilgio lentą ir trenkė jai per dešinę koją, pataikydama į čiurną bei sukeldama stiprų fizinį skausmą. Po šio smūgio nukrito ant žemės, o V. vėl stvėrė jai už plaukų. Tuo metu gindamasi ji taip pat stvėrė V. už plaukų ir pastebėjo, kad jos mažametis sūnus D. trenkė jai iš bato, o V. tuo metu jai įkando į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu vėl sukeldama stiprų fizinį skausmą. Šio konflikto metu iš kažkur atsirado A. ir pradėjo šaukti, kad ji traumuoja vaikus. Jai atsikėlus nuo žemės, ėjo į savo automobilį ir tuo metu V. du ar tris kartus ta pačia medine lenta trenkė jai per kaklą, tokiu būdu vėl sukeldama man stiprų fizinį skausmą. Po šio įvykio ji su vaikais atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į Širvintų miesto policijos komisariatą. Dėl patirtų sužalojimų kreipsis pas medicinos ekspertus.

3.2. Liudytojo A. B. parodymai, duoti apklausos, vykusios 2024 m. spalio 1 d. metu, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. jis iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), apie 15 val. išėjo grybauti, buvo netoli (duomenys neskelbtini) ežero, netoli V. K. sodybos. Išėjęs iš miško, eidamas per pievą, išgirdo riksmus, vaikų verksmus, pažino savo penkiamečio sūnaus balsą. Bėgdamas numetė maišelį su grybais ir rankinę. Pribėgo prie V. sodybos, teritorija neaptverta. Moterys buvo susikibę ir voliojosi ant žemės, buvo įsikibę viena kitai į plaukus. V. buvo ant .. Moterys rėkė viena ant kitos visokius keiksmažodžius. Jis pribėgo prie jų, išskyrė jas rankomis atitraukdamas vieną nuo kitos. Tada moterys atsistojo. Po to jis stovėjo su E. netoli V. automobilio, kai staiga atbėgo V., rankose laikydama lentgalį, apie metro ilgio. Pribėgusi prie E., jam matant, sudavė E. su ta lenta per nugarą ar tai ranką pečių plote. Jis atėmė iš V. rankų tą lentą ir numetė, o E. su vaikais nusivedė prie jų automobilio. Kiek jis matė, tai V. E. sudavė vieną kartą. Kad V. įkando E., sužinojo iš E., kai ji surėkė V., kad ji jai įkando, paskui namuose E. parodė įkandimo vietą šlaunyje. Jiems išeinant iš V. kiemo, ji kažką šūkavo iš paskos, bet nežino ką. Jis palaukė, kol E. su vaikais automobiliu apsisuko ir nuvažiavo link namų, tada irgi parėjo namo.

3.3. Asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. B., atvykusi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK), sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos kūnas. Apžiūrint dešinę koją, 5 cm virš kelio, matyti netaisyklingos pasagos formos šviesiai violetinės spalvos kraujosruva – 4 cm pločio ir 4 cm ilgio. Dešinysis kraujosruvos kraštas yra ryškesnis, maždaug 1 cm pločio.

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad E. B. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairiame dilbyje, odos įbrėžimas dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais.

3.5. Akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. akistatos tarp V. K. ir E. B., metu nustatyta, kad į klausimą, kurioje vietoje 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvyko konfliktas ir dėl kokių priežasčių, E. B. nurodė, kad konfliktas įvyko prie V. K. namuko, lauke, netoli (duomenys neskelbtini). Jos vaikai parodė, kur yra namukas, nes ji ten nė karto iki tos dienos nėra buvusi. Kai atvažiavo pas V. ieškoti savo vyro, sakė, kad nenori pykčių, nori paklausti, kur jos vyras. Kai vaikai išlipo iš automobilio, V. užsipuolė mažąjį sūnų. Ką sakė, neatsimena, bet priekaištavo jos vaikui. Tada abi puolė viena prie kitos tampyti už plaukų, paskui nugriuvo, o jos vaikai užgriuvo ant jų, tuo metu V. buvo viršuje. Jos mažasis ją (V.) mušė batu. Turbūt tai buvo V. batas. V. K. nurodė, kad konfliktas įvyko prie jos karavano (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Atvykusi E. B. bandė užeiti į jos namuką, brovėsi į namus, ieškodama savo vyro. Į klausimą, kokius smurtinius veiksmus jums atliko, E. B. nurodė, kad V. K. pirmiausia tampė ją už plaukų, paskui, kai nugriuvo, vieną kartą įkando į dešinę šlaunį. Paskui, kai jos vyras buvo prie jų, V. jai sudavė su lenta per nugaros viršutinę dalį, gal keturis kartus ir per dešinę koją, gal du kartus. Visi veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, be to, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. V. K. nurodė, kad E. B. jai tampė už plaukų, paskui, kai buvo nugriuvusios ant žemės, suspaudė jai dešinę ranką suėmus už žasto. Dėl plaukų tampymo jai skaudėjo. Į klausimą kokius smurtinius veiksmus jūs atlikote, E. B. nurodė, kad ji pastvėrė V. už plaukų, bet netampė. Būtent tik pastvėrė už plaukų ir ji jai pastvėrė ir abi nugriuvom. Už rankos V. nebuvo suėmusi, nespaudė. V. K. nurodė, kad stvėrė už plaukų E. B., paskui vieną kartą sudavė jai su lenta per koją blauzdos srityje. Paskui, kai dar kartą nugriuvo, jau prie A. B., ji įkando E. į koją šlaunies srityje. Ankstesniuose parodymuose sakė, kad įkando blauzdos srityje, bet sutinka, kad šlaunies srityje, grumtynių metu neįsidėmėjo. Su lazda sudavė vieną kartą.

4. Visi aukščiau nurodyti bylos duomenys yra gauti teisėtu būdu ir laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme. Šių įrodymų visuma leidžia tiksliai nustatyti visas byloje įrodinėtinas aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, kadangi 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val., būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia suėmusi ranka nukentėjusiajai už plaukų, juos tampė ir kartu su E. B. nugriuvo ant žemės bei grumtynių metu įkando E. B. į dešinę koją šlaunies srityje, o E. B. atsikėlus nuo žemės, V. K. paėmė apie 1 metro ilgio lentą ir ja sudavė E. B. per dešinę koją čiurnos srityje, tokiais tyčiniais veiksmais padarymą E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką bei paaiškino įvykio aplinkybes. Kaltinamosios parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su pirmiau aptartais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, iš kurių matyti, kad V. K. įvykio metu tampė E. B. už plaukų, medine lazda trenkė jai į kaklą ir dešinės kojos čiurną, taip pat įkando jai į dešinę koją šlaunies srityje, asmens apžiūros protokole, akistatos protokole ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis.

5. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, kaltinamosios pavartoto smurto pobūdį, daroma išvada, kad kaltinamoji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama tiesiogine tyčia.

6. Visa tai reiškia, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamosios kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

7. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nagrinėjamu atveju nėra kliūčių surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto.

8.1. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8.2. Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XIX skyrius) praeityje neteista, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1, 2 dalis, dirba. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo motyvus, į nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių, pobūdį.

8.3. Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, kuriuos kaltinamoji sutinka atlikti.

8.4. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai kardomosios priemonės neskirtos, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti kaltinamajai, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai. Nuteistoji, kuriai paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistoji negali atlikti pagal šį straipsnį jai paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti ją nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu nuteistoji dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbs, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistoji išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu nuteistoji vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąją dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą (tame tarpe ir griežtesnę) sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.