- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-933-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ragda“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ragda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8657-772/2018, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Simona house“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti kelio servitutą pagal „Žemės sklypo servitutų nustatymo schemą“ – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančio daikto, t. y. žemės sklypo Dubijos g. 22 A, Šiauliuose, savininkei UAB „Simona house“ naudotis dalimi (151 m²) tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo Dubijos g. 22, Šiauliuose. 2018-09-14 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su statinio (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) paskirties keitimo ir rekonstrukcijos projektų, šio statinio ir kitų įrenginių statybos projektų derinimu, tvirtinimu ir leidimų bei kitų statybą leidžiančių dokumentų gavimu statybos darbams žemės sklype adresu Dubijos g. 22, Šiauliai (e. b. II t., 86–87 b. l.).
2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Ragda“ teismui pateikė pastato, esančio Dubijos g. 22, Šiauliai, paskirties keitimo ir rekonstrukcijos projektą, kuris yra žemės sklype, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą. Toje vietoje, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą, taip pat suprojektuota aikštelė, o statinys ir inžineriniai statiniai suprojektuoti taip, kad nepalikta vietos pravažiavimui į ieškovės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, sustabdė atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, ir UAB ,,Ragda“ teisę atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su statinio (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) paskirties keitimo ir rekonstrukcijos projektų, šio statinio ir kitų įrenginių statybos projektų derinimu, tvirtinimu ir leidimų bei kitų statybą leidžiančių dokumentų gavimu statybos darbams žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, adresu: Dubijos g. 22, Šiauliai, iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nutartį pavedė vykdyti skubiai (e. b. II t., 93–94 b. l.)
4. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Ragda“ 2018 m. rugsėjo 13 d. teismui pateikė pastato, esančio Dubijos g. 22, Šiauliuose, paskirties keitimo ir rekonstrukcijos projektą. Statinys yra žemės sklype, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą.
5. Teismo vertinimu, laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su statinio paskirties keitimu ir kt., kurie susiję su jam išnuomotu žemės sklypu, būtų per daug suvaržanti jo teises, todėl teismo nuomone stabdytini visi galimi atsakovų veiksmai, kiek tai tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimu – nustatyti servitutą.
6. Teismas konstatavo, jog atsakovams atlikus žemės sklypo, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausantį žemės sklypą, tvarkymo darbus, statybos ir pan., ateityje priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą ir nustačius servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, tokie darbai neabejotinai apsunks būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimą vykdymą, o gal net padarys apskritai neįmanomą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ragda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (e. b. II t., 103–106 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas atsakovų teisę atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su statinio (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) paskirties keitimo ir rekonstrukcijos projektu visame atsakovės „Ragda“ nuomojamame žemės sklype, pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes ginčas šioje byloje kilo dėl servituto nustatymo konkrečioje žemės sklypo dalyje. Ieškovė tiksliai nurodo prašomo nustatyti kelio servituto vietą ir plotą, todėl visiškai nėra jokio pagrindo stabdyti šiame sklype esančio pastato projektavimą visame žemės sklype.
7.2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis pažeidžiami proporcingumo ir ekonomiškumo principai, atsakovei UAB „Ragda“ iš esmės yra ribojama ūkinė-komercinė veikla visame žemės sklype, o taip pat trukdoma įgyvendinti investicinius projektus toje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra ginčo dėl kelio servituto nustatymo. Sustabdžius projektavimo darbus visame žemės sklype, UAB „Ragda“ patiria nuostolius dėl ribojimo įgyvendinti investicinį projektą ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Simona house“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti (e. b. II t., 126–129 b. l.). Nurodo, kad žemės sklypas valstybės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomotas UAB „Ragda“. Dėl galimai pagrįsto reikalavimo atsakovė nekelia klausimų, o tai reiškia, jog ieškinio reikalavimai galimai yra pagrįsti. Toje vietoje, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą, taip pat suprojektuota aikštelė. Statinys ir inžineriniai statiniai suprojektuoti taip, kad nepalikta vietos pravažiavimui į ieškovės sklypą nei vienoje sklypo dalyje. Suderinus ir patvirtinus tokį atsakovės projektą, jo pagrindu išdavus statybos leidimą, teismo sprendimo, jeigu būtų patenkintas ieškinys, įvykdymas taptų nebeįmanomas. Šiuo projektu keičiama ne tik statinio paskirtis, rekonstruojamas ne tik statinys, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantis Dubijos g. 22, Šiauliuose, bet taip pat suprojektuoti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelės, numatyti želdynai ir kt. Nacionalinė žemės tarnyba teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, vadinasi iš esmės tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms žemės sklypo savininkas pritaria. Atsakovė pati elgiasi nesąžiningai, siekia trukdyti kelio servituto nustatymui ir tokio galimo teismo sprendimo įgyvendinimui, jokiais įrodymais nepagrindžia neva jai daromų nuostolių ir visiškai nepagrįstai ginčija teismo nutartį.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (e. b. II t., 130–133 b. l.). Nurodo, kad priimta teismo nutartimi atsakovei UAB „Ragda“ buvo suvaržytos teisės atlikti bet kokius veiksmus visame valstybės žemės sklypo plote, nors prašomo nustatyti servituto plotas sudaro tik 151 m². Visiškai nepagrįstai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones šiam atsakovui, teismas net nesiekė įsigilinti, kokius veiksmus šis atsakovas vykdo ar gali vykdyti (kokios funkcijos jo kompetencijai yra priskirtos) atsakovui UAB „Ragda“ atliekant jai priklausančio statinio (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) paskirties keitimą ir rekonstrukcijos projektų, šio statinio ir kitų įrenginių statybos projektų derinimą, tvirtinimą ir leidimų bei kitų statybą leidžiančių dokumentų gavimą statybos darbams žemės sklype. Atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad pagal su UAB „Ragda“ 2016 m. sausio 22 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-11 -(14.31.55.), ši įmonė be rašytinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo gali vykdyti visus jai priklausančio pastato rekonstrukcijos darbus, o Nacionalinė žemės tarnyba jokių rekonstrukcijos projekto derinimų ir leidimų išdavimo statybos darbams vykdyti šiuo atveju nevykdo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šio atsakovo atžvilgių yra visiškai neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 straipsnis, 146 straipsnis).
12. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną, ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Simona house“ savo reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atsakovei UAB „Ragda“ priklausančiame žemės sklype grindžia ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad preliminariai ieškinys negali būti laikomas pagrįstu. Ar ieškinio materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus nustatyta tik ištyrus ir įvertinus su ieškiniu ir vėlesnėse proceso stadijose pateiktus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje sprendimą. Todėl teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl su ieškiniu pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti priimant tarpinį procesinį sprendimą – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad ieškovės ieškinys galimai yra pagrįstas.
14. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šios sąlygos egzistavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė teismui pateikė jos žemės sklype esančio pastato paskirties keitimo ir rekonstrukcijos projektą, kuriame suprojektuotas rekonstruojamas statinys, automobilių stovėjimo aikštelės, automobilių elektros krovimo aikštelės ir kt., o toje vietoje, kur ieškovė prašo nustatyti servitutą, suprojektuota aikštelė, statiniai suprojektuoti taip, kad nelieka vietos pravažiavimui į ieškovės sklypą.
15. Atsakovės nuomone, skundžiama nutartimi sustabdžius atsakovės nuomojamame žemės sklype bet kokius veiksmus, teismas pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes nėra pagrindo stabdyti projektavimo darbus visame žemės sklype, kai ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą tik 151 m² dydžio sklypui.
16. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo sėkmingą įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tuo atveju, kai yra reali grėsmė, jog dėl kokių nors aplinkybių teismo sprendimas nebus įvykdytas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės reikalavimai, galimai priėmus palankų ieškovei sprendimą, nebus patenkinti ir jų įvykdymas šioje byloje taps neįmanomas. Iš atsakovės UAB „Ragda“ 2018-09-13 teismui pateikto S. R. projektavimo biuro paskirties pastato Dubijos g. 22, Šiauliuose, paskirties keitimo į administracinę ir rekonstravimo projekto matyti, kad toje vietoje, kurioje ieškovė UAB „Simona house“ prašo nustatyti servitutą, yra numatyta statyti automobilių elektros krovimo aikštelę, nepaliekant vietos pravažiavimui į ieškovės žemės sklypą (e. b. II t., 26–29 b. l.). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius atsakovų veiksmų, susijusių su sklypo Dubijos g. 22, Šiauliai, projektų rengimu, tvirtinimu, leidimų išdavimu ir kt., bus vykdomi projektavimo, statybos darbai, statomas administracinis pastatas, mašinų parkavimo aikštelės, saulės baterijų ir elektros įkrovimo kolonėlės, kiemas ir kt. Aplinkybę, kad toje vietoje, kur ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, yra numatyta statyti automobilių elektros krovimo aikštelę, pripažino ir pati atsakovė UAB „Ragda“ 2018-09-13 teismui pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo (e. b. II t., 1 b. l.). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones.
17. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas bus įvykdytas. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės egzistavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
18. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu, kadangi atsakovas žemės sklype jokių darbų nevykdo, o atsakovė UAB „Ragda“ be rašytinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo gali vykdyti visus jai priklausančio pastato rekonstrukcijos darbus. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018-09-14 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, o tai reiškia, kad su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sutiko. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atžvilgiu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsakovės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.