Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Bylų kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14.; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. vasario 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsni, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. liepos 29 d.;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtas laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, iš probuojamų asmens duomenų registro išregistruotas 2020 m. birželio 17 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

A. J. 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 1.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušė savo šeimos narį – sugyventinę J. P., t. y. konflikto su nukentėjusiąja metu, rankos kumščiu sudavė J. P. ne mažiau 8 smūgių į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai kaktos – galvos plaukuotosios dalies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulo lūžį, nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikaltimą. Nurodė, kad įvykio dieną buvo su draugais bare, trise išgėrė 4 butelius vyno. Parėjęs namo atsigulė. Nukentėjusioji jam paskambino telefonu, paprašė ateiti. Jis nuėjo pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu, vieno kambario bute, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad neva jis nusišlapino koridoriuje prie tualeto durų. Pripažįsta, kad panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Sutinka, kad galėjo būti ne mažiau 8 smūgių, jų neskaičiavo. Po smūgių nematė kaip atrodė ir jautėsi nukentėjusioji, buvo išgėręs ir nuėjo miegoti į gretimą lovą. Po konflikto nukentėjusioji išėjo į koridorių ir iš kažkokios merginos paskambino policijai. Dabar jo ir nukentėjusiosios santykiai geri, jis pas ją nesilanko, tik jei ji paprašo pagalbos, šunį pavedžioja, vaistų, maisto nuperka, palydi iki poliklinikos. Bendrauja telefonu. Ji skambina jam, nes neturi kur kitur kreiptis. Nukentėjusiosios sūnus ja nesirūpina, seserys gyvena atskirai. Nukentėjusioji jam atleido, jos dar kartą atsiprašo.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis bei jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-8), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 9-10), tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo (t. 1, b. l. 11-13), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 14-20), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b. l. 21-22), tarnybinis pranešimas dėl J. P. nustatytų sužalojimų (t. 1, b. l. 23-24), specialisto išvada Nr. G 1106/2022 (05) (t. 1, b. l. 57), Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 67-72), PRĮR išrašas (t. 1, b. l. 90-93), Bendrojo pagalbos centro raštas (t. 1, b. l. 96), apžiūros protokolas (Bendrojo pagalbos centro raštas skambučio garso įrašas) (t. 1, b. l. 97-99), kitų objektų apžiūros protokolas (body kameros vaizdo įrašas) (b. l. 101-103), tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 108-111), alkotesterio rodmenų kvitas (t. 1, b. l. 142).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. P. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti skiriama tik vienintelė laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė.

Skirdamas A. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 1-2 dalys).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, jog veiką padarė recidyvistas, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nes naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Teismas pažymi, kad nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-7-85-303/2017).

Prokuroras kaltinamajame akte šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenurodė. Vadovaujantis teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šiuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti ankstesni kaltinamojo teistumai, kurie buvo žinomi bylą nagrinėjant teisme. Naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, teismas, šią aplinkybę, kuri taip pat nebuvo nurodyta kaltinamajame akte pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nustatant A. J. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis teistas du kartus dėl smurtinių veikų, iš kurių viena padaryta prieš tą pačią nukentėjusiąją J. P.. Psichinėmis ligomis neserga, priklausomybių ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 119-120), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 121-123; t. 2, b. l. 30), administracine tvarka per paskutinius tris metus nebaustas (t. 1, b. l. 131-132).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti, nepasimokė iš savo ankstesnio netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę dvi lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis dirba, gauna pajamas, tiek jis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis yra vienintelis asmuo, kuris jai padeda, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes kaltinamajam atidedant bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktai), kurie, teismo nuomone, teigiamai paveiks kaltinamąjį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. P., todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. savo kaltę pripažino, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1-2 dalys).

Kaltinamasis atlygino civilinei ieškovei padarytą 86,96 Eur žalą (t. 2, b. l. 31) dėl kurios Panevėžio teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį, todėl procesas dėl jo nutrauktinas.

Į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 02.50 val. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. 15.10 val. (2 dienos) (t. 1, b. l. 138-140, 143-145).

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 02.50 val. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. 15.10 val. (dvi dienas).

Pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažinti tai, jog jis veiką padarė būdamas recidyvistas.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškinio, pareikšto Panevėžio teritorinės ligonių kasos 86,96 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų ir 96 ct) sumai, nutraukti, A. J. šį civilinį ieškinį atlyginus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.