Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Jūros Marijos Strumskienės ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pareiškėjo vienintelio argumento, kuriuo grindžiamas skundas, kad pareiškėjo teistumas Marijampolės 2006-06-23 nutartimi yra panaikintas nurodė, kad teistumo panaikinimas nepanaikina paties nuteisimo fakto ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos įstatymą (toliau – ir Įstatymas) skyrimo/neskyrimo be to, Įstatymo 13 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Todėl atsakovės teigimu, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ministerija 2013-01-30 sprendimu Nr. 11SP-397 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą neskyrimo G. Ž.“, vadovaujantis Įstatymo 13 str. 3 d., kurioje konstatuota, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą. Bylos duomenimis pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2001-01-22 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 109 str. 2 d. ir 287 str., minėtas nuosprendis pakeistas 2001-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartimi, kuria padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš 109 str. 2 d. į 104 str. Pareiškėjui remiantis BK 97 str. (suėjus pusei teistumo termino) ir kreipiantis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl teistumo panaikinimo, 2006-06-23 nutartimi prašymas buvo patenkintas ir teistumas pagal Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį panaikintas (b. l. 8-9).

Pareiškėjas dėl 2013-01-30 sprendimo Nr. 11SP-397 teisėtumo bei pagrįstumo, su 2013-02-08 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą. Prašyme rėmėsi Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimu, kuriuo Įstatymo 13 str. 3 d. nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių pensija nemokama, prieštarauja Konstitucijos 23 str., 31 str., 5 d., ir 52 str. nuostatoms (b. l. 3-4).

Vidaus reikalų ministras 2013-03-12 sprendimu Nr. 1D-2664(11), atsižvelgiant į tai, kad teistumo panaikinimas nepanaikina nuteisimo fakto, vadovaujantis Įstatymo 13 str. 3 d. paliko galioti Ministerijos 2013-01-30 sprendimą Nr. 11SP-397.

Nesutikdamas su priimtais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tik vienu argumentu, jog Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimu yra konstatuotas Įstatymo 13 str. 3 d. prieštaravimas Konstitucijai. Todėl teigia, jog atsakovė be pagrindo taikė šią teisės nuostatą.

Atsakant į pareiškėjo skundo argumentą pažymėtina, jog Konstitucinis teismas 2003-07-04 nutarimu spręsdamas dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama (redakcija iki 2003-04-16), atitikties Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui. Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad asmuo, kuriam yra paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir kurį teismas jau yra nubaudęs už tyčinio nusikaltimo padarymą, yra nubaudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą jam pritaikant turtinio pobūdžio sankciją (asmeniui paskirtos ir iki tol mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimą), kuri savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Tuo pagrindu darė išvadą, kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui. Vadinasi Konstitucinis Teismas antikonstitucine iš esmės pripažino, tik tą Įstatymo 13 str. 3 d. dalį, kuria asmenims nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą atsisakoma mokėti jau paskirtą pensiją (t. y. anksčiau paskirtą pensiją nustojama mokėti).

Pareiškėjui 2012-11-13 su prašymu kreipiantis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo galiojo Įstatymo 13 str. 3 d. nuostata, kurioje nustatyta, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris vėliau buvo keistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Aiškinant Įstatymo 13 str. 3 d. nuostatą, pabrėžtina, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti šią teisės nuostatą turi būti konstatuotas pats asmens nuteisimo faktas, tačiau ne teistumas (teisinė asmens padėtis atsiradusi teismui priimant nuosprendį), kuris, be kita ko, atitinkamų BK teisės normų pagrindu vėliau gali būti ir panaikintas, kaip ir šiuo atveju, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo teistumas buvo panaikintas. Vadinasi ginčo situaciją vertinant Įstatymo 13 str. 3 d. nuostatos kontekste, darytina išvada, kad tiek Ministerija, tiek Vidaus reikalų ministras skundžiamais sprendimais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, nes, nors teistumas ir yra panaikintas, tačiau pati faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas buvo nuteistas nėra išnykusi, o Įstatymo 13 str. 3 d. nuostatos taikymo atveju ir yra esminis būtent nuteisimo faktas.

Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentas dėl Konstitucinio teismo 2003-07-04 nutarimo galiojimo yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, Konstitucinio Teismo antikonstitucine buvo pripažinta Įstatymo 13 str. 3 d. dalis, kuria asmenims nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą atsisakoma mokėti jau paskirtą pensiją. Šio ginčo atveju ši aplinkybė nėra aktuali, nes pareiškėjui pensija nebuvo paskirta, kurią vėliau būtų atsisakyta mokėti. Šioje situacijoje pareiškėjo 2012-11-13 prašymo pagrindu buvo sprendžiamas pensijos pradėjimo mokėti klausimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ginčijamų sprendimų išvados yra pagrįstos, motyvacija yra adekvati faktinėms aplinkybėms ir taikytinų teisės aktų nuostatoms, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.