Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. ieškinį atsakovei R. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. D., dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimo ir papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. gruodžio 11 d. gautas ieškovės I. R. ieškinys atsakovei R. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. D., dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimo ir papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė pareiškė reikalavimus – pripažinti Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. D. 2017-08-17 išduotą Mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5533 negaliojančiu; pripažinti Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. D. 2017-09-06 išduotą Papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5985 negaliojančiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės R. G. vardu registruotam turtui: ½ pastato, unikalus (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atsisakytinas priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas.

Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių susijusių bylų teismingumą. Bendro teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą, jeigu asmuo yra juridinis – pagal juridinio asmens buveinę, jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).

Pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą įstatymas nurodo galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 straipsnis). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau bei patogiau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.

Ieškovė nurodo, kad turi teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančius 2017-08-17 Mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5533 ir 2017-09-06 Papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Taigi ieškovės reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio.

Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant pareikštus ieškinio reikalavimus ir tai, jog pagal nurodytus sandorius asmuo įgys tam tikros vertės turtą (turto, kuris ginčijamas ir nurodytas nuosavybės teisės liudijime ir paveldėjimo teisės liudijime, vidutinė rinkos vertė yra 43313,50 Eur), darytina išvada, kad ieškovė neturi teismingumo pasirinkimo, kadangi ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir ieškinio suma yra didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes jis teismingas Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Žyminis mokestis byloje nebuvo įskaitytas, be to, jis grąžintas 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo nutartimi, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nebesprendžiamas.

Ieškovei pasiūlytina kreiptis su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

ieškovės I. R. ieškinį atsakovei R. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. D., dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimo ir papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, atsisakyti priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Ieškovei pasiūlyti kreiptis su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.