Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl pilnamečio nedarbingo vaiko išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai vieną kartą buvo įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, neatvyko, informacijos apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teismui nepateikė. Atsakovui ieškinys ir teismo šaukimas buvo siunčiami visais žinomais jo gyvenamosios vietos adresais. Išnaudojus kitas galimybes pranešti apie paskirtą teismo posėdį, atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas apie teismo procesą ir teismo posėdžius buvo tinkamai informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas J. S. palaikė pateiktą ieškinį. Nurodė, kad nedirba ir mokosi, jam reikia tėvo pagalbos. Nurodė, kad mama padeda, su tėvu nebendrauja, jokių kontaktų neturi, telefonu neatsiliepia. Apie tėvą nieko nežino, iš vietinių girdėjo, kad tėvas nebeturi darbo, dirba pas vietinį ūkininką (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis oficialiai nedirba, bet dirbo neoficialiai pas ūkininką, vasarą bandė ieškoti darbo, tačiau jo kaip studento nepriėmė. Darbo ieškojo per skelbimus, ieškojo laisvų vietų, jokiomis darbo paieškų tarnybų paslaugomis nesinaudojo. Po mokslų važiuoja į bendrabutį, bandė ieškoti darbo, bet dėl paskaitų iki pietų nepavyko rasti. Darbo ieškojo per skelbimus. Nurodė, kad gauna stipendiją apie 20 Eur, už bendrabutį moka apie 9 Eur. Pagrindinės išlaidos yra maistas, kelionės ir drabužiai. Tikslių išlaidų negali įvardinti, apie 50 Eur maistui, daug reikia kelionėms. Apytiksliai apie 100-200 Eur. Nurodė, kad sveikatos būklė gera, niekuo neserga. Paskolos studentams nebandė imti, nes nepasitikėjo savo jėgomis, tėvai nerekomendavo. Kreipėsi dėl išmokos vaikui, bet viską tvarko mama ir tik tada bus aišku, ar gaus. Kol buvo nepilnametis, tėvas išlaikymą mokėjo, mokėjo dar du mėnesius po pilnametystės, o paskui nieko nebemokėjo. Mano, kad tėvas turėtų padėti jam išgyventi. Nurodė, kad praeitą vasarą dvi savaites dirbo, tačiau dėl nesutarimų išėjo iš darbo. Nurodė, kad vairuotojo teisių neturi, tačiau dabar mokosi ir ketina jas įgyti, turi jau išlaikęs teoriją, finansavo pats, iš stipendijos, daug padėjo seneliai iš mamos pusės. Nurodė, kad seneliai, kiek gali, padeda. Nurodė, kad ketina ieškotis darbo, kad galėtų su mašina dirbti, arba pirks pigią mašiną, kad galėtų vykti į darbą kitose vietovėse.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 3). J. S. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 13-15). Mokslą baigs 2021 m. birželio 30 d. (b. l. 16). (Duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro 2020 m. birželio 10 d. pažymoje nurodyta, kad pamokos J. S. kiekvieną dieną baigiasi iki 13 val. (b. l. 59), pažymių vidurkis pirmą pusmetį 7,83, antrą pusmetį – 7,52. Liteko duomenimis J. S. nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį.

Liteko duomenimis A. S. iki 2019 m. kovo 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 26 d. duomenų apie įsidarbinimą nėra. Nuo 2020 m. vasario 27 d. A. S. gauna 31,39 Eur dydžio išmoką (b. l. 49). A. S. turi nuosavybes teise ½ buto (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas eisme uždraustas (b. l. 51-53).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgiu yra ypatingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Taigi skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012, 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Pažymėtina, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą (paramą), privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos ir pan.) ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, ir kt.). Teismo nustatytais duomenimis, ieškovas neturi nekilnojamojo turto ar kito registruoto turto. Jo pajamas sudaro stipendija, taip pat 2019 m. gautas darbo užmokestis. Pagal pateiktus ieškovo paaiškinimus, jis dirbdamas neoficialiai gavo ir kitų pajamų. Pagal ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu 2019 metų vasarą ieškovas dirbo kelias savaites, tačiau dėl konflikto pats išėjo iš darbo ir likusią vasaros dalį oficialiai nedirbo. Teismui pateikti duomenys apie ieškovo pamokų tvarkaraštį rodo, kad ieškovo paskaitos ir užsiėmimai vyksta darbo dienomis iki 13 val., o likęs dienos laikas yra laisvas. Pagal ieškovo paaiškinimus teismas daro išvadą, kad ieškovo darbo paieška buvo pakankamai pasyvi, pastangos išlaikyti darbą nepakankamos, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų darbo paiešką tiek mokslo metais, tiek atostogų metu, bei negalėjimą jo rasti.

Ieškovas taip pat nesinaudojo jokiomis studijų ar pragyvenimo finansavimo galimybėmis. Teismas pažymi, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis ir ieškovo paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovo pastangos užsidirbti ir patenkinti savo būtinuosius poreikius nėra pakankamos ir tai rodo arba ieškovo pasyvumą, arba turėjimą pakankamai lėšų pragyvenimui bei galimybių patenkinti būtinuosius poreikius. Teismas sprendžia, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu jam buvo būtina tėvo parama (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad siekia įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jau yra išlaikę teorijos egzaminą ir rudenį planuoja laikyti praktikos egzaminą, lėšų tam susitaupė iš stipendijos bei iš senelių paramos. Teismo vertinimu, vairavimo kursai nėra priskiriami prie būtinųjų poreikių. Darytina išvada, kad ieškovo gaunamos pajamos bei parama iš kitų asmenų yra didesnės nei ieškovo būtinieji poreikiai.

Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nedarbingas, tačiau pagal teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ieškovas neturi jokių sveikatos problemų, yra darbingas, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga išlaikyti nedarbingus dėl neįgalumo vaikus sulaukusius pilnametystės, šiuo atveju netaikytina.

Įvertinęs aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad atsakovas galėtų teikti išlaikymą (paramą) savo pilnamečiui sūnui. Pažymėtina, kad aplinkybę apie sunkią atsakovo turtinės padėtį teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas. Atsakovas neturi vertingo turto, kurį pardavus galėtų teikti paramą sūnui. Atsakovo turimas vienintelis gyvenamasis būstas yra ½ buto. Jo vardu registruota transporto priemonė (pirmos registracijos data 2005 m.) eisme jau nebedalyvauja, todėl nelaikytina vertingu turtu. Atsakovo pajamos Sodros duomenų bazės duomenimis yra tik 31,39 Eur, duomenų apie kitas gaunamas pajamas nėra gauta. Atsakovas neturi įsiskolinimų, nepilnamečiui vaikui išlaikymą mokėjo, taip pat mokėjo kelis mėnesius po tapimo pilnamečiu. Šie duomenys sutampa su duomenimis apie atsakovo darbo netekimą ir leidžia daryti išvadą, kad parama pilnamečiui sūnui nutraukta dėl pablogėjusios finansinės padėties. Teismo vertinimu, atsakovo turimas turtas ir gaunamos pajamos reikalingos jo paties būtinųjų poreikių patenkinimui. Kaip jau minėta, paramos priteisimu negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų turtinės padėties, ir išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams. Teismas sprendžia, kad priteisus išlaikymą ieškovui, atsakovui būtų padaryta esminė žala, būtų iš esmės pabloginta jo turtinė padėtis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė nei savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (CPK 178 straipsnis), nei tėvo galimybės teikti jam paramą, todėl ieškovo prašomas išlaikymas negali būti priteisiamas ir yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių regiono 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas J. S. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovo J. S. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.