Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. (J. V. turto vagystė) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme dalinai jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo E. J. priteista 565 lt (penki šimtai šešiasdešimt penki) litai nukentėjusiajam J. V. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2d. (D. L.-Juškausko turto vagystė) E. J. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent 2007 m. sausio 8 d., apie 15 val., Alytuje, iš neužrakinto buto (duomenys neskelbtini), pavogė nukentėjusiajam J. V. priklausantį 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 6030", 165 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 1112", tuo padarė nukentėjusiajam J. V. 565 litų turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis E. J. neneigia, kad jis įėjo į nukentėjusiojo J. V. butą ir paėmė mobiliuosius telefonus. Tačiau neigia, kad įsibrovė į patalpą, nes patalpa buvo atvira, neužrakinta. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Pagal LR BK 178 str. 2d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis-išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių- kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro šiuo atveju gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo.

Nuteistasis nurodo, kad patalpos buvo atviros, savininkas miegojo ir jo beldimo galėjo negirdėti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad savininkas būtų davęs leidimą, žodinį sutikimą nuteistajam įeiti į gyvenamąją patalpą. Šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis. Be to, apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis galėjo negirdėti, nes miegojo, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis nedavė jokio sutikimo nuteistajam užeiti į patalpas. Esant šioms aplinkybėms, pagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis į patalpas pateko neteisėtai, prieš savininko valią, tai yra įsibrovė į gyvenamąsias patalpas.

Nuteistojo skundo argumentas, kad jis, patekdamas į patalpas, neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą, nepagrįstas bylos duomenimis, todėl turi būti atmestas. Apie tikslo pobūdį sprendžiama iš byloje nustatytų aplinkybių visumos. Byloje nustatyta, kad iki įvykio nuteistasis ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, nebendravo, todėl apeliantui nebuvo reikalingumo eiti į nukentėjusiojo butą, nebuvo kito tikslo- kaip tik, kad patekus į butą, pagrobti turtą, ką jis ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis įėjęs į butą nieko neklausė, nieko neieškojo, o tik pavogė telefonus ir iš buto pasišalino. Nors nuteistasis teigia į butą užėjęs pasiklausti dėl draugo, tačiau savininkų jis nepažadino, nieko nepaklausė. Priešingai nei aiškina apeliantas, byloje nustatyta, kad nuteistasis, paėmęs telefonus, nieko nesakęs, išskubėjo iš buto, vengė susitikimo su savininkais. Šios aplinkybės rodo, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų atlikęs kokius nors veiksmus realizuoti savo nurodytą tikslą. Šie duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jis neturėjo tikslo pagrobti svetimų daiktų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis E. J. pagrįstai pripažintas kaltu įsibrovęs į gyvenamąsias patalpas ir pagrobęs svetimą turtą; du mobilaus ryšio telefonus ir tuo padaręs J. V. 565 litų turtinę žalą. Nuteistojo veika pagal LR BK 178 str. 2d. kvalifikuota teisingai. Perkvalifikuoti veiką nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė tyčinį, turtinį, apysunkį nusikaltimą, būdamas praeityje teistas 8(aštuonis) kartus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, tame tarpe ir už tyčinius, turtinius nusikaltimus. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, remiantis LR BK 27 str.1 d. E. J. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę nuteistajam.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas apysunkis, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė už BK 178 str. 2d. numatytą šios bausmės vidurkį. Įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalsta devintą kartą, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės, veikos kvalifikacijos, skirtos bausmės pagal LR BK 178 str. 2d. pagrįstos išsamiai ištirtomis bylos aplinkybėmis bei nešališkai ištirtais ir įvertintais byloje surinktais įrodymais, tinkamai pritaikius baudžiamuosius įstatymus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartą prieš skundžiamą nuosprendį E. J. teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006m. gruodžio 19 dienos nuosprendžiu. Teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bausmė bendrinama ne su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, o su 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme. Todėl šį netikslumą būtina taisyti. Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-19 nuosprendžiu skirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas. Subendrindamas bausmes, nepagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., nes šio straipsnio pagrindu bendrinamos bausmės už kelias nusikalstamas veikas bei kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu E. J. nuteistas už veiką, kurią padarė ne prieš ankstesnį teismo nuosprendį, tačiau jau po šio nuosprendžio(2006-12-19) priėmimo, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtosios bausmės. Todėl bendrinant skundžiamu ir ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-19 nuosprendžiu skirtas bausmes, teismas privalėjo vadovautis LR BK 64 straipsnio taisyklėmis, kuris reglamentuoja bausmės skyrimą kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika.

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, subendrinant skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu skirtas bausmes. (LR BPK 328 str. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2(dvejiems) metams.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.