Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. vasario 20 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-383-(8.30) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1SS-596-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuo gi atveju pažymėtina, kad atsakovė remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės) 69 punktu, kuriame nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi remiantis Taisyklių 69 punktu galima daryti išvadą, kad kiti ginčai, t. y. ginčai, kurie nėra išvardinti šiame punkte, nagrinėtini tiesiogiai administraciniame teisme nereikalaujant iš suinteresuoto asmens privalomo kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją. Toks aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-739-602/2018.

Nagrinėjamu atveju pačiame Patikrinimo akte buvo nurodyta apskundimo tvarka taip: „šis aktas iki žemėtvarkos planavimo dokumento patvirtinimo gali būti skundžiamas jį išdavusiai žemėtvarkos planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai arba teismui. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, skundą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, skundas užregistruotas 2019 m. kovo 12 d. (b. l. 49), t. y. skundas paduotas nepraleidus Taisyklėse nustatyto 20 darbo dienų termino. Teismas pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Teismas atsakovės argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, jog pareiškėja, nepaisant Patikrinimo akte nurodytos apskundimo tvarkos, turėjo dar papildomai pasidomėti, kam skundžiamas Patikrinimo aktas, vertina kritiškai ir pažymi, kad tokia viešojo administravimo subjekto pozicija yra nesuderinama su gero administravimo principu. Apibendrinant išdėstytą aukščiau, faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja teismui skundą pateikė, nepraleidusi termino skundui dėl Patikrinimo akto teisėtumo pateikti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,6977 ha, paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (b. l. 35–38).

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), pertvarkyti žemės sklypus (b. l. 39).

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1888-(14.48.123.) tenkintas pareiškėjos prašymas ir nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu Žemės sklypą padalyti į atskirus sklypus, nustatant bei keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (b. l. 40).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 27 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-875-17 (b. l. 43–44) (toliau – Reikalavimai), kurių 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui taikytini Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 (toliau – Kraštovaizdžio specialusis planas), sprendiniai. Reikalavimų 5 punkte nustatyti kiti Projekto rengimui taikytini reikalavimai, tame tarpe, 5.1 papunktyje numatyta, kad keisti žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir būdą, vadovaujantis Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją planuoti tik toje žemės sklypo dalyje, kuri patenka į planuojamų gyvenamųjų vietovių (U1) teritoriją.

2018 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 42RE-18-(14.42.36) (b. l. 41), kurių 3 punkte numatyta, kad Žemės sklypui taikomi galiojančių teritorijų planavimo dokumentų (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, Vilniaus rajono, Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendiniai.

Pagal parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius (b. l. 55–66), pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas dalinamas į tris žemės sklypus Nr. 3-1, Nr. 3-2 ir Nr. 3-3, kur projektuojamuose sklypuose Nr. 3-2 ir Nr. 3-3 yra paliekama esama žemės ūkio paskirtis ir esamas žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Projektuojamo žemės sklypo Nr. 3-1 keičiama paskirtis iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdas iš kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Kadangi ginčas iš esmės keliamas tik dėl sklypo Nr. 3-1 reglamentų, todėl teismas plačiau nepasisakys dėl projektuojamų žemės sklypų Nr. 3-2 ir Nr. 3-3.

Pareiškėjai Projektą pateikus tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, atsakovė 2019 m. vasario 20 d. priėmė skundžiamą žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-383-(8.30) (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 4-6, 67-69), kuriuo nepritarė Projekto teikimui tvirtinti. Patikrinimo akte Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pagal Projekte pateiktus duomenis Žemės sklypas pertvarkomas į 3 žemės sklypus, iš kurių vienam (Nr. 3-1) yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) į kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o likusiems žemės sklypams (Nr. 3-2), Nr. 3-3) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nėra keičiama. Pagal Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius nustatyta, kad formuojamo žemės sklypo Nr. 3-1 didžioji dalis patenka į ūkinių miškų grupę (M4 – vyraujantys ūkiniai miškai (IV grupė) tai yra visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms, kurioje nenumatytas žemės naudojimo paskirties keitimas, ir tik likusi mažoji žemės sklypo Nr. 3-1 dalis, esanti vakarinėje pusėje, patenka į gyvenamųjų vietovių grupę (U1). Todėl patikrinimo apibendrinime padaryta išvada, jog Projekto sprendiniai prieštarauja Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniams (Reikalavimų 5.1 papunktis ir Taisyklių 2 p.). Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas planavimo organizatoriui: neteikti Projekto tikrinti pakartotinai, neištaisius nurodytų trūkumų ir pasibaigus Reikalavimų galiojimo terminui.

Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, apskundė jį Nacionalinės žemės tarnybai (b. l. 7). Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. kovo 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-596-(8.5.) (b. l. 8–10), kuriame konstatavo, kad Patikrinimo akte nurodyti nepritarimo Projekto tvirtinimui motyvai yra pagrįsti Patikrinimo akte nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir tikrinant Projektą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šį Patikrinimo aktą. Taip pat nurodyta, kad ištaisius kitus Patikrinimo akte nurodytus trūkumus, pateikus pakartotinai Projektą ir su juo susijusius dokumentus tikrinti, priežiūros institucija pakartotinai įvertins Projekto atitikimą teisės aktams ir reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos Patikrinimo aktu ir Sprendimu, nes, pareiškėjos nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad pagal Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius negalimas žemės sklypo Nr. 3-1 naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be kita ko rengiami, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, ir savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1-2 p.). Pagal to paties straipsnio 5 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse.

Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taigi parengtas ir suderintas projektas teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Taigi Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, patikrinęs projekto sprendinius gali priimti išvadą: 1) pritarti projekto teikimui tvirtinti; 2) nepritarti projekto teikimui tvirtinti. Pabrėžtina, kad pagal Taisyklių 67 punktą projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 20 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patikrintas ir pateikta tikrinimo išvada – nepritarti teikimui tvirtinti. Pagrindinis tokios išvados argumentas, jog Projekto sprendiniai dėl žemės naudojimo paskirties keitimo prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams (Reikalavimų 5.1 papunktis ir Taisyklių 2 punktas).

Projektas rengiamas, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (Taisyklių 2.7 papunktis). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T3-571, kuriuo patvirtintas Kraštovaizdžio specialusis planas, 2 punkte nustatyta, kad Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniai detalizuoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir yra šio plano sudėtinė dalis.

Pagal Taisyklių 2 punktą projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Iš byloje esačių Projekto aiškinamojo rašto (b. l. 58), taip pat ištraukos iš Kraštovaizdžio specialaus plano (b. l. 46) matyti, kad pagal Projekto sprendinius sklypo Nr. 3-1 didžioji dalis patenka į M4 zonos ribas, ir tik nedidelė šio žemės sklypo dalis patenka į U1 zoną, kurioje pagal sutartinius žymėjimus planuojamos gyvenamosios vietovės. Kraštovaizdžio specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.1 papunktyje nustatyta, kad miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona (M) suskirstyta į keturias grupes (M1, M2, M3, M4), kurios detalizuotos 5.5 papunktyje taip: ekosistemų apsaugos miškų (M1), rekreacinių miškų (M2), apsauginių miškų (M3), ūkinių miškų (M4). Aiškinamojo rašto 6 punkte esančioje lentelėje nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai, kur, be kita ko, kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – M4 nustatyti tokie reglamentai: vyraujantys ūkiniai miškai (IV grupė) tai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną, tuo tarpu kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – U1, nustatyti tokie reglamentai: gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Byloje nėra ginčo, kad Projekte nurodomo žemės sklypo Nr. 3-1 didžioji dalis patenka į kraštovaizdžio tvarkymo zoną M4, ir tik nedidelė šio žemės sklypo dalis yra U1 zonoje, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pagal galiojančio Kraštovaizdžio specialiojo plano, kuris yra ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi, sprendinius žemės sklype Nr. 3-1 negalimas paskirties keitimas į kitos paskirties gyvenamąsias teritorijas visa apimtimi.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė Patikrinimo akte pagrįstai nepritarė Projekto teikimui tvirtinti. Todėl teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, ir negali būti pritariama Projekto sprendiniams, kurie prieštarauja Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniams. Dar daugiau, kaip jau nustatyta šioje byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 27 d. išduotų Reikalavimų 5.1 papunktyje numatyta, kad žemės sklypo pagrindinė paskirtis ir būdas keičiami, vadovaujantis Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją planuoti tik toje žemės sklypo dalyje, kuri patenka į planuojamų gyvenamųjų vietovių (U1) teritoriją (b. l. 43–44). Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Kraštovaizdžio specialiojo plano aiškinamojo rašto 5.5 punkte ir 6.1 lentelėje nėra numatytų draudimų keisti žemės ūkio paskirtį į kitos paskirties žemę nėra numatyta, yra visiškai nepagrįsti. Pabrėžtina, kad Kraštovaizdžio specialusis planas yra vientisas dokumentas – Teritorijų planavimo dokumentas, ir jo sprendiniai negali būti aiškinami ir taikomi atsietai vieni nuo kitų. O šiuo atveju, sprendžiant, ar žemės sklype galimas paskirties keitimas į kitos paskirties žemės sklypus, vertintini šio specialaus plano Aiškinamojo rašto 6.1 lentelė atskiroms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms nustatyti reglamentai. Kaip jau minėta, žemės sklypo Nr. 3-1 didžioji dalis patenka į M4 tvarkymo zoną, o mažesnioji dalis į U1 zoną, kas reiškia, jog parengtas Projektas, kuriame visas žemės sklypas Nr. 3-1 numatytas kaip kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdas prieštarauja ne tik išduotiems Reikalavimams, tačiau ir Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniams, kurie yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi, kas reiškia, jog toks Projektas negali būti tvirtinamas, nes prieštarauja esminei Taisyklių 2 punkto nuostatai, jog Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Todėl pareiškėjos skundas dėl Patikrinimo akto neteisėtumo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Patikrinimo akto panaikinimo. Minėtame sprendime nurodyta, jog tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, iš esmės pakartoti Patikrinimo akto motyvai. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nes toks aiškinimas prieštarauja Taisyklių 69 punkto nuostatai. Teismas detaliai dėl Taisyklių 69 punkto nuostatos jau pasisakė šiame sprendime, todėl motyvų nekartoja.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismui kyla pareiga nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, tuo pačiu įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1627-502/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi Projekto sprendinių prieštaravimą Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniams, teisėtai ir pagrįstai Patikrinimo aktu, kurio išvados patvirtintos Sprendimu, nusprendė nepritarti Projekto teikimui tvirtinti ir toks atsakovės Sprendimas atitinka Taisyklių 2 ir 65 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, tiek Patikrinimo aktas, tiek Sprendimas yra aiškūs ir pakankamai motyvuoti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, išvada neteikti Projekto tvirtinti, išdėstyta Patikrinimo akte, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Patikrinimo aktą ir Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. O. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.