Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti baudą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1213-264/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios AS „Ramirent“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statmeksa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Statmeksa“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“ ir įpareigojo UAB „Statmeksa“ vadovą ne vėliau kaip per 10 d. nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Įmonės vadovas nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl administratorius kreipėsi į teismą su prašymu skirti jam 10 000 Lt baudą. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi administratoriaus prašymą tenkino iš dalies ir buvusiai bendrovės vadovei A. K. skyrė 1 000 Lt baudą bei pakartotinai nustatė terminą perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, motyvuodama tuo, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. ji nėra nei bendrovės akcininkė, nei vadovė, todėl neturi pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus ir dėl to bauda jai paskirta nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi suinteresuoto asmens A. K. prašymo netenkino. Baudos už teismo įpareigojimo neįvykdymą paskyrimo pagrįstumą teismas motyvavo tuo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis teismo nutarties iškelti UAB „Statmeksa“ bankroto bylą įsiteisėjimo metu A. K. buvo bendrovės akcininkė ir vadovė, todėl turėjo pareigą perduoti administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti BUAB „Statmeksa“ savininką ir vadovą D. R. pateikti administratoriui įmonės turtą ir finansinius dokumentus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais :

Apeliantė 2008 m. liepos 21 d. bendrovės akcijas perleido D. R., kuris dar iki akcijų perleidimo buvo išrinktas bendrovės vadovu ir šiam perdavė bendrovės turtą ir dokumentus. Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) numato pareigą naujai išrinktam vadovui per įstatyme nustatytą terminą pranešti VĮ „Registrų centras“ apie vadovo įmonėje pasikeitimą ir akcijų perleidimą. Apeliantei tokių teisių ir pareigų įstatymas nesuteikia ir nenumato. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutarčių registravimas viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, o ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas turėjo patikrinti apeliantės duomenų tikrumą ir panaikinti paskirtą baudą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Statmeksa“ administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apeliantė, būdama vienintelė akcininkė, privalėjo per 5 dienas pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie naujo vadovo išrinkimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, D. R. nebuvo UAB „Statmeksa“ vadovu, todėl, administratoriaus nuomone, naujas vadovas nebuvo renkamas, o apeliantė, nurodydama šiuos argumentus, siekia išvengti atsakomybės. Iki bankroto bylos UAB „Statmeksa“ iškėlimo, Juridinių asmenų registro duomenimis apeliantė buvo bendrovės vadovė. Viešųjų registrų duomenys bylose turi prima facie įrodymų galią prieš kitus įrodymus, todėl apeliantei atsirado pareiga perduoti administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus. Pažymi, kad asmenys, neišviešinę įstatymu privalomos išviešinti informacijos, negali remtis neišviešintais faktais prieš trečiuosius asmenis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas argumentus, apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas panaikinti teismo skirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas jam gali skirti iki 10 000 litų baudą.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Statmeksa“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“ ir įpareigojo UAB „Statmeksa“ vadovą ne vėliau kaip per 10 d. nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Apeliantė šio įpareigojimo neįvykdė, todėl 2011 m. spalio 25 d. nutartimi teismas jai skyrė 1 000 Lt baudą. Juridinių asmenų registro duomenimis A. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. vasario 3 d. buvo UAB „Statmeksa“ vadovė ir akcininkė. Prašydama panaikinti jai skirtą baudą, apeliantė pateikė teismui 2008 m. liepos 21 d. UAB „Statmeksa“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad visas bendrovės akcijas apeliantė perleido D. R.. Pagal Sodros duomenis bendrovėje „Statmeksa“ apeliantė dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2008 m. liepos 21 d. Taigi, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai ir Sodros duomenys liudija, kad bankroto bylos iškėlimo bendrovei dienai apeliantė nebuvo nei šios bendrovės akcininkė, nei jos vadovė.

ABĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organus (ABĮ 37 str.), o šiuo atveju per vienasmenį valdymo organą – vadovą, kuris atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Sodros duomenimis, D. R. nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. buvo susijęs darbo teisiniais santykiais su UAB „Statmeksa“, todėl darytina prielaida, kad įsigijęs 100 proc. bendrovės akcijų skyrė save šios bendrovės vadovu. Bendrovės akcijų perleidimo metu galiojanti CK 2.66 straipsnio redakcija numatė, kad Juridinių asmenų registre be kitų duomenų, turi būti nurodyti ir juridinio asmens valdymo organai. Pasikeitus šiems duomenims, juridinis asmuo per 30 d. privalo apie šių duomenų pasikeitimą pranešti Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.), o už šių duomenų savalaikį pateikimą, atsakingas yra valdymo organas (CK 2.67 str.). Bendrovės vadovui šią pareigą taip pat numato ir ABĮ 12 straipsnio 4 dalis. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, apeliantė, perleidusi 100 proc. bendrovės akcijų, neturėjo pareigos pranešti Juridinių asmenų registrui apie akcijų perleidimą ir naujo vadovo paskyrimą, nes šią pareigą minėtų įstatymų nuostatos numatyto akcijas įsigijusiam asmeniui ir naujai išrinktam vadovui. Kadangi bankroto bylos iškėlimo metu apeliantė nebuvo nei bendrovės dalyvė, nei jos vadovė, o minėtos įstatymų nuostatos nenumatė jai pareigos pranešti juridinių asmenų registrui apie pasikeitusius bendrovės valdymo organus ir dalyvius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti apeliantei paskirtą 1 000 Lt baudą. Pažymėtina, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, todėl turi vadovautis ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir kitų teismui prieinamų registrų duomenimis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią pareigą pažeidė, kas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą, todėl skundžiama nutartis naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi paskirtą 1 000 Lt baudą tenkintinas ir paskirta bauda panaikintina. Nustačius, kad apeliantė neturi pareigos teikti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, netenka galios ir 2011 m. spalio 25 d. nutartimi jai skirtas įpareigojimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. K. paskirtą 1 000 Lt baudą.