- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2023-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00813-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3455-717/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovei M. V. dėl įpareigojimo atlikti remonto darbus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Būsto valda“ 2012 01 18 pateiktu ieškiniu (b.l.3-6) prašė įpareigoti atsakovę M. V. įleisti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune ir leisti atlikti (užbaigti) lietaus kanalizacijos stovo remonto darbus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji administruoja gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune bendro naudojimo patalpas. Prieš tai šias patalpas administravo Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“, Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė. 2009 metais iš namo (duomenys neskelbtini) gyventojų buvo gautas prašymas suremontuoti lietaus kanalizacijos stovą, nes lyjant lietui drėksta butų sienos, yra užliejamos rūsio patalpos. Namo (duomenys neskelbtini) pirmosios laiptinės lietaus kanalizacijos stovas buvo apžiūrėtas šviesolaidine kamera ir nustatyta, kad šis kanalizacijos stovas yra avarinės būklės. Lietaus kanalizacijos stovas yra butų Nr. 2, 5, 8, 11, 14 vidinėje dalyje, prie sienos, besiribojančios su laiptine. Atsižvelgiant į kanalizacijos stovo būklę, buvo nutarta jį pakeisti per visus penkis namo aukštus. Visi laiptinės gyventojai, pro kurių butus praeina nurodytas kanalizacijos stovas, davė sutikimus jo remontui, išskyrus atsakovę. Susidėvėjęs stovas buvo pakeistas 5, 4, 3, 2 aukštų butuose, tačiau liko nepakeistas atsakovei priklausančiame bute ir rūsio patalpose, nes atsakovė neįsileido remontininkų atlikti remontą jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Dėl to atliktas dalinis remontas pilnai neatlieka lietaus nutekėjimo funkcijos, dėl ko užliejamos rūsio patalpos, gadinamos pagrindinės namo konstrukcijos. Atsakovė dėl kanalizacijos stovo remonto nereagavo ir į jai siunčiamus įspėjimus bei į tai, kad ji buvo nubausta administracine bauda.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra patikimų duomenų apie tai, kad lietaus kanalizacijos stovas yra prie tos sienos, kurią nurodo ieškovė. Atsakovė mano, kad kito buto gyventoja nori, jog šis stovas iš jos buto būtų nutiestas per atsakovės butą, todėl dėl šios priežasties ji nesutinkanti su kanalizacijos stovo remontu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (b.l. 130-133) ieškinį tenkino visiškai. Teismas įpareigojo atsakovę M. V. įleisti ieškovę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir leisti atlikti (užbaigti) lietaus kanalizacijos stovo remonto darbus, priteisė ieškovei UAB „Būsto valda“ iš atsakovės M. V. 139,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė administruoja namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovės pateiktu aktu yra konstatuota, kad lietaus kanalizacijos stovas yra avarinės būklės ir jį pakeisti yra būtina. Dėl nesutvarkyto lietaus kanalizacijos stovo lyjant lietui yra užliejamas namo rūsys, dėl to genda namo pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, drėgmė kenkia pirmojo aukšto butams. Liudytoja J. V. parodė, kad dėl drėgmės rūsyje genda jos buto grindys. Lietaus kanalizacijos stovas yra toje sienoje, kurioje yra įrengtos elektros skydinės. Dėl avarinės lietaus kanalizacijos būklės drėkstant sienai, gali kilti avarija ir elektros skydinėje. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų bendraturte, nesudaro sąlygų, kad būtų pakeistas lietaus kanalizacijos stovas, einantis per jos butą. Atsakovės ir jos atstovo motyvus, kad neaišku kurioje namo vietoje yra sumontuotas lietaus kanalizacijos stovas, kad kiti kaimynai šį stovą iš savo butų nori perkelti į atsakovės butą, teismas laikė nepagrįstais, nes teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M., J. V. ir A. G. parodė, kad šis stovas eina vertikaliai per butų 2, 5, 8, 11, 14 sienas, besiribojančias su laiptine, kad ši stovo dalis buvo pakeista per 4 namo aukštus, išskyrus pirmąjį namo aukštą, kuriame gyvena atsakovė. Nesant kitokios galimybės pašalinti avarinę situaciją dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio nepataisomos būklės, teismas atsakovę įpareigojo suteikti ieškovei galimybę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir leisti pakeisti susidėvėjusį lietaus kanalizacijos stovą nauju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 140-142) atsakovė M. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad lietaus kanalizacijos stovas iš viso egzistuoja, kad stovas tikrai yra toje nešančioje namo sienoje ir konkrečiai atsakovės bute iš koridoriaus pusės. Ieškovė pateikė tik namo laiptinės planelį su ranka pažymėtu kryželiu tos vietos, kurioje jos teigimu yra stovo vieta. Pateiktose nuotraukose nufotografuoti namo rūsyje esantys susidėvėję vamzdžiai, atsiskyrusios jų sujungimo vietos. Tačiau nuotraukos gali tik patvirtinti, kad pro tas vietas į rūsį gali bėgti lietaus vanduo, kuris ir plauna gruntą po namu. Lygiai tokį patį „įrodymą“ ieškovas pateikė ir teismui, tik skirtumas tas, kad šiuo atveju taip pat pateikti visų laiptinės aukštų planai su ranka pažymėtais kryželiais. Atsakovės tai visiškai neįtikino, todėl ji neleido ardyti savo buto sienos, nes tai sukeltų akivaizdų pavojų jos ir kitų namo gyventojų sveikatai ar gyvybei, nes tektų griauti namo nešančiąją konstrukciją. Pateiktas lietaus kanalizacijos stovo apžiūros aktas taip pat neįrodo, kad stovas susidėvėjęs tiek, kad jį būtina keisti griaunant namo butų sienas, nes nėra jokių nuotraukų, net paviršinių. Apie tai, kad tokioje namo vietoje gali būti lietaus kanalizacijos stovas, ir kad jis praleidžia lietaus vandenį atsakovė išgirdo pirmą kartą tik iš ieškovės, nes iki tol nebuvo pastebėjusi jokių galimo nesandarumo požymių: išbėgusio vandens, nutrupėjusio tinko. Tuo niekada nesiskundė ir laiptinės kaimynai. Net jeigu stovas ir yra toje vietoje, kaip teigia ieškovė, tai jo keisti nebūtina, nes pati ieškovė patvirtino, kad visa problema yra namo rūsyje esančių vamzdžių susidėvėjimas ir jungčių nesandarumas ir ten buvo būtina atlikti remontą, kad būtų pakankamas drenažas į lietaus kanalizacijos tinklus. Todėl ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad namo rūsys buvo semiamas dėl sutrukusio stovo, ir tuo sukeltos avarinės situacijos, o ne dėl rūsyje esančios kanalizacijos vamzdyno dalies susidėvėjimo ir jungčių nesandarumo. Ieškovė nenurodė kokias konkrečiai namo bendro naudojimo vidaus konstrukcijas, esančias virš rūsio, sugadino tariamai nesandaraus stovo būklė, bėgant pro tariamai nesandarias vietas lietaus vandeniui, tam patvirtinti ji nepateikė jokių vizualių ar kitokių įrodymų (išskyrus rūsyje esančios dalies nuotraukas). Ieškovė teigė, kad lietaus kanalizacijos stovą jau pakeitė nuo antro iki penkto aukštų, ir kad tai patvirtina pridėti dokumentai: lokalinė sąmata ir atliktų darbų aktas. Tačiau tai gali būti lietaus kanalizacijos tinklų dalies, esančios šalia namo, remonto darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai, t.y. tų vietų, kurių remonto prašė dvi namo gyventojos. Pridėtoje 2009-11-03 Statybos-remonto darbų rangos sutartyje Nr. ŠES-2009-11/01 taip pat konkrečiai neminimas jokio lietaus kanalizacijos stovo remontas. Kai kurie laiptinės gyventojai pasirašė ant lokalinės sąmatos, o ne ant atliktų darbų akto. Visi ieškovo teismui pateikti dokumentai ir jais grindžiami ieškinio reikalavimai tik patvirtina, kad šiuo atveju buvo norima nepagrįstai pasipelnyti lengvatikių namo gyventojų sąskaita už nereikalingų darbų atlikimą, o gal tik atitinkamos sąskaitos pateikimą. Todėl ieškovė neįrodė stovo buvimo vietos ir būtinybės atlikti jo keitimo darbus. Atsakovė įsitikinusi, kad tiek už sienos ardymą, tiek ir už jos remontą, jai pačiai tektų sumokėti nemenką sumą, nes ieškovė visada galėtų remtis objektyvia būtinybe atlikti tokius darbus, nes gyventojai pasirašė. Teismas 2012-03-19 vykusio parengiamojo posėdžio metu priėmė nutartį apklausti namo butų Nr.5, 8, 11,14, kurie yra virš atsakovei priklausančio buto, gyventojus, kad jie patvirtintų arba paneigtų stovo gedimo ir jo galimo keitimo aplinkybes. Į teismo posėdį atvykęs 11-to buto gyventojas savininkas A. B. parodė, kad nuo tada, kai jis gyvena tame bute, jokio vamzdžio remonto niekas nedarė. Teisme buvo apklaustos tik liudytojos V., gyvenanti bute Nr. l, ir G., gyvenanti bute Nr.4, kurių butuose jokių lietaus kanalizacijos vamzdžių nėra, tačiau jos visgi patvirtino, kad vamzdis (stovas) buvo keičiamas, nors apie keitimo aplinkybes nieko negalėjo pasakyti. Liudytoja J. V., gyvenanti kartu su atsakove patvirtino, kad bute niekada nebuvo jokios lietaus kanalizacijos vamzdžio avarijos. Apklaustas liudytoju V. M., kuriam vadovaujant buvo atlikti stovo keitimo darbai, teismui aiškino, kad stovas yra šalia sienos. Girdėdamas itin prieštaringus šio liudytojo parodymu, atsakovės atstovas norėjo jį apklausti smulkiau apie tariamai atliktus stovo keitimo darbus, remdamasis ieškovės pateiktais dokumentais (sutartimi, sąmata, aktu), tačiau teismo posėdžiui vadovavusi teisėja to tiesiog neleido daryti. Šis liudytojas, davęs priesaiką sakyti tiesą, teismui teigė, kad stovo keitimo darbų atlikimą patvirtino būtent byloje pateikti minėti dokumentai, nors ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose apie stovo keitimą neužsimenama nei apie panaudotus 100 mm skersmens plastikinius lietaus kanalizacijos vamzdžius, kurių turėjo būti apie 20 m., ar atitinkami jų keitimo darbai ir atlygis už atliktus darbus. Teismas atsakovės ir jos atstovo paaiškinimus tiesiog ignoravo ir sprendimą priėmė remdamasis tik ieškovės argumentais, absoliučiai nesigilindamas į rašytinę bylos medžiagą. Toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes prieštarauja esminiams proceso principams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 154-156) ieškovė UAB „Būsto valda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Būtinumą pakeisti lietaus kanalizacijos stovą patvirtina 2009 m. spalio 20 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmos laiptinės gyventojų prašymas, kurį pasirašė 14 gyventojų, taip pat ir UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, kaip avarinės tarnybos, avarijų registravimo žurnalo lapų kopijos, iš kurių matyti, kad šio namo butų Nr.5 ir Nr.11 gyventojai iškvietė avarinę tarnybą, kuri konstatavo, kad „kiauras lietvamzdis tarp aukštų“, antras įrašas, kad „kiauras lietvamzdis sienoje. Šlampa II, III, IV aukštų laiptinių sienos“. Gyventojų prašymas sudarė pagrindą namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriui – UAB „Būsto valda“ atlikti neeilinę šio gyvenamojo namo inžinierinių tinklų apžiūrą. Apžiūros metu apžiūrėjus šviesolaidine kamera nuo namo stogo per įlają pirmos namo laiptinės lietaus kanalizacijos stovą, einantį sienoje, skiriančioje laiptinės ir 2, 5, 8, 11, 14 butų patalpas, šachtoje, nustatyta, kad lietaus kanalizacijos stovas špyžinis, susidėvėjęs, vietomis sutrūkęs per sujungimus, nesandarus ir neremontuotinas, lietaus vandeniu semiamas namo rūsys, gadinamos namo bendrojo naudojimo konstrukcijos. Visi šie defektai užfiksuoti 2009-10-26 Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. E-103/09 (b. 1. 30). Dalinai atlikus stovo remontą keturiuose namo aukštuose, pasitvirtino lietaus kanalizacijos stovo buvimo vieta, stovas yra vidinėje sienoje, skiriančioje gyventojų butą nuo laiptinės. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. M., kaip UAB „Šiluminės energijos sistemos“ darbuotojas, vadovavęs lietaus kanalizacijos stovo keitimo darbuose. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad namo rūsys buvo semiamas dėl sutrūkusio lietaus kanalizacijos stovo. Šį atsakovės teiginį paneigia byloje esantys avarinės tarnybos įrašai avarijų registravimo žurnale, liudytojų – namo laiptinės gyventojų parodymai. Liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nusipirko butą jau po dalinio lietaus kanalizacijos stovo remonto, tačiau ankstesnis buto šeimininkas (pardavėja) jį informavo, kad namo rūsys buvo apsemtas ir užliejamas kai lyja lietus. Kitos liudytojos nurodė, kad lyjant lietui drėgsta gyvenamųjų patalpų sienos ir, kad kyla grėsmė, jog vanduo gali užlieti elektros skydines, esančias greta lietaus kanalizacijos stovo, tai yra laiptinėje. Dėl šios priežasties atidaryti lietaus kanalizacijos šachtos iš laiptinės pusės, kur praeina elektros instaliacija ir kitos komunikacijos, negalima. Todėl ir buvo nuspręsta lietaus kanalizacijos stovo keitimą atlikti iš butų pusės. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ir Statybos-remonto darbų rangos sutartyje Nr. ŠES-2009-11/01 neminimas lietaus kanalizacijos stovo remontas. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų vamzdyno ir drenažo linijos remontas, likviduojant avarinę situaciją“. Pagal lokalinę sąmatą lietaus nuotekų vamzdyno ir drenažo linijos remontas, likviduojant avarinę situaciją, įvertintas 3854,58 Lt. Atliktų darbų akte nurodyta, kad atlikta darbų už 2064,77 Lt sumą, kuri rangovui ir sumokėta. Tai patvirtina tą faktą, rangovas keturiuose laiptinės aukštuose tikrai atliko remonto darbus bei sumokėjo rangovui tiek, už kiek atlikta darbų. Už likusią neatliktų darbų dalį rangovui bus sumokėta tik galutinai atlikus lietaus kanalizacijos stovo remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę M. V. įleisti ieškovę UAB „Būsto valda“ į jai (atsakovei) asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Kaune ir leisti atlikti (baigti) lietaus kanalizacijos stovo remonto darbus, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. nuostatomis, kad buto savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute esančią bendro naudojimo mechaninę , elektros, techninę ir kitokią įrangą, ir rėmėsi ieškovės pateiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, apie tai, kad yra būtina iš atsakovės bute esančio koridoriaus pusės pakeisti sienoje esantį lietaus kanalizacijos vamzdį.
Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neįsigilino į į ginčo aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Atsakovė nurodo, kad jos nuomone, ieškovė neįrodė, nors tai padaryti ją įpareigoja CPK 178 str., kad lietaus kanalizacijos stovas iš viso egzistuoja, kad stovas tikrai yra toje nešančioje namo sienoje ir konkrečiai atsakovės bute iš koridoriaus pusės, kad stovas susidėvėjęs tiek, jog jį būtina keisti griaunant namo butų sienas, ir kad ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, jog namo rūsys buvo semiamas dėl sutrūkusio stovo, ir tuo sukeltos avarinės situacijos, o ne dėl rūsyje esančios kanalizacijos vamzdyno dalies susidėvėjimo ir jungčių nesandarumo.
Teisėjų kolegija vertina, kad sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
CPK 185 straipsnyje, kuris nustato, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje, yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Pripažįstama, kad teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ieškovė – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune administratorius (b.l.7-15). Ieškovės paaiškinimais, aktais(b.l. 30; , darbų sąmatomis, liudytojų V. M., A. G. ir J. V. parodymais nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini), Kaune yra būtina pakeisti lietaus kanalizacijos vamzdį, šie darbai buvo atliekami , tačiau nebaigti dėl tos priežasties, kad vamzdžio pakeitimo darbams atlikti būtina patekti į šiame name esantį , atsakovei priklausantį, butą Nr. 2.
Abejoti trijų ieškovės specialistų 2009 10 26 akte (b.l. 30) nustatytais faktais, kad būtina pakeisti lietaus kanalizacijos stovą per visus penkis pirmosios laiptinės aukštus iki rūsio ir kad vamzdynui pakeisti yra būtina patekti į 2,5,8,11 ir 14 butus, teisėjų kolegija pagrindo neturi. Liudytojo V. M., apklausto pirmosios instancijos teismo posėdyje, paaiškinimais, kad vamzdžiai buvo pakeisti nuo penkto aukšto iki antro įskaitytinai, ir kad pilnam pakeitimui būtina patekti į atsakovės butą Nr. 2, taip pat netikėti pagrindo taip pat nėra. Su vamzdžio pakeitimu sutiko visi laiptinės gyventojai, išskyrus atsakovę (b.l. 37). Įvertinus tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti lietaus kanalizacijos stovo keitimo reikalingumu. Paprasčiausiai neįtikėtina, kad visi 14 atsakovės laiptinės kaimynų, sutikusių, kad būtų keičiami vamzdžiai, nesuprastų, reikia ar nereikia keisti lietaus kanalizacijos vamzdyną. Taigi šių įrodymų visuma ir laidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino tikrai pagrįstai.
Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad neįrodyta, jog ieškovės nurodytoje vietoje lietaus kanalizacijos stovas iš viso egzistuoja, kad nėra būtina vamzdžius keisti, prieštarauja byloje pateiktiems, aukščiau aptartiems įrodymams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu. yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas nekeistinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.