Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 24 d.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Plastikinę dėžę su apdegusiais drabužiais (plastiko pakete), kuri saugoma tarnybinėse Lietuvos kalėjimų tarnybos patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. P. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sumažinti bausmę puse metų ir galutinę bausmę paskirti septynerių metų, taip pat įpareigoti įstaigą grąžinti jo asmeninius daiktus, kurie yra saugomi kaip daiktiniai įrodymai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti nuteistajam 90 parų arešto bausmę arba laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant netiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis K. P. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei K. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Tačiau nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę ir prašo ją sušvelninti bei grąžinti jo asmeninius daiktus, saugomus kaip daiktinius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę, o būtent, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat nepagrįstai nusprendė sunaikinti apdegusius drabužius, priklausančius nuteistajam, esant jo prašymui šiuos baudžiamosios bylos daiktinius įrodymus grąžinti, todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktais.

Dėl bausmės

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

7. UŽ BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių rūšys. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis, t. y. 1 metus 6 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 2 dalis).

8. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. P. bausmę, nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs nusikaltimą būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, už kurį teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Kadangi K. P. skundžiamu nuosprendžiu nėra pripažintas recidyvistu, nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistajam nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

9. Šioje dalyje taip pat pasisakytina ir dėl nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis nusikaltimą padarė, veikdamas netiesiogine tyčia, ko pagrindu nuteistojo gynėjas prašo nuteistajam skirti švelnesnio pobūdžio (arešto) ar minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo veikimą netiesiogine tyčia patvirtina tai, kad tyčia buvo nukreipta ne tam, kad sukelti gaisrą ir sugadinti turtą, o tam, kad atkreipti į save dėmesį, be to, nuteistasis, pamatęs gaisrą ir dūmus, pats pradėjo gesinti savo sukeltą gaisrą. Taip pat ir nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad gaisrą užgesino pats. Tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai, atsižvelgiant į sekančius baudžiamosios bylos duomenis, laikytini nepagrįstais.

11. Įvertintina ir tai, kad paties nuteistojo versijos, kodėl jis sukėlė gaisrą, kardinaliai kito viso proceso metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis nurodė, kad daiktus padegė, nes kalėjimo pareigūnai prieš tai nereagavo į jo kvietimus (2 t., b. l. 102). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad gaisrą sukėlė, nes prašėsi išvedamas, bet jį „siuntė ant trijų raidžių“, pareigūnas jį provokavo įvairiausiais būdais ir prie to privedė (2 t., b. l. 150). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodo, kad jis bandė susideginti dėl pareigūnų ir kitų nuteistųjų šaipymosi bei daromos patyčios. Toks pastovus naujų versijų teikimas sudaro pagrįstą pagrindą abejoti jų teisingumu. Taip pat vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ ir jo apžiūros protokole užfiksuota, kad po aptariamo įvykio pareigūnas klausia „dėl ko jis čia?“, o kitas pareigūnas atsako „nežinau, nieko nebuvo“ (vaizdo įrašo laikas 06.28) (1 t. b. l. 34). Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti laisvės atėmimo vietos įstaigos pareigūnai R. J., A. Z., A. P. nurodė, kad nuteistasis jiems nenurodė, dėl kokių priežasčių sukėlė gaisrą (1 t., b. l. 149, 155, 161). Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, jog po įvykio nuteistasis jam pasakė, kad „daugiau taip nedarysiu“ (1 t., b. l. 161). Aptartų aplinkybių visuma iš esmės paneigia nuteistojo gynėjo teiginį, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, juo labiau, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė suvokęs, jog sukėlė pavojų (2 t., b. l. 150). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis K. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. P. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnis), kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), kad nuteistasis anksčiau teistas (2 t., b. l. 33–52), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 31–32), registruotas psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose (2 t., b. 8–21), kad remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistajam skirti teisę psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 27). Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už tiek už smurtinio, tiek už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis (2 t., b. l. 33–52), nuteistasis nedirbo (2 t., b. l. 29–30), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktą charakteristiką, nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo tik tris mėnesius, tačiau darbo atsisakė, buvo baustas už nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų nesilaikymą, laisvės atėmimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė daugiau kaip penkiasdešimt kartų, neskatintas (2 t., b. l. 4–5). Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę. Aukščiau nurodytos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl nuteistojo gynėjo prašomos švelnesnio pobūdžio (arešto) bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo.

13. Nors nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta aiškiai per didelė bausmė, kuri yra net didesnė nei prašė valstybės kaltintojas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad prokurorė pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė nuteistajam paskirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie bausmės pridėti neatliktą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 152). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams. Taigi, priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė švelnesnę bausmę, nei to prašė prokurorė.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo K. P. už nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės dydį ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginta, jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nors ir pašalinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties.

15. Kaip minėta, nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, todėl apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

16. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi K. P. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atlikus tik dalį realios laisvės atėmimo bausmės, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė), nuteistojo ankstesnius teistumus, kurių didžioji dalis taip pat buvo turtinio pobūdžio, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistajam paskirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė bei bausmes bendrino nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio sudėjimo, būdu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam K. P. paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl bausmę keisti skunde bei apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

18. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygomis, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų elgesiu nuteistojo atžvilgiu, kurios išdėstytos šio nuosprendžio 2.2 punkte, nėra susijusios su šia nagrinėjama baudžiamąja byla, dėl šių aplinkybių nuteistasis gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl aptariamų aplinkybių jis yra kreipęsis į teismą atskiru skundu, ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kadangi Regionų administraciniame teisme Kauno rūmuose buvo nagrinėjamas K. P. skundas dėl pareigūno veiksmų (administracinė byla Nr. I1-11410-423/2025). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad šio nuosprendžio 2.2 punkte išdėstyti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

19. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo grąžinti jo asmeninius daiktus, kurie yra saugomi kaip daiktiniai įrodymai. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam K. P. priklausantys daiktai, kurie nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra apdegę drabužiai (plastiko pakete), esantys plastikinėje dėžėje, kuri saugoma tarnybinėse Lietuvos kalėjimų tarnybos patalpose (1 t., b. l. 37–38, 39–42, 50–51).

20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, apdegusius drabužius sunaikinti, kadangi jie apipurkšti balkšvais milteliais ir nuo jų sklinda aitrus degėsių kvapas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami, o 4 punkte numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Nagrinėjamu atveju aptariami daiktai (apdegę drabužiai) nėra uždrausti apyvartoje, todėl manytina, jog šiuos daiktus pirmosios instancijos teismas nutarė sunaikinti BPK 94 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis K. P. aiškiai išreiškė savo valią dėl menkaverčių daiktų grąžinimo (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis šią valią išreiškė ne tik apeliaciniame skunde, tačiau ir baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu (2 t., b. l. 152)), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, toks nuteistojo prašymas sudaro aiškų pagrindą grąžinti jo prašomus, jam priklausančius ir iš jo paimtus daiktus – apdegusius drabužius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų klausimo ir apdegę drabužiai, esantys plastikinėje dėžėje, kuri saugoma tarnybinėse Lietuvos kalėjimų tarnybos patalpose, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinami nuteistajam.

Dėl proceso išlaidų

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

23. Kauno apygardos teisme 2025 m. birželio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 122,92 Eur už nuteistajam K. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta po to, kai teisėjų kolegija 2025 m. birželio 18 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo K. P. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, plastikinėje dėžėje esančius apdegusius drabužius, saugomus tarnybinėse Lietuvos kalėjimų tarnybos patalpose, grąžinti nuteistajam K. P..

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 19 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už K. P. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.